){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Daugybė žmonių Naujuosius metus laiko svarbiu atskaitos tašku, nuo kurio turėtų ar bent galėtų prasidėti naujas, kitoks geranoriškų pasižadėjimų ir teigiamų pokyčių kupinas gyvenimas. Metams baigiantis dažnas sau pažada – keisiu gyvenimo būdą, būsiu dėmesingesnis artimiesiems, mesiu rūkyti, pradėsiu sportuoti, sulieknėsiu. Kiek tokie pažadai yra reikšmingi? Kas lemia, ar jie virs tikrove? Kas tam gali padėti?
Apie tai kalbėjomės su psichologu konsultantu, psichoterapeutu, politiku ir publicistu Gediminu Navaičiu ir Paramos vaikui centro psichologe Žydre Arlauskaite.
Žvilgsnis į Didžiąją Britaniją
Kai kuriose šalyse šie naujamečiai pažadai tampa ir mokslinių tyrinėjimų objektu. Štai Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo duomenimis, populiariausias naujametis pažadas yra mesti rūkyti – tai pasižada apie ketvirtadalis rūkančių žmonių. Vos keliais procentais mačiau asmenų pasižada numesti svorio, kone kas šeštas – sveikiau maitintis (iš viso tyrime dalyvavo 3000 žmonių).
Tačiau tie patys sociologiniai tyrimai parodo, kad trečdalis per Naujuosius metus sau duotų pasižadėjimų žlunga jau pirmąją Naujųjų metų savaitę. Sausio mėnesio pabaiga ar vasario pradžia yra tas laikas, kai daug kam paaiškėja, kad pradėti naujai gyventi naujais metais nepavyko.
Beje, vyrai tokių naujamečių pasižadėjimų atsisako staiga ir be skrupulų, moterys juos vertina daug rimčiau – 70 proc. jų teigia labai nusiviliančios, jei šių ketinimų neįgyvendina.
Didžiojoje Britanijoje paaiškėjo, kad sunkiausiai įgyvendinamas pažadas yra mesti rūkyti – trys ketvirtadaliai davusiųjų šį pažadą metų pabaigoje po poros mėnesių ar pusmečio rūkė ne mažiau nei prieš pasižadėdami atsisakyti šio įpročio. Kur kas geriau sekėsi tiems, kurie žadėjo sulieknėti arba pagerinti savo sportinę formą, – tai pavyko 30 proc. dalyvių.
Pastebėta ir kitų dėsningumų. Pavyzdžiui, vyrams sekėsi geriau, jei jie konkrečiai suformuluodavo sau užduotį – tarkim, liesėti po kilogramą per savaitę ar mėnesį, o ne numesti svorio apskritai. Moterims sekėsi geriau, jei apie savo įžadus jos pranešdavo aplinkiniams žmonėms.
Naujieji – svarbiau nei eilinis pirmadienis
Bet tai yra statistika. Turbūt kiekvienam įvairių ketinimų nuo Naujųjų metų gyventi kiek kitaip: sveikiau, geriau, visavertiškiau, harmoningiau pasiryžusiam žmogui yra svarbiausia, kad šie sumanymai virstų realybe.
Psichologas psichoterapeutas Gediminas Navaitis pastebi, kad žmonės gana dažnai sau ir kitiems pasako, kad pradės naują gyvenimą. Kartais tas įsipareigojimas įvykdomas, tampa reikšmingu postūmiu keistis, kartais, deja, ne. Pasak G. Navaičio, pats principas inventorizuoti savo gyvenimą ir numatyti naujų tikslų, ieškoti naujų galimybių yra labai geras, o Naujieji metai – tam puiki proga. Nes ši data leidžia žmogui apžvelgti, kas pasiekta, pasvarstyti, ką rinksis ar keis kitais metais.
Tokiu atskaitos tašku, pasak pašnekovo, gali tapti nemažai kalendorinių datų: žmogaus ar jo bičiulio gimimo diena, vedybų sukaktis, Naujieji metai ar bet kuris pirmadienis ar kito mėnesio pradžia. Gimimo diena ar bet kuris pirmadienis gali paskatinti žmogų ką nors keisti savo gyvenime, draugo gimtadienis – ką nors keisti bendravime su juo, vedybų sukaktis – pastūmėti naujai pažvelgti į santykius, pamėginti juos pagerinti.
Svarbiau priežastis
Pasak Paramos vaikui centro psichologės Žydrės Arlauskaitės, prieš Naujuosius metus žmonės ypač dažnai ką nors sau pasižada. „Naujieji metai tampa savotiška atsvara, nauju startu. Prieš Naujuosius žmogus susikaupia, pasiruošia naujam žingsniui, tačiau dažnai pažadai taip ir lieka neišpildyti“, – sakė Ž.Arlauskaitė.
G. Navaitis tęsė, kad kiekvienas žmogus, tarkim, apsisprendęs laikytis dietos, mesti rūkyti, to sprendimo link eina palaipsniui, tarsi laipteliais. Pirmiausia žmogus pastebi, kad jo svoris per didelis ar jis rūko pernelyg daug, gal net sveikata šlubuoja, pasvarsto, ką turėtų daryti, kad situacija keistųsi. Suprantama, jis turi ir kitų ketinimų, užsiėmimų, tad šį sumanymą pamiršta. Po kiek laiko grįžta prie šios minties, priima sprendimą mesti svorį ar rūkyti, bet dažniausiai jo neįvykdo. Po kiek laiko vėl prie jo grįžta prie sumanymo ir pradeda jo laikytis. Todėl gana įprasta, kad žmogus, įsipareigojęs pradėti naują gyvenimą, kažką jame keisti, po trejų dienų vėl gyvena kaip ir anksčiau, tačiau „nuo kito pirmadienio“ gali įsipareigoti vėl pradėti iš naujo – šį kartą „jau tikrai“.
Kruopščiai suplanuokime
Visi turime patirties dalinti pažadus kitiems ir sau. Dalį paprastai jų įvykdome, dalį sugebame pamiršti. Jei iš tikrųjų norime keistis, derėtų skirti laiko pamąstant, kaip artėsime prie to pažado, numatomo tikslo ir pradėti realizuoti konkretesnį planą.
Pasak G. Navaičio, lengva prisiimti pažadą: „Būsiu geresnis artimiesiems“, bet virsti realybe jis gali tik įgavęs konkretumo. Tad, sumanius ir pasiryžus būti geresniam artimiesiems, svarbu nutarti, ką vardan to padarysime. Pavyzdžiui, numatyti, kad nors kartą per dieną, tarkim, po 3 minutes pasikalbėsime su sūnumi ar dukra, kartą per savaitę nueisime į vaikui patinkantį renginį, kartą per savaitę padarysime tai, kas patinka sutuoktinei ar sutuoktiniui.
„Norint, kad sumanymai virstų realybe, reikia nuo abstrakcijos pereiti prie konkretesnių įsipareigojimų. Pasižadėjimas: „Nuo Naujųjų metų būsiu veiklus, energingas“ yra tik postūmis pagalvoti, kaip šie gražūs pažadai gali būti realizuoti. Jeigu sumaniau būti sveikesnis, stipresnis, galiu įsipareigoti kasdien daryti mankštą, du kartus per savaitę nueiti į sporto klubą, vietoj 3 butelių alaus per savaitę pasitenkinti vienu. Tokie įsipareigojimai įvykdomi,“ – aiškino G. Navaitis.
Ar žinome priežastį?
Psichologės Ž.Arlauskaitės teigimu, daug svarbiau žmogui yra ne sau nusistatyti laiką, nuo kada pažadi keistis, o žinoti priežastį, kodėl nori keistis.
„Kartais žmogus sako: „Viskas nuo Naujųjų ar nuo pirmadienio neberūkau, nevartoju alkoholio, metu svorį“, tačiau Naujieji ar pirmadienis ateina ir praeina, o visi blogi įpročiai lieka, kaip buvę. Todėl prieš dalijant pažadus svarbiau žinoti, kodėl tai pasiryžau daryti: mesiu rūkyti, nes yra nesveiki plaučiai, pradėsiu sveikai maitintis, nes nesveikuoja skrandis, noriu būti energingesnis. Tam labai padėtų kruopščiai suplanuoti veiksmai: susidarytas grafiką, priemonių sąrašas ar netgi atnaujintas garderobas, jei žmogus tikisi gerinti savo sportinę formą ar kūno linijas,“ – patarė Ž.Arlauskaitė.
Psichologas psichoterapeutas G. Navaitis tęsė, kad, norint įvykdyti sau ir kitiems duotus pažadus, praverstų tokia psichoterapinė technika – vaizdais įsivaizduoti, ką reiškia: „Būsiu sveikesnis ar geresnis“, kuo konkrečiai tada skirsiuos nuo dabartinio. Jei į galvą ateis mintis, kad atjaunėsiu, ji negali būti realizuota, o „būsiu sportiškesnis“ – gali. Tada tiktų įsivaizduoti, kaip tapęs sportiškesnis žmogus atrodys, kaip tada elgsis, kaip to vaizdinio link artės.
„Konkrečiai pradėjus įsivaizduoti būsimus rezultatus, įsipareigojimas tampa lengviau įvykdomas“, – pabrėžė G. Navaitis.
Artimųjų palaikymas
Žmogaus pasižadėjimas sau, deja, ne visada yra labai reikšmingas. Kuo daugiau asmenų žino apie žmogaus apsisprendimą, įsipareigojimą, tuo labiau žmogus jaučiasi įpareigotas jį vykdyti.
„Kai žmogus įsipareigoja tik sau, tai dažnai nėra tiek reikšminga, kaip tai, ką pažadėjo ir kitiems. Tada dauguma žmonių jaučiasi labiau pažadėję. Jei tas pažadas pasakytas 10 žmonių ar nors šeimos nariams, jie gal primins, parems. Mat pažadus sau nemažai žmonių yra linkę pamiršti“, – pastebėjo G. Navaitis.
Pasak Ž.Arlauskaitės, draugų ar artimųjų palaikymas įgyvendinti sau duotus pažadus yra labai svarbus. Jis padeda žmogui nenusivilti savo jėgomis ir kartu skatina įrodyti aplinkiniams savo sugebėjimus.
„Svarbus tiek šeimos narių ar draugų palaikymas, tiek santykiai su pačiu savimi. Nereikia pamiršti savęs kontroliuoti, o jei kažkas pavyko – pagirti“, – sakė psichologė.
Žodžiu, pasak pašnekovų, kiekvienas žmogus gali pasiekti užsibrėžtų tikslų, jei akcentuos ne savo pralaimėjimus ir nesėkmes, o, priešingai, sėkmingus žingsnelius ir efektyviai panaudos visas gyvenimo aplinkybes. Svarbiausia, kartą ar net antrą suklupus, nukrypus nuo užsibrėžto tikslo, nepasiduoti, o pasiryžti dar kartą, ieškoti ir išmėginti daugiau motyvų tai daryti, naują tikslo siekimo taktiką, užsitikrinti draugų ar namiškių palaikymą siekiant šio tikslo.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę