){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Aprašytas grožio etalonas nėra kažkas nauja. Žmonės nuo pat civilizacijos pradžios nuolatos stengėsi atitikti susiformavusius standartus. Dažniausiai tie standartai būdavo priimami kaip viena nediskutuotina tiesa, o juos atitinkantys laimingieji galėdavo mėgautis išskirtine vieta bendruomenėje. Dažnai nusistebime – kaip, siekdami išpildyti svajonę ir tapti gražiais, žmonės ryždavosi tokioms procedūroms, kaip šonkaulių išėmimas ar pėdų rišimas? Bet ar ne lygiai taip pat mūsų amžiuje gulamasi po chirurgo skalpeliu ar iki išsekimo badaujama?
Kiekvienas laikas, kiekviena visuomenė turėjo savo grožio idealus. Prašalaičiui jie gali pasirodyti nesuvokiami, tačiau tai nereiškia, kad jie nėra svarbūs juos garbinusiems. Štai Senovės Egipte gražiausia buvo laikoma liekna moteris putliomis lūpomis ir didelėmis akimis. Tam, kad išplėstų vyzdžius ir suteiktų akims švytėjimo, moterys į jas lašindavo vaistinės šunvyšnės sulčių.
Senovės Kinijoje grožio idealas buvo visiškai priešingas – tobula laikyta maža, smulki moteris, neproporcingai mažomis pėdomis. Ir tai nebuvo tiesiog užgaida – moteris didelėmis pėdomis galėjo net nesvajoti apie vyrą ar šeimą.
Antikinėje Graikijoje grožis reiškė atletiškumą, stiprų kūną, o idealią moterį puikiai atvaizduoja Afroditės skulptūra. Pageidaujami veido bruožai – didelės akys ir tiesi nosis.
Senovės Romoje garbinta šviesi oda ir plaukai – moterys įvairiausiai būdais stengdavosi juos išblukinti.
Atėjus viduramžiams ir jų stagnacijai, grožis tapo nuodėmės sinonimu. Nuodėme laikytas kūno demonstravimas ar grožėjimasis juo, todėl moterys nešiodavo storus sluoksniuotus drabužius, dengė plaukus.
Renesanso metu gražiomis vadintos išblyškusios odos, aukštos kaktos, liekno kaklo savininkės. Tai paskatino moteris šukuotis plaukus į aukštus kuodus, pešioti antakius.
Aštuonioliktame amžiuje svarbiausias grožio atributas buvo įspūdinga šukuosena, ant moterų galvų besilaikiusi savaitėmis ir mėnesiais. Nekreipta dėmesio į higieną ar kaltūnuose apsigyvenusius gyvūnėlius – tai laikyta auka grožiui.
Karalienės Viktorijos laikais ideali moteris buvo turinti jai pritinkančius apvalumus: krūtis, plačius klubus ir itin liekną liemenį, pasiekiamą susiveržus kankinančiu korsetu.
Atėjus dvidešimtajam amžiui, gyvenimas ir vertybės Vakarų pasaulyje smarkiai pasikeitė. Amžiaus pradžioje garbintas lieknumas, atletiškumas. Moterys tiesiogine to žodžio prasme rišdavo ir taip maskuodavo savo krūtis. Net ir mažiausias riebalų sluoksnis laikytas tiesiog įžūliu apsileidimu ir nereikalingu savęs lepinimu.
Vėliau, daugelio moterų laimei, grožio ikona tapo Merlin Monro, moteriškuosius atributus pavertusi tiesiog būtinu privalumu.
Septintojo dešimtmečio pradžioje Merlin idealus išstūmė modelis Tvigi (Twiggy) ir taip išpopuliarino ypatingą, netgi nesveiką lieknumą. Lieknumo garbinimas nuo to laiko tapo pagrindine grožio ašimi. Lieknai moters figūrai devintajame dešimtmetyje siekta suteikti stiprumo į madą atėjus platiems drabužiams, petukams, o dar po dešimtmečio tobula laikyta plona, tačiau didelėmis krūtimis moteris.
Žurnalai, televizijos laidos nuolatos propaguoja tokį kūno įvaizdį lyg siekiamybę. Spindinčiuose puslapiuose moterį siekiama pavaizduoti tarsi deivę, kuri tik grožiu ir įspūdingu kūnu gali pasiekti gyvenimo tikslų. Ir jei ilgą laiką „tobula“ moteris buvo kuriama panaudojant makiažą, apšvietimą, tai šiandien pasitelkiamos kompiuterių programos, tiesiogine to žodžio prasme ištrinančios netobulumus ir paryškinančios privalumus.
Gyvename visuomenėje, apsėstoje lieknumo ir jaunystės. Tai slegia ne tik apkūnesnes, bet visas moteris.
JAV mokslininkė Barbara A. Koen (Barbara A. Cohen) savo darbe apie kūno įvaizdį teigia, kad Vakarų kultūros žmonės yra priklausomi nuo savikontrolės. Anot jos, pilnumas reiškia tos savikontrolės praradimą, kuris yra laikomas didžiausia nesėkme.
Lieknumas ir grožis moterims yra vienas iš svarbiausių dalykų, o to siekimas sunaudoja daugybę laiko, energijos, pinigų. Moterims paprasčiausiai nebelieka laiko kitiems užsiėmimas.
Anot mokslininkės, žmonės nekreipia dėmesio į tai, kad dietos pramonė yra milijardinis verslas. „Visur matome vaizdus, skatinimus lieknėti. Tačiau visos dietos yra veiksmingos tik trumpą laiką, kad žmogus nuolatos ieškotų būdų – prekių savo idealui pasiekti“, – sako B. Koen. Moteris stengiamasi įtikinti, kad be fizinio grožio tiesiog neįmanoma pasiekti pripažinimo, kad nebūdami tobuli esame beverčiai.
Netgi tokios smulkmenos, kaip plaukų dažymas, antakių pešiojimas, kojų depiliacija, aukštakulniai, deformuojantys kojas, ilgi nagai, trukdantys dirbti, ar sunkus makiažas pridengia tai, kas, manome, mumyse yra negražu.
Šalia dietų ir mankštos šiandien atsirado plastinė chirurgija: didinama krūtinė, tempiama oda, keičiama nosies ar smakro forma, ir retai kada būna gana.
Gydytoja psichiatrė psichoterapeutė Zita Alseikienė teigia nemananti, kad dabar grožio standartai yra svarbesni nei ankstesniais laikais. „Vyksta įvairių tautų ir kultūrų maišymasis, ir gana nesunkiai priimame svetimas, mums anksčiau nebūdingas vertybes. Grožio standartai, palyginti su ankstesniais amžiais, keičiasi gana greitai“, – sako ji. Anot gyd. Alseikienės, visuomenė dabar daug liberalesnė nei anksčiau. Buvo daug laikotarpių (kad ir 20 a. nacizmas), kai luoši žmonės buvo ne tik išjuokiami, bet ir naikinami fiziškai.
„Antikos laikais gimnaziume netobulo kūno vyrui nusirengti, ko gero, buvo daug didesnė problema nei dabar pliaže ar pirtyje“, – pastebi ji. Specialistė skatina įvertinti tai, kad šiandien, kad ir kokie esame, kad ir kaip atrodome, visuomenė mūsų nepasmerks. Jei turime tokią problemą, kurią pastebi visi, daugeliu atvejų turime galimybę atlikti kosmetinę operaciją. Kita problema – paties žmogaus siekis būti tobulam ir „gražiausiam“.
Amerikietė B. Koen teigia, kad nuolatinis dietų laikymasis priveda ne tik prie psichozės, bet ir prie nenormalaus maisto sureikšminimo. Jis tampa uždraustu vaisiu, o kartu ir priešu, pradedamas skirstyti į gerą ir blogą. „Geras maistas – mažai kaloringas, dietinis, jį reikia valgyti. Blogas – riebus, su daug kalorijų. Jei valgai gerą maistą – esi geras žmogus, jei blogą – blogas“, – aiškina ji. Maistas pradeda kontroliuoti žmogaus gyvenimą. Mokslininkė kviečia prisiminti vaikystę ir tuometinį santykį su maistu. Anot jos, tada atstumdavome maistą, kai nebūdavome alkani, jei jis netikdavo, – išspjaudavome. Pasisotinę tiesiog nustodavome vagyti. Kiti dalykai buvo daug svarbesni už lėkštės turinį. „Turėjome ką veikti, maistas galėdavo palaukti“, – sako ji. Deja, nuo pat mažens mus pradeda mokyti, kad valgyti reikia pagal laikrodį, o ne tada, kai esame alkani. Nusprendžiama ir tai, ką turime valgyti.
Gydytoja Alseikienė sako, kad grožio idealų siekimas dažniausiai yra tam tikro amžiaus tarpsnio – paauglių ir jaunimo – problema. Jaunam žmogui natūralu susimąstyti, kaip jis atrodo, įvertinti savo pranašumus ir trūkumus. Tik suvokę, kad patys esame netobuli, galime priimti ir kito žmogaus išvaizdos trūkumus. Anot specialistės, blogiau, jei šis periodas nesibaigia. „Suaugęs žmogus turi nustoti per daug mąstyti apie save, o daugiau dėmesio skirti atliekamai veiklai, save realizuoti. Prisiminkime graikų mitologijos pasakojimą apie Narcizą, kuris pražuvo, negalėdamas atsiplėšti nuo savo atvaizdo vandenyje“, – aiškina gydytoja.
Kaip nubrėžti liniją tarp sveiko kūno tobulinimo ir „apsėdimo“? Kaip elgtis tokio žmogaus artimiesiems? „Nenormalu yra tiek visiškai nesirūpinti savo kūnu, tiek perdėtai juo rūpintis“, – sako specialistė. Jei artimasis perdėtai rūpinasi savo kūnu, natūralu, kad mažiau dėmesio skiria kitiems žmonėms, o gal apleidžia ir kitas pareigas. „Geriau tokio žmogaus nekritikuoti, padėti jam priimti save tokį, koks yra, patikinant, kad jis jums patinka su esamu savo kūnu, su visais savo privalumais ir trūkumais“, – aiškina gyd. Alseikienė.
Galiausiai ji visus skatina pagalvoti: „Kokiomis savybėmis turi pasižymėti gražus žmogus? Kūnas gali būti tik gražus, bet ne tobulas. Tačiau toks žmogus turi mokėti bendrauti ir mėgti žmones, mandagiai ir gražiai elgtis, būti malonus ir daug šypsotis. Vadinasi, dauguma iš mūsų galime būti gražūs. O visi galime būti gražūs mums svarbiems žmonėms, argi to neužtenka?“.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę