){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Plungiškis Pranas Skersis gimė 1904 m. balandžio 30 d. Jo tėvas, nors ir turėjo žemės Salantuose ir jau buvo “pasibudavojęs” trobą, bet viską užstatęs išvyko laimės ieškoti į užsienį. Motina viena augino keturis vaikus. Kad nupirktų žibalo, kartais - silkių, motina turėdavusi daug verpti ir austi. Šešiametį Pranuką išleido tarnauti pas ūkininkus. Todėl, 60 metų išėjęs į pensiją, jis turėjo ne ką trumpesnį darbo stažą. Iki 14 metų teko žiemomis vaikus žiūrėti, o vasaromis piemenauti. Gaspadinė, pasiguodusi, kad šeivos sulūžo, vakare iš karves parginusio Pranelio gaudavusi išskobtų naujų. “Vaje, kokios dailios, padaryk ir dar”, - prašydavusi. Nupinti skrybėlę, krepšį, padirbdinti grėblį, kultuvę jam buvę vieni niekai. Panoms pripindavęs gražių šlepečių su “kaspinais”. 1918 m., “stojus Lietuvai” ir ūkininko namuose atidarius mokyklą, jis pradėjo mokytis. Tačiau po poros savaičių susirgo plaučių uždegimu, vėliau - tuberkulioze, ir mokslai baigėsi. Visą amžių iki pensijos buvęs visokių ligų pilnas.
1925 m. jį pašaukė į kariuomenę, bet dėl sveikatos paleido
namo. Dar dvejus metus taip kvietę, kol pripažinę netinkamu. Tada jis tapo šauliu. Daktarai sakę: sulauksi trisdešimties - gyvensi ir dar. Iki tol neturėjęs nei nuolatinio darbo, nei žmonos nesidairęs. Tačiau duoną pelnytis reikėjo pačiam. Nesibaidė jokio darbo: kasęs griovius, dirbęs muitinėje, plytinėje, fabrike. Visą amžių degęs gyvu noru pažinti, suprasti. Dvylika valandų išstovėjęs kalvėje, per naktį dar pasilikdavo mokytis prie tekinimo staklių. Taip vėliau užsitarnavęs meistro vietą bendrovėje “Kučinskas ir Pabedinskai”. Atsirado ir žmonelė, pasižadėjusi padėti gyvenimo vargus vargti. Parėjęs iš darbo, kartą radęs ją beverkiančią: “Tavo sveikata niekais nuėjusi, juk matau, kad mirsi, nereikėjo mums pradėti...”. Norėjosi dar bent porą metų pagyventi, namą statyti pabaigti...
Surinkęs į indą tai, ką per naktį iškosėdavo iš plaučių, nuo namų nešdavo tolyn. “Po dvejų metų supuvęs būsi”, - sakė daktaras. Iš kažkur išgirdęs patarimą trinti krūtinę plunksninio paparčio nuoviru, taip ir daręs. Sulaukus trisdešimt penkerių, sveikata kiek pasitaisiusi. Tačiau kankino bronchitas, radikulitas. Nuolat, net vasarą, vaikščiojęs ir miegojęs su kailiais ant strėnų. Gydėsi sanatorijose. 1957 m. išgirdo žinią: “Tėvuk, turi pilve velnią su ragais”. Skrandžio vėžys! Klaipėdiškiai chirurgai atliko tuomet dar naują skrandžio pašalinimo operaciją. Iškentė ją Pranas dantis sukandęs - nuskausminimas buvo vietinis. “Iki pensijos buvo likę dar septyneri metai, o aš pradėjau ruoštis pas Aukščiausiąjį - juk turėjau gyventi du ar tris mėnesius, gal pusmetį...”.
1945 m. Salantuose buvau sutikęs žmogų, kuris, netekęs vienintelio sūnaus, susitaikė su netektimi. Man įsmigo į širdį to žmogaus kantrybė ir nesisielojimas. Supratau, kad niekada nereikia stipriai išgyventi. Ilgai to mokiausi. Ir su žmona pasikalbėdavom, kad abu kartu nemirsim. Vienam reikės antrą palikti. Ašarėlei nukristi sveika, bet labai išgyventi nereikia. Kartą, susirgus karvei, ją reikėjo papjauti. Žmona raudojo, o aš raminau: “Kotletų bus”. Jeigu verksi, nieko nebus. Jei troba sudegtų, sakyčiau: “Sūnau, važiuok rąstų, statysim naują”. Niekada neapleidau bažnyčios ir maldos. Nieko nebijau. Bet netikėčiau, jei taip sakytų jaunas žmogus”, - pasakojo ilgaamžis.
Jaunas būdamas, visko norėjęs, svajojęs. “Kiti juokėsi, o aš visur lindau, norėjau suprasti, išmanyti. Žmona sakydavo, kad gera būtų bet kokią trobelę turėti, tris obelis. O aš pasakiau, kad mes turėsime didelį ir gražų namą. 1937 m. Telšiuose vyko žemės ūkio paroda. Pamačiau sodybos maketą: namas, prie vieno kampo eglutės pasodintos, prie kito - kryžius. Patiko. Taip viską savo rankomis pastačiau ir įrengiau. Sodas - du hektarai. Prieš kelerius metus penkias savaites kasdien laipiojau po obelis, kol obuolius nuskyniau. Užauginome keturis sūnūs ir dvi dukras. Kiekvieno namuose visi pašaliai blizga, smagu, kad gerai gyvena. Dabar mūsų šeimoje - 43 nariai. Visi vaikai, visos marčios man geros. Tėviškėje ūkininkauja jaunėlis sūnus, kiti į miestus išlėkė”.
P.Skersis įsitikinęs, kad jeigu žmogus ko nors nežino, būtinai padarys priešingai. Išėjęs į pensiją, manęs, kad dabar tai jau pailsės, pagulinės, sočiai pavalgys, ir sveikata pasitaisys. O ji tik prastėjusi. Dešinė ranka ir koja atsisakiusios tarnauti, nė dalgio į rankas negalėdavęs paimti. Pradėjo tabaluoti širdis. Gydėsi Palangoje, “Jūratės” sanatorijoje, kai, anot jo, netikėta jėga įtraukė į knygyną. Pavartęs knygą apie jogus ir sužinojęs, kaip jie visas ligas mankštomis išnaikina, pagalvojęs: kodėl jie gali, o aš negaliu? Niekam nesakęs, lovoje, po antklode, pradėjo daryti tempimo pratimus. Po dešimties metų radikulitas pasitraukė. Įveikė ir bronchitą. Apie taisyklingą mitybą dar nieko nežinojo.
Dar dvi savaitėsmokslo, “pridėjusio sparnus”1990 m. sausio mėnesį Pranas Skersis, būdamas 87-erių, atvyko į Palangos sveikatos mokyklą. Atėjęs pas direktorių, paklausė, ar jį priims ir ar duos maišelį seniems kaulams susirinkti, ar savo atsivežti? O kad jo priimti neatsisakytų, čia pat pademonstravo, kaip jis mankštinasi.
Po dviejų savaičių, pavyzdingai laikęsis mokyklos programos, nevalgęs nei sviesto, nei lašinių, pasijuto labai gerai - “...sparnus pridėk, ir lėksiu”. Grįžęs iš sveikatos mokyklos nusprendė viską tęsti. “Toks mano pasiryžimas. Pasakiau - ir šventa”. Dabar valgo viską, bet apgalvoja, kas su kuo tinka. Supratęs, kad reikia protaujant sau maistą prisitaikyti, save reguliuoti, vengti bet kokių gyvulinės kilmės riebalų, mėsos, jei norisi, du gabalėlius per savaitę suvalgyti. Daug valgo daržovių, kruopų, medaus. Maisto nesūdo. Išmoko “taisyklingo kvėpavimo” - skaičiuodamas iki keturių įkvepia, tiek pat laiko sulaiko kvėpavimą ir iškvepia. Kuo rečiau kvėpuosime, tuo ilgiau gyvensime, - įsitikinęs ilgaamžis.
P.Skersis nebeturi draugų, kurie buvo net gerokai už jį jaunesni. Jau dešimtį metų ilsisi ramybėje žmona. Po septynias dešimtis metų tegyveno seserys. Motina mirė 79-rių, tėvas - 82-ejų. P.Skersį pažinojusieji dabar stebisi jo žvalumu. “Koks tu pasidarei!” - stebisi dažnas. Atrodytų, kad sveikata, norėjusi jį dar jaunystėje apleisti, visai pamiršo savo ketinimus. “Kartą atvažiavęs draugas rado mane sode besidarbuojantį. “Kaip sveikata? - paklausė. “Manai, kad be sveikatos čia pjaunu ir tampau medžius?” - atsakęs. Nė už jokius pinigus ar gražiausius rūmus jis nesutiktų pajaunėti keliasdešimčia metų, nes dabar jaučiasi sveikas.
“Visą amžių buvau ligonis, tai argi galiu nesidžiaugti kiekviena dienele? Turiu dvidešimt bičių šeimų. Kasdien nueinu po tris penkis kilometrus, o kartais - ir visą dešimtį. Iki dvyliktos vakaro skaitau, klausau radijo. Ieškau tokių knygų, iš kurių galima pasimokyti. Skaitau apie sveikatą, apie keliautojus, išradėjus, įžymių žmonių gyvenimą. Keliuosi penktą valandą ryto. Šoku iš lovos, palendu po šaltu dušu arba pasineriu į kūdrą. Tada darau mankštą - labai paprastą, bet taip, kad visiems sąnariams po dešimt judesių kliūtų”.
Ši ilgaamžio patirtis žavi ne vieną klausytoją Palangos
sveikatos mokykloje, kur, kaip pats sako, jis vyksta pabūti tarp žmonių. “Man, nebaigusiam nė vieno skyriaus, prieš mokytus žmones stovėti skaudu ir nepatogu. Bet, kol galėsiu, pasižadėjau vis nuvažiuoti.
Tebesu šaulys, tarnauju Dievui ir tėvynei”, - atidaręs spintą parodo šaulio kostiumus, tarp jų ir paradinį, su kuriuo jį turėsią palaidoti. Apie mirtį galvojąs, jog “ten” esanti tikroji jo tėvynė, kur jam būsią geriau. Nors ir šį gyvenimą vadina dangum ir nedrįsta pats prašyti Dievo nė vienos dienos. “Tegul Jis sprendžia. Aš kasdien dėkoju: “Ačiū už šią dieną. Kaip bus rytoj - Tavo valia”. Ar gali vaikas, kuriam tėvas jau padovanojo automobilį, prašyti dar vieno? Mylintys tėvai patys žino, ko reikia. Meldžiuosi Dievo garbei kas vakarą po valandą laiko. Žmogui reikalinga sveika siela. Tik tada ir kūnas bus sveikas. Galvok tik gera, nieko nebijok. Neturiu dėl ko pergyventi, užtat ir sveikatą išlaikau,” - toks P.Skersio sveikatos mokslas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę