){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tikriausiai jau ne kartą pagalvojote, kaip būtų gerai, kad para turėtų ne 24, o bent 25 valandas. Tuomet tą vieną papildomą valandą dar skirtumėte savo pomėgiams, pabuvimui su vaikais ar tiesiog miegui. Jūsų galvoje nuolatinis planų sąrašas, o dienose – skubėjimas. Savo gyvenimą nuolat atidedate rytojui, nes šiandien dar reikia užbaigti šį projektą, nueiti į suplanuotą susitikimą, nusipirkti visai Jums nereikalingą daiktą ir tada jau bus galima atsipūsti. O seniai išsvajotą kelionę į Japoniją nukeliate po 10 metų, kai vaikai baigs mokyklas, o darbe tapsite bent savo skyriaus vadovu. Galima drąsiai teigti, kad ta papildoma valanda paroje situacijos tikrai nepakeistų. Bet ar bent kartą susimąstėte, kad nuolat skubėdami negyvenate šia diena?
Pasaulis tiesiog diktuoja gyvenimo tempą ir tikslus, iki kada reikia įvykdyti tam tikrus etapus ir sukurti tam tikrus vaisius. Pavyzdžiui, būtina baigti mokyklą, tuomet iš karto reikia galvoti apie universitetą ir perspektyvią specialybę – nes, tikriausiai sutiksite, kaip galima gyventi be aukštojo mokslo diplomo? Iš karto sėkmingai baigus universitetą, o dar geriau, studijų metu, privaloma gauti gerą darbą sėkmingoje kompanijoje. Tuomet seka kiekvienam iš mūsų taip gerai žinoma svarbių įvykių grandinėlė – karjera, būstas, vaikai. Šioje sekoje gal net nematote savo tikrųjų svajonių, tačiau tai skamba kaip tobulo, visuomenės padiktuoto gyvenimo scenarijus. Norint viską suspėti laiku, būtina nuolat skubėti – kitaip tiesiog neįmanoma nieko spėti, gyvenimas be abejonės tekės prieš Jūsų akis be jokių pasiekimų. Bet ar tikrai?
Šių dienų pasaulyje labai paplitęs skubėjimo fenomenas. Amerikiečių gydytojai kardiologai apibūdino vieną stresogeninį asmenybės tipą. Jų gyvenimo būdas sukelia daugiau rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Žmonės, priskiriami šiam psichologiniam tipui, yra nuolat skubantys – jie ne tik greitai dirba ar atlieka įvairias kitas užduotis, bet mėgsta greitai eiti, greitai kalbėti ir netgi valgyti. Tokie žmonės yra gana nervingi, teigiantys, kad jie nuolat užimti, jie dažniausiai dirba keletą darbų vienu metu. Jiems svarbiau kuo daugiau užduočių atlikti per kuo trumpesnį laiką – tai tarsi lenktynės su laiku ir su aplinkiniais, už kuriuos būtina būti geresniais. Tokie žmonės nemoka ilsėtis. Amerikiečių kardiologai teigia, kad toks gyvenimo būdas neabejotinai skatina ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir kitus sveikatos sutrikimus, nes nuolat patiriamas lėtinis stresas. Vadinasi, nuolatinis skubėjimas gali būti labai žalingas sveikatai ir netgi apkartinti kasdienybę. Verta susimąstyti, ar karjeros pasiekimai ir nauji daiktai suteiks laimės be sveikatos?
Šaunu, jeigu didelis gyvenimo tempas teikia džiaugsmą – galbūt spėjate viską be jokių sunkumų. Jūsų šeima laiminga, karjera sėkminga, nepamirštate ir savo pomėgių. Tačiau susimąstykite – jei kasdien tai kelia didžiulę psichologinę įtampą, vakarais negalite užmigti nuo susikaupusių minčių, o organizmas vis siunčia ženklus, kad būtina sustoti ir atsigręžti į sveikatą, tuomet nedelskite ir pamąstykite, ką darote ne taip. Galite savęs kuo dažniau paklausti: ar šiandien gyvenu taip, kaip noriu? Kas Jums svarbiau – ar pabaigti dar vieną mokslinį straipsnį ar skirti laiko savo jau seniai neapkabintam vaikui? Pagrindinė taisyklė yra gyventi taip, kaip norite Jūs, o ne Jūsų aplinka. Stebėkite savo organizmo siunčiamus signalus ir pasidomėkite lėto gyvenimo būdo filosofija – galbūt tai yra, ko Jūs ieškote. Mat žmonės, kurie moka atsipalaiduoti, pailsėti ir nebijo savo poilsio nuo darbo metu išjungti telefoną ir kompiuterį, pasiekia ne ką mažiau, nei tie, kurie nuolat skuba ir dirba. Paradoksalu, bet neskubantys žmonės gali pasiekti netgi daugiau – jie ir atlieka jiems pavestas užduotis, ir nepamiršta jiems svarbių pomėgių ar mylimų žmonių – jie tiesiog moka mėgautis gyvenimu.
Autorius: Rūtelė Foktienė
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę