){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Paklausta, nuo kada pamėgo muziką, Jūsų dukra Saulenė atsakė, kad muzika aplink skambėjo jai dar negimus... Tad nuo kada galima pradėti vaiką lavinti, mokyti suprasti muziką?
Taip, Saulenė buvo teisi. Labai svarbu tai pradėti daryti kuo anksčiau. Yra manoma, kad dar būdami mamos pilve vaikai įvairiai reaguoja į muziką, be to, jiems labiau patinka lengvesni kūriniai, tokie kaip Mocarto, o ne, sakykim, Bethoveno, ypač teigiamai veikia liaudies dainelės, kurias dainuoja mama. Nustatyta, kad labai jautrūs muzikai maži, iki metų vaikai. Kalifornijos universiteto mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad vaikai, kurie ikimokykliniame amžiuje buvo mokomi muzikuoti, vėliau pasiekė geresnių matematikos ir gamtos mokslų rezultatų. Vaikai, kurie mokėsi groti pianinu, pasižymėjo geresne koordinacija ir koncentracija. Žodžiu, reikia lavinti visą laiką, paaugusį vestis į koncertus. Pagaliau užaugęs vaikas bus tiesiog suprantantis mėgėjas, nes skonis bus formuojamas nuo mažens.
Kaip vis dėlto tėveliams suprasti, kad vaikai muzikalūs?
Dažniausiai mokykloje pastebi muzikos ar kokio būrelio mokytojas, truputį paskatina. Dabar labai gerai rengia darželiai. Kartais net tenka pasidžiaugti, kai darželiuose mokytojai pastebi perliukus, pasako tėvams, paskatina, parodo per kokius koncertėlius, leidžia padainuoti solo ir pan.
Ar patys vaikai noriai eina lavintis?
Daug kas priklauso nuo šeimos tradicijų, papročių, kiek tėvai puoselėja savo dvasinį pasaulį. Be to, iš kitos pusės, jeigu vaikas gabus, tai jis gana greitai pasiekia gerų rezultatų, tai jam smagu, paskatina mokytis toliau.
O ar būna, kad tėvai pradžioje į tai žiūri skeptiškai, bet, vaikų labai prašomi, galiausiai sutinka juos leisti mokytis muzikos...
Retokai, bet būna ir taip. Mano praktikoje yra buvę keletas atvejų, kai tėvai visai nesidomėjo, bet kai vaiką paskatini, sudomini, jis tavimi patiki ir pasiekia visai neblogų rezultatų.Tačiau daugiausiai lemia tėvai. Bet paprastai tėvai skatina pirmoj antroj klasėj, o vėliau visiškai nustoja domėtis. O būtent tame viduriniame tarpsnyje, kai ateina paauglystė, vaikas jau pradeda sukti uodegą. Jam tada daugiau rūpi draugai, o mokykla atima daug laiko, atitraukia nuo kitų pomėgių. Juk į muzikos mokyklą reikia jau vien kelis kartus per savaitę eiti, ten praleisti ne vieną valandą, o ką jau kalbėti apie darbą namie.
Dar labai svarbu yra kompanija: jeigu vaikas randa sau draugų, tai jis mieliau eina ir į muzikos mokyklą. Dažnai būna, kad ateina vaikai, kurie nepritampa paprastoje mokykloje prie klasės draugų – juk paprastai pas mus mokosi vaikai truputį kitokio charakterio, jie turi kitokį pasaulio vertybių suvokimą. Čia jie atranda sau terpę, jaučiasi visaverčiai, atranda draugų, taigi kompanijos įtaka didelė.
Ar geriau į muzikos mokyklą, kur tikrai krūvis didelis, ar bendresniam išsilavinimui pakanka pamokyti muzikos privačiai?
Dėl krūvio, tai jau porą metų krūvis vaikams muzikos mokykloje yra truputį mažesnis. Bet reikia spręsti individualiai. Pavyzdžiui, manęs tėtis neleido į muzikos mokyklą esą „varo vaikui stresą“, nes vis dėlto pamokos, pažymiai. Kita vertus, muzikos mokykla labai padeda planuoti laiką, be to, kinta bendras požiūris į muziką, nes vis tiek prasiplečia akiratis juk dėstoma ne tik specialybės dalykas, bet ir solfedis, muzikos istorija, kt. Dabar egzaminai nėra taip labai sureikšminti, tad, mano nuomone, muzikos mokykloje vaikas gauna didesnį išpusimą, o ir sukoncentruoja labiau.
Dabar pilna vadinamųjų žvaigždučių, gal tėvai tikisi kad jų vaikas pramoks kelias natas ir taip pat bus žvaigždė? Ar netampa leisti į muzikos mokyklą mada? Per stojamuosius egzaminus matosi, ar vedami gabūs vaikai ar dažnai vaikams tik kyla stresas, kad neišlaikė egzamino?
Dabar egzaminai lengvesni, tad vaikams streso mažiau. Kita vertus, manau kad geriau, kai vadinamąjį popsą atlieka muzikos srityje praprusęs jaunimas, nes patys matom, koks tas popsas be muzikinio išsilavinimo...
O mados keičiasi. Vienu metu buvo populiarus akordeonas, dabar daugiau stoja į pučiamųjų, mušamųjų klasę. Tos mados kinta.
Tiesa, reikia pastebėti, kad tėvų motyvacija yra dar ir kitokia. Buvo atlikta apklausa ir pasirodė, kad tėvai vaikus leidžia muzikuoti, kad nelakstytų gatvėj, turėtų užsiėmimą. Tėvai žino, kad po pietų vaikas eis į muzikos mokyklą, ir tada jiems daug ramiau. Na, o dėl gabumų, tai išlavinam visus. Tiesa, programas parenkam individualiai, pagal gabumus.
Bet jei tėvai mato, kad muzikas vaikas nebus, ar vis tiek verta leisti?
Manau, kad taip. Privačiai gali pritingęs ir nesimokyti, o čia yra mokykla, 6 arba 8 metai, baigimo pažymėjimas, taigi tam tikra tvarka. Kita vertus, kaip minėjau, vaikai išmoksta disciplinos, planuoti laiką. Beje, ir apklausų duomenys rodo, kad vaikai, kurie lanko papildomus užsiėmimus už klasės ribų, pasiekia geresnių rezultatų ir vidurinėje mokykloje.
Ar norint tapti muziku pakanka gabumų? Kiek darbo? Ar vaikai nori dirbti?
Na, jei vaikas pritingi, dar negali pasakyti, kad nebus geras savo srities profesionalas, jis gali labai gerai mokėti dirbti su kolektyvais ar muzikos mokykloje, nes yra ir kitų reikalingų charakterio savybių. Būsimajam atlikėjui, žinoma, reikia labai daug dirbti, gabumų nepakaks, o prastesnis mokinys galbūt ateityje bus puikus pedagogas.
Internete teko skaityti tokią mintį: Kas yra turėjęs namuose muzikuojantį vaiką, niekada nepamirš iki kaulų smegenų įsigėrusių melodijų, kurias džirino pradedantis šį kelią mažylis. Tačiau tarp tų, kurie ištvėrė, nesu sutikusi nė vieno, kuris būtų pasigailėjęs. Betgi nemažai tokių, kurie apgailestauja: ,,o, kad tėvai būtų labiau spaudę“.
Ką patarti tėvams, jei vaikas pritingi, ar „paspausti“, ar leisti nebesimokyti?
Viskas priklauso nuo vaikų – vieni labai lygiai ramiai praeina visą kursą, o kiti nustoja lankyti visiškai. Tačiau kai vaikas ima tingėti, tada labai svarbus ryšys su tėvais – ir kvieti, ir kalbiesi, gal dažniau vaiką pagiri, o gal atvirkščiai – pabari. Juk vaikas vaikui nelygu – vienam geriau rašyti blogus pažymius, kitą paskatina geri. Bet svarbiausia – ryšys su tėvais, bendros pastangos, ir paprastai viskas būna gerai.
Paprastai problemų kyla apie viduriuką. Jei pirmoj antroj klasėj tu su jais žaidi, tai jau nuo trečios imiesi rimčiau, nes vis dėlto yra individualios programos pagal vaiko gabumus. Ir pradeda jau truputėlį ir paspausti. Ir jau namų darbus jis turi daugiau atlikti.
Antras dalykas, kaip minėjau, sunkiau yra paauglystės laikotarpiu – jis šiandien nori, ryt nenori, o paskui vėl sako: oi, kaip man čia patinka. Vėliau pajunta, kad jau greitai pabaiga ir kompanija nebloga, tada jau nori baigti. Beje, nemažai vėliau dar lanko ir išplėstinio mokymo kursą. Aišku, pasirenka tai, ką labiausiai mėgsta, ko dar norėtų išmokti, pavyzdžiui, skambinti gitara ar renkasi dainavimą, kurį dabar labai išpopuliarino televizija.
Tad vis dėlto reikėtų „paspausti“?
Be abejo, juk, kaip sakoma, mokslo ant kupros nenešioti, o kuo platesnis išsilavinimas, tuo žmogus turtingesnis.
*****
Mama „paprotino“...
Viskas prasidėjo, kai dar buvau mamos pilve. Ji vadovavo įvairiems ansambliams, ir kasdien girdėdavau muziką. Be abejo, tai įaugo į visas mano ląsteles. Dabar aš savo gyvenimo neįsivaizduoju be muzikos, – paklausta, kokią vietą jos gyvenime užima muzika, atsakė mokytojos duktė Saulenė, dabar jau 16-metė. – Nuo ketverių pradėjau lankyti muzikos mokyklos parengiamąją klasę, o nuo 7-erių tapau muzikos mokyklos mokine. Aišku, buvo visko. Kaip ir daugelis, po kokių 5 metų užsinorėjau viską mesti. Bet mama sakė, kad reikia baigti ką pradėjai, o ir buvo likę nebedaug metų, tad nusprendžiau mokslus tęsti. Dabar mokausi išplėstinį kursą. Galiu drąsiai pasakyti, kad tie metai nenuėjo veltui. Ir ne tik dėl muzikos – radau daug naujų draugų.
Džiaugiuosi, jog mama mane „paprotino“.
Šiek tiek kitaip yra su folkloru. Jis niekada nepatyriau nedalyvauti jame. Tikrai dažnai susiduriu su neigiama aplinkinių nuomone, bet man tai tikrai yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas, man tikrai tai labai patinka.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę