- Visą gyvenimą aš buvau gan sveikas žmogus. Nesirgau labai sunkiomis ligomis, manęs nereikėjo operuoti ir nereikėjo mėnesius gulėti lovoje. Taip buvo iki 48 metų. Išskyrus anginą, kuri mane kartkartėmis kamuodavo. Bet jai gydyti prieš keletą metų pati suradau būdą. Jaunesniame amžiuje angina pasireikšdavo labai stipriai: pakildavo aukšta temperatūra, gerdavau daug vaistų, antibiotikų ir t.t. Maždaug prieš dešimtį metų, neprisimenu, ar kažkur perskaičiusi, ar paklausiusi patarimo, pradėjau pati gydyti anginą darydama labai stiprius prasižiojimus. Kai tik pajuntu, kad prasideda liga, įtempiu galugerklį, iškišu liežuvį ir prasižioju, kiek tik įmanoma. Ir jau daug metų anginą išgydau šiuo paprastu būdu, be jokių vaistų. Ji man pamažu išnyksta, ir aš jau sveika. Taigi šią ligą nugalėti moku pati.
Jaunystėje lankiau gimnastiką, daug plaukiojau. Ir labai ilgą laiką tikėjau šūkiu, kuris sovietiniais metais visur kabodavo ir kurį mums kalte kalė: “Sveikame kūne - sveika siela”. Laikui bėgant ateidama į brandų amžių, o gal drauge su tikėjimu, begaliniu Dievo ieškojimu ir atradimu supratau, kad yra atvirkščiai: jeigu siela bus sveika, tai bus sveikas ir kūnas. Netgi tada, kai tas kūnas yra invalido vežimėlyje ar praradęs tobulą formą. Jeigu žmogaus siela sveika, teigianti gyvenimą, tikinti juo, ji padarys taip, kad ir kūnas žmogaus nekamuos.
Su medicina rimtai susidūriau maždaug prieš 8 metus. Tuo pačiu metu sirgau labai sunkiu pleuritu ir plaučių uždegimu. Ilgai netikėjau, kad tai rimta (nors jau dusau), kadangi buvo vasara, ir labai nenorėjau jos prarasti. Į Akademines klinikas atvažiavau, kai pasijutau visai blogai - negalėjau nei pasilenkti, nei laisvai kvėpuoti, širdis buvo apsemta ligi pusės, ir mane iškart paguldė į ligoninę. Gydymas buvo tradicinis, o po to profilaktikai mane paguldė į Romainius. Ten išbuvau beveik visus metus, taip pat gydoma tradiciniais vaistais. Paskui pagal šlapimo tyrimą surado kažkokį pakitimą inkstuose. Tada išsiuntė į Kulautuvą padaryti nuotraukų. Atėjo daktarė ir sako: “Vaikeli, nenusimink, neišsigąsk, bet tu sergi kairiojo inksto geldelių TBC”.
Nuo to laiko, kai aš suradau Dievą ir supratau, kad reikia labiau rūpintis savo dvasia, dažniau žiūrėti į dangų, medituoti, nustojau mankštintis, tik daug vaikštau, ypač mėgstu klaidžioti po mišką. Išgirdusi gydytojos pasakytą diagnozę, aš visiškai neišsigandau. Supratau: “Taip, tai yra liga, bet kas gi čia baisaus”, - galvojau. Maniau, kad liga dings, išnyks, jog liga - tai dar ne pasaulio pabaiga. Ir toliau gyvenau normalų gyvenimą. Pasikeitė tik tai, kad kiekvieną dieną intensyviau ėjau dvasingumo link ir kovojau už šviesesnį požiūrį į pasaulį, nustumdama šalin visus rūpesčius.
Mes perdedame, kai galvojame, kaip mums blogai. Esame nepratę pradėti dienos nuo minties, kiek daug aš turiu. Juk paprasčiausiai turėti vien dvi akis - puiku. Gyvenu aklųjų name, šalia manęs vaikšto jauni, visiškai akli žmonės, o aš turiu abi akis, dvi kojas ir šiandien man nieko neskauda - vien tai jau yra didžiulė laimė. Taip mokiausi save nuteikti eidama į tą dieviškąją šviesą. Galų gale praėjo metai ir man paskambino iš tuberkuliozės dispanserio: “Ateikite pasitikrinti”. Paskui net seselė buvo atėjusi, susitarėme dėl laiko, bet aš nenuėjau išsitirti inksto, vasarą dažnai maudžiausi, daug vaikščiojau. Pamaniau, kad ištyrę gydytojai gali vėl rasti ligą, ir vėl reikės gerti daug vaistų, būti sanatorijoje. Nusprendžiau niekur neiti.
Ir žinote, aš supratau: reikia labai stebėti savo organizmą, analizuoti, kas geriau kūnui ir sielai. Palaipsniui ištyriau, kad man, gink Dieve, negalima persivalgyti. Jeigu aš nepersivalgau, valgau labai mažai, tada jaučiuosi puikiai. Aš juk nedirbu fizinio darbo, tik daug vaikštau, todėl ir valgyti man reikia labai mažai. Šiuo metu inksto nemaudžia, skrandžio neskauda, jokie negalavimai nevargina. Svarbiausia - nepersivalgyti. Alkoholio aš beveik nevartoju. Jeigu ir išgeriu, tai tik taurelę simboliškai, kad žmonės neįkyrėtų nuolat ragindami. Kartais išgeriu konjako su kava: žinau, kad galiu įsipilti į kavą 25 g ir jausiuosi puikiai. Mėsos valgau labai mažai: grynos mėsos vengiu, tik kartais suvalgau dešrelę. Užtat aš valgau daug riešutų. Jeigu vedžiodama šunelį suvalgau saują riešutų, jaučiuosi labai gerai ir nieko daugiau nevalgau kokias 5 valandas. Šokolado gabaliukas, obuolys - ir ko daugiau bereikia. Didžiausias mano kūno ir dvasios priešas - persivalgymas.
Anksčiau aš mėgdavau ilgai pamiegoti - iki 12 valandos dienos. Toks jau mūsų darbas - nereikia kasdien į jį eiti, todėl maniau, kad esu “pelėda”. Grįžusi iš Romainių sanatorijos aš tapau “vyturiu”. Prabundu kartu su paukščiais, ežerais, miškais, kai bunda viskas, kas gyva, kai teka saulė. Ir kai tada atsikeliu, vaikščioju, meldžiuosi ar darau ką nors kita, pajuntu, kaip tuo metu plūsteli energija, nuskaidrėja siela. Jeigu atsikeli labai vėlai - to nepatiri.
Beje, televizijos beveik nebežiūriu. Supratau, kad televizija ir jos laidos (apie tai netgi esu skaičiusi) yra savotiškas vampyras. Jeigu vis dėlto pažiūriu kokį nors kvailą ar geresnį filmą, palaikydama kompaniją sūnui, tai naktį labai blogai miegu, atsiranda kokių nors sveikatos sutrikimų. Todėl beveik atsisakiau televizijos, retai skaitau ir laikraščius. Tai nereiškia, kad aš nematau pasaulio, jo bėdų - aš tai pastebiu tiesiogiai bendraudama su žmonėmis, kuriuos slegia vargas, kančia. Tik aš neįsileidžiu į save to šiurpumo, nereikalingo siaubo. Tiesiog mąstau apie žmones, apie pasaulį, apie badaujančiuosius, bet apsaugau save nuo atviro smurto nagrinėjimo, kurio kupini laikraščiai.
Dėl TBC daugiau niekur nesikreipiau ir negaliu pasakyti, ar sergu ja, ar jau esu sveika. Man atrodo, kad ligos nebėra, nes man nieko neskauda, nebent kartais, kai suvalgau labai aštraus maisto. Nuo to laiko, kai išmokau save kontroliuoti, aš jaučiuosi puikiai. Žinoma, pirmiausia sustiprėjau dvasiškai, išmokau neįsileisti į save gyvenime esančios juodumos. Kartais pagalvoju apie drauges, dirbančias nuo ryto iki vakaro 7 dienas per savaitę. Kaip jos gali taip gyventi? Man geriau neturėti brangios kosmetikos, automobilio, odinio palto... Beje, aš perku drabužius pigių prekių parduotuvėse, nes nenoriu atsisakyti laisvo laiko, kurį skiriu dvasiniam gyvenimui, savistabai, savianalizei. O ką jau bekalbėti apie laiką maldai, kuri yra didžiausias vaistas nuo pesimizmo ir nevilties. Jeigu neturėčiau tikėjimo, greičiausiai saujomis gerčiau vaistus. Gyvenimas sunkus - jeigu neparuoši dvasios, bus tikrai blogai. Reikia skirti laiko ir pabūti vienai, kad galėtum surasti atsakymus į amžinus būties klausimus: kaip aš gyvenu? Kokia prasmė, kad aš taip gyvenu? O gal man reikia kažką keisti? Gal man nuo rytdienos reikia pradėti gyventi kitaip?
- Mano profesija tokia, kad aš negaliu tiesiogiai tvarkyti kitų žmonių reikalų. Tačiau būdama aktorė dažnai susitinku su žiūrovais. Ir būtent susitikimų metu aš stengiuosi ir savo gyvenimu, ir savo išpažintimi įdiegti žmonėms tikėjimą, kad žmogaus dvasia gali labai daug nuveikti, tik reikia ją nukreipti šviesos link. Esu išleidusi dvi knygas ir gavusi daug laiškų, įvairių klausimų dvasinėmis temomis, į kuriuos visus atsakiau.
Žmonės dažnai klausia, iš kur aš semiuosi stiprybės. Anksčiau, kai dar nebuvau atradusi tikėjimo, aš sakiau, kad viskas eina iš manęs, kad aš pati surandu grožį, norą gyventi, būti gamtoje. Dabar aš supratau, kad man tai duota, tačiau tai, kas duota man, yra ir kituose žmonėse, reikia tik visa tai tobulinti, skleisti. Reikia pastangų, kad tai, kas tau duota, atsiskleistų ir kitiems žmonėms. Aš be galo stengiuosi, kad žmonės kitaip pažvelgtų į pasaulį. Gražūs rūbai - visai nesvarbu. Žinoma, ir skursti - nesaldu. Jeigu tavo vaikai nevalgę - tai jau labai blogai, aš kalbu ne apie tai. Varganas gyvenimas, kai gali pavalgyti, šiek tiek apsirengti - nėra nelaimė. Turtas - niekai. Lurde mačiau tokių turtingų invalidų, kuriems seselės nukabina visą auksą, briliantus, o jie suparalyžiuoti sėdi vežimėlyje ir neria į stebuklingą šaltinį, melsdami vieno - sveikatos. Baisu ir skurdas, ir didelis turtas.
Žmonės turėtų rasti laiko ramiai apie viską pamąstyti. Jeigu mes gyvename sudurdami galą su galu, vadinasi, jau gerai, reikia rūpintis savo sielos sveikata, tada bus sveikas ir kūnas, ir mažiau reikės susidurti su medicina.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę