){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Madrido universiteto psichologų duomenimis, apie pusė visų dirbančių ispanų, po atostogų grįžę į darbą, patiria trauminį sindromą. “Grįžimo po atostogų” sindromas pasireiškia įtampa, nerimo jausmu, padidėjusiu nervingumu, taip pat tokiais somatiniais (vidaus organų nervinės reguliacijos) sutrikimais, kaip galvos skausmas, krūtinės skausmas, širdies plakimas, nemiga, skrandžio veiklos sutrikimai. Yra Ispanijoje ir tokių, kurie grįžta į darbą su malonumu, - apie 15 proc. dirbančiųjų. Apie 35 proc. dirbti po atostogų pradeda be ypatingų psichinių ir fiziologinių pasekmių.
Psichologai pataria, kad jau išeinant atostogauti reikia susitaikyti su mintimi, kad viskas, kas gera, kada nors baigiasi, ir tada darbas po atostogų nebeatrodys košmaras.
Paklausus, kaip pailsėjo, dauguma grįžusiųjų po atostogų jau antrą darbo dieną atsakytų: “Atrodo, gerai, bet jau nebeprisimenu”. Įspūdžiai blėsta, miegas tampa neramus. Lyg ir nieko naujo, palyginti su būkle prieš atostogas. Neblogai pailsėta, bet jėgų nepadaugėjo. Ir “nesėkmingas” atostogautojas galvoja: “Arba reikia keisti darbą, arba dirbti be atostogų, vis vien iš jų jokios naudos”. Bet tai ne išeitis. Geriausia išmokti lengvai priimti darbo ritmą po atostogų ir atostogas prisiminti ne kaip amžinai prarastą “pažadėtąją žemę”, bet kaip gerą prisiminimą apie maloniai praleistas dienas. Ir taip sustiprinti stimulą dirbti.
Manoma, kad beveik pusę atnaujintos psichologinės pusiausvyros žmogus paaukoja bandymui susitaikyti su tuo, kad po poilsio vėl prasideda kasdienybė, eilinės, niekuo viena nuo kitos nesiskiriančios dienos. Jau po savaitės darbo, atrodo, jaučiatės blogiau negu prieš atostogas. Iš tikrųjų viskas ne taip. Tai tik apsauginė organizmo reakcija. Jis “galvoja”, kad atostogų daugiau niekada nebebus, ir “slepia” sukauptas jėgas, grąžindamas jus tiek psichologiškai, tiek fiziškai į laiką prieš atostogas. Nustatyta, kad šis sindromas yra tuo stipresnis, kuo rečiau darbuotojas atostogauja ir kuo ilgesnės jo atostogos!
Manoma, kad idealu atostogauti kartą per tris mėnesius. Atostogoms pakanka septynių ar dešimties dienų. Jei prieš tai atostogauta seniai, juo labiau nepatartina pradėti nuo ilgų atostogų.
Jei nepavyksta laikytis šios rekomendacijos, o vieninteles per metus atostogas įsivaizduojate kaip laisvės gurkšnį, dar prieš atostogaudami pasistenkite nusiteikti, jog tokių atostogų turėsite dar daug. Gali būti, kad dėl to ir dirbate. O atostogos - tai nugalėtojo prizas už tai, kad puikiai atlaikėte nepabaigiamas derybas su partneriais ir konkurencinę kovą. Ir šis prizas laukia kiekvieno naujo etapo pabaigoje.
Stenkitės negalvoti apie galimas neigiamas konkurencijos pasekmes ateityje - juk jūs sugebėjote pasiekti tai, ką dabar turite. Vadinasi, sugebėsite ir atlaikyti. Ir visas darbo problemas atidėkite ateičiai - juk jūsų laukia atostogos.
Kuriems žmonėms dažniau pasireiškia “grįžimo po atostogų” sindromas? Visų pirma tiems, kurie nėra patenkinti savo darbu. Ispanų mokslininkų duomenimis, Ispanijoje pasitenkinimą savo darbu jaučia tik 5 proc. darbuotojų. Lietuvoje panašios statistikos girdėti neteko, galime tikėtis, kad patenkintųjų darbu yra bent kiek daugiau. Taip pat šis sindromas būdingas ir žmonėms, besiverčiantiems smulkiu bei vidutiniu verslu, ir laisvų profesijų atstovams (gydytojams, advokatams, žurnalistams). Šie žmonės, nors ir patenkinti savo darbu, atostogų metu atpranta nuo didžiulės psichologinės su darbu susijusios įtampos, o grįžti į įprastą ritmą yra sunku. Štai kodėl amerikiečių psichologai mano, kad atostogos turi būti… nuolat. Tai nereiškia, kad kasdien turime būti kurorte, tik reikia išmokti visavertiškai pailsėti kasdien, kad ir koks trumpas būtų laikas tarp darbo pabaigos ir miego. Taip pat patartina išmokti poilsiui išnaudoti išeigines dienas. Gyvenimas neturi vykti tik atostogų metu, gyventi turime kasdien ir mokėti džiaugtis šia diena. Tai labai glaudžiai susiję ir su atsakomybe, kurią prisiimame gyvenime. Ar mes patys atsakingi už darbą, kurį dirbame, už jo pasirinkimą, ar tai “likimas”, “atsitiktinumas”? Jei jaučiamės suaugę ir patys atsakingi už save, kodėl turėtume dejuoti, kad vėl reikia į darbą? Juk darbas - ne tik pajamų šaltinis, bet ir žmogaus galimybė realizuoti save. Aišku, kasdieninis nuovargis daro savo.
Daliai žmonių ne tik sunku grįžti po atostogų į darbą, bet ir prisitaikyti per pirmąsias atostogų dienas. Taip būna septyniems iš dešimties dideliu krūviu dirbančių žmonių. Tokie žmonės pirmomis atostogų dienomis linkę susikurti (patys to nepastebėdami) problemų, kurias reikia skubiai išspręsti. Jei pirmomis atostogų dienomis jaučiatės lyg nesavas, nežinote, ko griebtis, negalite negalvoti apie paliktų darbų eigą, kitais metais būtinai planuokite atostogas iš anksto. Geriausia pradėti atostogauti iš karto pakeičiant aplinką nauji įspūdžiai padeda pamiršti neišspręstas darbo problemas. Jei dirbate įtemptą protinį darbą, atsipalaiduoti gali padėti fizinis krūvis: vaikščiojimas pėsčiomis, važiavimas dviračiu, plaukimas, nardymas. Ir jeigu pirmąją atostogų savaitę negalite pamiršti darbo, tai jokiu būdu nereiškia, kad bus psichologiškai lengva į jį sugrįžti.
• Išeinant atostogauti patartina ne tik užbaigti svarbiausius darbus, bet ir susitvarkyti darbo kabinetą, tam net paaukojant vieną atostogų dieną. Jei grįžus po atostogų bus sunku rasti svarbų aplanką su dokumentais, tai neabejotinai sunervins, jau nekalbant, kad tų dokumentų jūsų atostogų metu gali prireikti bendradarbiams.
• Kelioninio lagamino nenumeskite į tolimiausią kampą ir neišmeskite nenaudingų atostogų metu nupirktų daiktų. Jei rasite tinkamą vietą savo bute, šaltais žiemos vakarais jie jus šildys maloniais prisiminimais. Taip pat nepatingėkite tvarkingai sudėti ir surašyti nuotraukų, užfiksavusių atostogų įspūdžius, nors dabar viską puikiai prisimenate, po keleto metų užrašai bus naudingi. Nuotraukų albumas taps brangiu įrodymu apie maloniai praleistą laiką.
• Grįžę į darbą, visus darbus suskirstykite į neatidėliotinus ir tuos, kurie gali palaukti. Kad ir kiek būtų užimta pirma darbo diena, raskite bent kelias minutes puodeliui kavos su kolegomis. Draugiškas pokalbis sumažins darbo įtampą ir padės atsipalaiduoti.
• Niekada neimkite darbo į namus. Sakoma, kad “rytas už vakarą protingesnis”, o visos problemos lengviau išsprendžiamos pailsėjus. Nemokantiems ilsėtis žmonėms gresia lėtinis pervargimas. Pati paprasčiausia miego stoka gali nulemti padidėjusį dirglumą, galvos skausmus, energijos stoką. O sąžiningiausiems darboholikams gresia įvairios psichosomatinės ligos, pvz., padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, koronarinė širdies liga, alergija, kolitai, virškinimo sutrikimai, odos ligos, astma ir kt. Nuolat koncentruojant dėmesį vien į darbą, greitai galima sulaukti ir “perdegimo” sindromo.
• Mokykitės ilsėtis. Raskite laiko pasivaikščioti parke, pažiūrėti mėgstamą televizijos laidą, pagulėti šiltoje kvapnioje vonioje. Nesvarbu, ką veiksite laisvalaikiu: auginsite kaktusus ar šokinėsite su parašiutu. Svarbu, kad tuo metu negalvosite apie darbą.
• Vakarais kartais geriau ne dalytis su artimais žmonėmis praėjusios darbo dienos sunkumais ir rūpesčiais, o pasvajoti… apie kitas atostogas. Tai nuteiks maloniam nakties miegui, o kitą dieną darbo problemos nebeatrodys tokios baisios.
• O jeigu vis dėlto negalite negalvoti apie darbą, pamėginkite pasikalbėti su savo “atsakingąja asmenybės dalimi”, kad ji jums leistų nors kiek laiko pailsėti, o paskui grįšite prie darbų su nauja energija. Kartokite frazę: “Aš negalvosiu apie tai dabar, pagalvosiu apie tai rytoj”.
• Grįždami vakarais prie atostogų įspūdžių, savikritiškai pagalvokite: gal nepakankamai buvau pasiruošęs atostogoms? Gal trūko fizinio pasirengimo ar reikėjo pabandyti numesti antsvorį? Tokiu atveju - gera proga pradėti ruoštis kitoms atostogoms iš anksto. Ir tai taip pat bus puikus atsipalaidavimas nuo darbo.
• Planuokite ateinančias atostogas vos tik pradės blėsti praėjusių atostogų prisiminimai. Tos svajonės padės ištverti sunkias ir niūrias dienas. Juk ilsimės, kad galėtume gerai dirbti, o dirbame, kad gerai ilsėtumės.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę