){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Įsimylime dažniausiai visiškai netikėtai, vis dėlto įsimylime pagal tam tikrą logiką: dažnai tuos, kurie mums primena svarbias vaikystės patirtis. Sakykime, mylimojo akys panašios į tėčio akis, jo kvapas ir glėbys kaip mylimo senelio, o mylimosios plaukai banguoja panašiai kaip mamos, kai ji lenkdavosi prie lovelės. Vaizduotėje turėję tam tikrą jo ar jos vaizdinį, mes pasijuntame taip, lyg staiga būtume susitikę jį realiai,“ – sako psichologė-psichoterapeutė Elona Ilgiuvienė, paklausta, kodėl mus patraukia vienas ar kitas žmogus.
Tiesa, yra nuomonių, kad tai tėra cheminis reiškinys, o genetikai teigia, kad svarbiausia yra tinkamas partneris rūšiai pratęsti. Greičiausiai daugelis to nenorėtume pripažinti, o gal vis dėlto taip ir nėra? To šį kartą ir klausiame psichologės.
„Vikipedijoje“ rašoma, kad, psichologų nuomone, meilė yra grynai cheminis reiškinys, kai liaukos išskiria tam tikras medžiagas. Kaip tada vis dėlto jausmai?
Taip, yra įvairių sričių mokslininkų, tarp jų ir psichologų, kurie linkę žmogaus vidines būsenas suvokti kaip cheminį, fiziologinį reiškinį. Tačiau didieji XX a. psichologai, tokie kaip V. Franklis ar C. G. Jungas, priešinosi siekimui sumažinti žmogų iki biologinės būtybės ar mechanizmo. Jausmai juk tampa sąmonės turiniu, jie sukelia svajones, žadina vaizduotę, skatina kurti, pakelia dvasią. Kaip cheminiai organizmo procesai tampa psichiniais, juolab – sąmonės procesais, kol kas lieka paslaptis. Net jei kalbama apie hormonus kaip apie tarpininkus, kaip organizmo energijos laidininkus, tačiau dėl to pats meilės jausmas ir jo raiškos sąmonėje netampa menkesni. Ne veltui meilė daugelyje kultūrų įasmeninama ir laikoma dievybe – graikiškaisiais Erotu ir Afrodite, romėniškąja Venera, lietuviškąja Milda ir pan. Senosios dievybės ir toliau snaudžia kolektyvinėje žmonijos pasąmonėje ir yra kas kartą vis pažadinamos. Tik jas dabar vadiname pasąmonės archetipais. Juk sekama daugybė pasakų, mitų, šiuolaikinių istorijų apie pasiaukojančius žygius iš meilės, vardan meilės, mylimojo ar mylimosios.
Kaip sako genetikai, žmonės turi instinktą dauginimosi būdu perduoti savo genus. Ar iš tiesų nesąmoningai įsimylime tą, kuris tinkamiausias rūšiai pratęsti? Juk įsimyli ir pamilsta tie, kurie negali ar nenori turėti vaikų?
Taip, ir žmogaus meilė nesiriboja vien vaisingu amžiumi: tiek pat stipriai gali įsimylėti ir senas žmogus, kurio biologinė programa jau nebesusijusi su giminės pratęsimu. Tačiau, kalbėdami apie instinktus, genetikai turbūt turi savų argumentų: iš tiesų, instinktyvus žmogaus elgesys visada turi rūšiai palankų tikslą. Rūšies išlikimas – vienas įsimylėjimo tikslų, tačiau vis dėlto ne vienintelis. Žmogus labiausiai ilgisi pilnatvės ir ją dažniausiai patiria per sąjungą su priešingu pradu, net jei ta sąjunga kupina įtampos.
Kuo meilė vis dėlto skiriasi nuo įsimylėjimo?
Įsimylėję ir toliau kurį laiką mylime ne realų žmogų, o tai, ką jame pamatėme patys, – savo trokštamą vaizdinį. Girtuoklis lovelasas gali mums atrodyti kaip kilnus ir švelnus princas, o aikštinga lepūnėlė spindės kaip princesė Diana. Intensyviausi apžavai trunka neilgai, apie pusmetį, vėliau įsimylėjimas slopsta, susidūrus su nusivylimais, tačiau kaip skausminga praregėti! Jei vis dėlto palaipsniui praregėję vis dar galime žavėtis žmogumi tokiu, koks jis yra iš tikrųjų, su jo ydomis ir silpnybėmis, o savo lūkesčius sugebame pasilikti sau, tuomet gali gimti meilė. Meilė jau ne vien emocija, ji ir vertina, ir renkasi.
Įsimylėjimas gali ir nevirsti meile, jei ir toliau norime kitame matyti tik tai, ko mums patiems reikia, – tam tikrą idealizuotą objektą ar šiaip objektą, kuris tenkina mūsų poreikius. Tada visaip stengiamės priversti kitą pasikeisti, kad labiau atitiktų mūsų vaizdinį. Yra žmonių, kurie įstringa ties idealizuoto objekto ilgesiu – jie nuolat ieško to ar tos, kuri pagaliau atitiks idealą. Net jei neieško sąmoningai, tai dūsauja nesąmoningai ir iki galo nepriima savo realaus gyvenimo draugo. Tai nėra meilė, tai įstrigimas vaikiškume, nes greičiausiai ilgimės vaikystės rojaus ir dieviškai mylinčios motinos ar tėvo. Tačiau partneris čia niekuo dėtas, ir verčiau atsibusti iš vaikiškų fantazijų, o darnų ir laimingą santykį kurti su realiu žmogumi čia ir dabar.
Teigiamų savybių išaukštinimas ir nenoras pripažinti kritikuotinų to asmens bruožų, tie vadinamieji rožiniai akiniai, – ar galima tos „akių ligos“ išvengti?
Ne, neįmanoma, o gal ir nereikia. Juk taip gera truputį patikėti pasaka, patirti tą šventą susiliejimo jausmą su išaukštinta būtybe. Kažkiek idealizavimo turi likti ir gyvenant kartu ilgus metus, jį gal net reikėtų puoselėti. Juk mes labai dažnai linkę rožinius akinius pakeisti juodais ir tada viską nuvertinti, niekuo nebetikėti. Šitaip nesukursime meilės ryšio. Svarbu pastebėti gražius dalykus, net jei jie smulkūs, iš pažiūros nereikšmingi. Kiekvienai moteriai norisi susilaukti komplimento, net jei ji ne pasaulinė gražuolė, ir kiekvienas vyras trokšta būti įvertintas, net jei neatliko didingo žygdarbio. Galiausiai, kai mumis kitas žavisi, kiek tai teikia energijos gyventi, motyvacijos veikti!
Įsimylėjęs asmuo nuolat galvoja apie savo meilės objektą, jaučia prisirišimą, nenumaldomą poreikį būti kartu. Ar tokia meilė netampa priklausomybe?
Kad įsimylėjimas gali sutrikdyti kasdienį gyvenimą, akivaizdu. Kiek jis tęsis ir kiek trukdys ar padės, priklauso nuo asmenybės. Priklausoma asmenybė iš tikrųjų gali perdėtai prisirišti, ji pasiryžusi aukoti visus savo poreikius vardan mylimojo ar mylimosios. Jei kito tai nevargina, jei abu sutaria – puiku. Tačiau dažnai kitą tai ima varginti, o galiausiai priklausomas partneris tampa nebeįdomus, nes jis atsisako savo individualumo. Pats priklausomas žmogus irgi jaučiasi save praradęs, tarsi gyventų ne savo gyvenimą, jo pasąmonėje kaupiasi agresija. Man tenka sutikti moterų, kurios prisitaiko prie vyrų poreikių, jaučiasi jiems atidavusios save, o vėliau būna paliktos dėl įdomesnės konkurentės. Tada sukyla visa slopinta agresija, tačiau šaukštai jau po pietų. Geriau laiku mokėti suvokti ir įgyvendinti tiek savo poreikius, tiek atsižvelgti į kito, tačiau ne visiškai aukoti savo asmenybę.
Šeimą sukuria du skirtingi žmonės, jų požiūris į bendrą gyvenimą skiriasi, taigi gana didelė konfliktinių situacijų galimybė. Kaip sau padėti?
Pirmiausia iš anksto priimti, kad konfliktų ir ginčų tikrai bus. Konflikto dinamika tokia, kad įprasta santykio tėkmė jame sutrinka, todėl reikia stabtelėti ir apmąstyti, ką geriausia daryti toje situacijoje. Dažnai žmonės nesugeba civilizuotai kalbėti apie savo poreikius, ribas, todėl jie nustumia pyktį, jį praryja, manydami, kad jis sugadins ryšį. Vis dėlto nurytas pyktis irgi gadina artimą santykį. Tarp pykčio jausmo ir pykčio sukeltos agresijos įsiterpia pykčio fantazijos, kurios padeda mums atkurti savivertę. Tai keršto fantazijos, labai greitos ir pusiau sąmoningos. Fantazuojame, kaip pakenkti kitam, kaip jį nubausti ir kaip jis reaguos, jei tai padarysime. Gali kilti labai destruktyvios fantazijos: štai vienas vyras supykęs ant žmonos įsivaizdavo, kaip ją paliks pasiėmęs viską, kas jai brangu, pirmiausia – vaikus, o viena žmona fantazavo, kaip ji pasimylės su pirmu sutiktu vyriškiu ir praneš apie tai vyrui. Dažnai neišveikiame savo pirmosios fantazijos, nes mums greitai kyla vaizdinys, kokia bus partnerio reakcija. Aišku, kad į agresiją bus atsakyta agresija, ir tą suvokus mums kyla nerimas. Peržiūrime savo keršto fantaziją ir ją pakeičiame. Tačiau ne tik nerimas, bet ir meilė mus verčia palūkėti, neišveikti, juk mes sugebame įsijausti į mylimo žmogaus būseną, situaciją. Pyktis ir nerimas yra sąveikoje, ir jie padeda tinkamai išspręsti konfliktą, jei reaguojame su empatija, su meile ir adekvačiai save vertiname.
Žinoma aktorė Doloresa Kazragytė yra pasakiusi: jeigu užtrenksi duris klaidai, pro kur įeis tiesa? Ar neištikimybė – klaida, ar tai jau rodo, kad jausmai užgeso?
Nėra vieno atsakymo. Yra liguistai ieškančių tobulo partnerio, yra bijančių gilaus artimo ryšio, yra lengvabūdiško užsimiršimo mėgėjų, yra nuoširdžių romantikų, yra pavargusių nuo šeimyninės monotonijos – visi mes galime pasiduoti pagundai. Tik kalbėdamiesi labai atvirai sužinosime, kas įvyko ir ką galime pakeisti santykyje. Trenkti durimis – lengviausia.
Ar meilė gali trukti visą gyvenimą, kaip prisiekiama sumainant žiedus?
Meilė patiria daugybę potvynių ir atoslūgių, ir ji yra kuriama, ji nėra nekilnojamasis turtas, kurį įsigyjame vieną kartą ir visam laikui. Greta jos tikrai patiriame ir neapykantą, vienatvę, nesupratimą, neviltį, vardan jos tenka daug ką paaukoti. Ji gali trukti ir visą gyvenimą, tačiau gali ir netrukti, ką rodo skyrybų skaičius visame pasaulyje. Kiek laiko ir kaip mūsų meilė gyvuos, priklausys nuo mūsų pasiryžimo ją atsidavusiai kurti, nepaisant jokių sunkumų, apribojimų, kliūčių, kartais netgi nustatytų normų.
Žmogus ilgisi pilnatvės ir ją dažniausiai patiria per sąjungą su priešingu pradu, net jei ta sąjunga kupina įtampos
Įsimylėjimas gali ir nevirsti meile, jei ir toliau norime kitame matyti tik tai, ko mums patiems reikia
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę