){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Esame nejudrūs, nes nenorime būti sveiki?
Medikai, sveikatos specialistai, pedagogai, sveikuoliai dažnai šaukia SOS, kad gerėjančios gyvenimo sąlygos, technologijų pažanga ir sėdimas darbas skatina visuomenę judėti vis mažiau. Lietuviai šiai nejudrumo bangai pasidavė bene labiausiai iš visų Europos šalių piliečių. Turbūt būtent tai lemia, kad širdies ligomis Lietuvos piliečiai serga kone 2,5 karto daugiau negu labiau išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, kad vis prastėja mokinių sveikata, ypač jų akių ir stuburo būklė.
Prigimtinė žmogaus būsena
Prisiminkime, kaip elgiasi vaikai. Žvelgiant į juos atrodo, kad judėjimas yra prigimtinė žmogaus būsena. Kol vaikas mažas, jis vis juda: ropoja, ropščiasi ar bėgioja, šokinėja. O kai pradeda lankyti mokyklą, jis vis raginamas sėdėti ramiai, baudžiamas už judrumą. Ko gero, būtent taip slopinamas prigimtinis poreikis judėti, formuojamas nepateisinamas solidumas.
Suaugęs žmogus dažnai jau tingi judėti, savęs pagaili, patausoja...ir taip apleidžia savo kūną. Nemažai bėdų prideda ir nesubalansuota mityba: daug gyvulinės kilmės riebalų, mažai skaidulinių medžiagų, noras valgyti skaniai, negalvojant apie maisto naudingumą organizmui, patiriamas stresas. Norint tai kompensuoti, būtina judėti, sportuoti. Tik sporto nereikia suprasti kaip aukštų rezultatų siekimo. Tai ir lipimas laiptais, buvimas gamtoje su šeima, kolegomis, bendraminčiais, darbas sode, plaukimas, vadinamasis šiaurietiškas vaikščiojimas su lazdomis, važinėjimas dviračiu.
Apklausos duomenys
Vertindami savo sveikatos būklę, Lietuvos gyventojai yra optimistai – daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų mano, kad ji gera ar net labai gera. Nepaisant to, kiek daugiau nei pusė apklaustųjų sutinka, kad sveikata rūpinasi nepakankamai. Sveikatos biurų specialistų ir gydytojų nuomonė griežtesnė – 66 proc. jų mano, kad visuomenės sveikata vidutiniška, ir ketvirtadalis – kad bloga.
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sportą įvardija kaip vieną svarbiausių veiksnių, lemiančių gerą žmogaus sveikatą. Fizinio aktyvumo reikšmę sveikatai pripažįsta daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų. Pagal svarbą šį veiksnį lenkia tik sveika mityba ir gebėjimas suvaldyti stresą . Vis dėlto beveik pusė apklaustųjų prisipažino sportuojantys nereguliariai, kai pasitaiko proga, o beveik kas penktas teigia nesportuojąs visai.
Kodėl žmonės nesportuoja? „Geros sveikatos klubo“ iniciatyva atlikta apklausa rodo, kad dažniausia priežastis, trukdanti sportuoti, yra laiko trūkumas. Ją įvardijo pusė apklaustųjų. Beveik tiek pat prisipažino stokojantys valios, o penktadalis sakė neturintys su kuo mankštintis.
Kelios iniciatyvos
Socialinė sveikatingumo iniciatyva „Geros sveikatos klubas“ šiemet ilgiau nei tris mėnesius didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio – gyventojus kvietė nemokamai mankštintis įvairiais stiliais. Nuo birželio iki rugsėjo vidurio buvo organizuota daugiau kaip 40 dvylikos rūšių mankštų po atviru dangumi, beveik 700 mankštų dalyvių išsimatavo kūno masės analizatoriumi, konsultavosi su jaunaisiais gydytojais.
„Mūsų veikla tiesiogiai susijusi su žmonių sveikata, todėl žinome, kad ją ir gerą savijautą pirmiausia lemia pats žmogus ir jo gyvenimo įpročiai. Reguliariai mankštinantis galima ne tik geriau jaustis, bet ir išvengti daugelio ligų. Ir tam nereikia didelių valios pastangų, daug laiko – svarbiausia išsiugdyti įprotį sportuoti. Nors mankštose dalyvavo daug žmonių, bet apie visuomenės požiūrio kaitą kalbėti dar anksti. Kad jis pasikeistų, reikia ne vienerių metų įdirbio, ir mes esame pasiryžę tai tęsti“, – teigė šios akcijos iniciatoriai bendrovės „GlaxoSmithKline Lietuva“ direktorius Kęstutis Čereška ir sporto klubo „Impuls“ vadovas Vidmantas Šiugždinis.
Kaip pabrėžė mankštas vedusi Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė Joana Bartaškienė, amžius – ne riba pradėti sportuoti. Tam pasiryžęs žmogus ilgiau liks jaunas ir sveikas, tik nereikia pernelyg skubėti, būtina įsiklausyti į savo organizmo poreikius ir galimybes. Jei nepatiko vienas mankštos būdas, nereikia sakyti, kad visi jie netinkami, o išbandyti kelis, kol rasi sau tinkamiausią.
Dešimt treniruoklių parke
Tęsiant pasakojimą apie iniciatyvas, būtina paminėti Birštoną. Šiemet sutvarkytame šio miesto parke įrengta nemažai naujų sporto aikštelių – riedlentininkų, pasagos mėtymo, stalo teniso, krepšinio. Įrengti ir dviračių takai, mini golfo takeliai, įrengta dešimt treniruoklių, kuriais galima mankštinti beveik visas raumenų grupes.
„Kiekvieną rytą parke susitinkame keli sportuojantys savivaldybės darbuotojai, – pastebėjo Birštono turizmo centro vyresnioji specialistė turizmui Rūta Kapačinskaitė, laikinai einanti direktorės pareigas.
Birštono sveikos gyvensenos klubo ,,Šilagėlė“ prezidentas Vytautas Gedminas pastebėjo, kad nors jų klubo nariai kol kas aktyviai nesinaudoja naujomis sporto aikštelėmis, daug jų yra kito žaidimo – petankės – entuziastai, bet galimybė birštoniečiams aktyviau gyventi, daugiau laiko būti gryname ore ir mankštintis yra labai svarbus ir sveikintinas dalykas.
Tačiau, pasak V. Gedmino, daugiausia sportuoti žmonėms trukdo ne laiko ir tinkamos įrangos ar kompanijos, o... valios stygius. Puikus judėjimo būdas yra ir darbas sode. Ne prasčiau už sportą sporto klubuose veikia paprastas bent pusvalandžio pasivaikščiojimas vakare prieš miegą. Jis nieko nekainuoja, o rezultatų duoda puikių: mažina stresus, padeda atsipalaiduoti, gerina miegą, stiprina šeimos narių tarpusavio santykius.
Sveikuolių ir medikų patarimai
Pasak Lietuvos sveikuolių sąjungos prezidento Dainiaus Kepenio, kiek žmogui reikia judėti per savaitę, priklauso nuo jo amžiaus, lyties, fizinio pasirengimo, funkcinės būklės ir t. t. Idealu būtų, jei žmogus aktyviai judėtų per savaitę penkias dienas po valandą. Tarkim, 20 min. ryte darytų mankštą, o pavakare, po darbo, sparčiu žingsniu paėjėtų ar pavažinėtų dviračiu dar 40 minučių ar nueitų į baseiną paplaukioti.
Minimaliai judėti reikėtų bent po 30–40 min. tris kartus per savaitę. Bent tiek laiko sportui reikėtų skirti pradedantiesiems labiau rūpintis savimi. Turi pakakti laiko raumenims stiprinti, tempimo pratimams, širdžiai (laiko santykis:1–1–2).
Pasak D.Kepenio, judėjimo formos gali būti pačios įvairiausios, kiekvienam reikėtų pasirinkti tinkamiausias ir teikiančias daugiausiai džiaugsmo.
Na, o kardiologai pastebi, kad norinčiam būti sveikam žmogui būtina kasdien pėsčiomis nueiti ne mažiau negu 3 kilometrus arba 30 min. dirbti vidutinio intensyvumo fizinį darbą, suvalgyti kasdien bent 5 porcijas daržovių, stengtis, kad sistolinis kraujo spaudimas nesiektų 140 mm Hg, bendrojo cholesterolio kiekis kraujyje neviršytų 5 mmol, o mažo tankio lipoproteinų cholesterolis – 3 mmol.
Tereikia sąmoningai apsispręsti
Visuomenės sveikatos rodikliai liudija iniciatyvų sveikatingumo poreikį. Apie sveiko gyvenimo būdo teikiamą naudą kalba gydytojai, visuomenės sveikatos specialistai, pedagogai, tad tautiečiai teoriškai jau žino kasdieninio fizinio aktyvumo svarbą, bet praktiškai dažnai nesiryžta keisti įprasto tingesnio gyvenimo būdo ir pradėti daugiau judėti.
Viešos sveikatingumo iniciatyvos gali duoti apčiuopiamų rezultatų, nes rodo teigiamą pavyzdį. Sportavimas viešose vietose jau keičia visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną, ragina žmonių savęs paklausti, ar jie gyvena pakankamai judriai, nors sveikos gyvensenos įpročiams susiformuoti reikia nemažai laiko ir palankios aplinkos, – mano kalbinti pašnekovai.
Tad visų pirma kiekvienas savęs paklauskime, ar gyvename pakankamai judriai ir, jeigu, reikia, pasiryžkime tai pradėti daryti ne nuo kito mėnesio ar pirmadienio, o jau šiandien.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę