){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pradžia – redakcijos užduotys
Poetė neslepia, kad, gavusi redakcijos užduotį parašyti apie žmones, savaitę vasaros atostogų skiriančius stovyklai, kur išbandomas netradicinis gydymo būdas – badavimas, imdama interviu iš gydytojos Filomenos Taunytės, bendraudama su daktaru Samueliu Tatcu, atvykstančiu į šias stovyklas net iš Niujorko, šnekindama stovyklų dalyvius, kamuojamus vienokių ar kitokių negalių, nė nemanė, kad ir pati sumanys tai išbandyti.
„Rašydama norom nenorom apie gydymą badu sužinojau šį tą, kas sužadino smalsumą. Nesu iš tų žmonių, kurie vos paraginti skuba šokti kad ir į šulinį. Tačiau žurnalistika – tokia profesija, kuri provokuoja net rambiuosius. Juoba turėjau asmeninių bėdelių, buvo padidėjęs kraujo spaudimas, tad pamaniau: o kodėl, užuot rijusi tabletes, negalėčiau pabandyti gydytis kitaip, pabadauti?“ – sakė pašnekovė.
Į Neįgaliųjų sąjungos entuziastų organizuotą vasaros badavimo stovyklą, kuriai vadovavo gydytoja Filomena Taunytė, ji atvyko visai nepasiruošusi – nė per nago juodymą nepakeitusi savo blogų mitybos įpročių, pervargusi ir depresinės nuotaikos.
Labiausiai bijojo organizmo valymo prieš badavimą, nors suvokė, kad jis būtinas: „Pasirodo, nieko baisaus – įmanoma išgerti visą litrą to bjauraus sūraus vandens ir nesubloguoti... Bet viską reikia savo kailiu išbandyti.“
Naujos patirtys
Kaip moteris jautėsi pirmą, antrą, trečią, ketvirtą ir penktąją badavimo dieną?
„Vieną dieną nevalgyti – juokų darbas. Juoba kartą per metus, ir anksčiau taip darydavau: mūsų šeimoje Kūčių dieną iki vakarienės įprasta nieko į burną neimti. Antroji diena irgi praėjo ramiai, mat, išsivalius žarnyną, skrandis tartum užsirakina – alkio jausmo nebūna. Sunkiausias buvo trečiosios dienos pavakarys, pajutau kūno nuovargį. Gal ne veltui trečios dienos „vakarienei“ gydytoja F.Taunytė rekomendavo du valgomus šaukštus sauso vyno? Ketvirtąją dieną jaučiausi žvali, o penktąją pasiryžau net akupunktūros seansui. Nuovargį kaip ranka nuėmė, akyse prašviesėjo...“ – pasakojo rašytoja.
Beje, net badaudami žmonės tris kartus per dieną rinkdavosi prie bendro stalo ir kartu draugiškai išgerdavo vandens. Kai kas, išgirdęs pasakojimų apie įpročio svarbą, kiekvieną kąsnį kramtyti bent 30 kartų, mokėsi taip kramtyti... vandenį.
Sakoma, kad po badavimo žmogaus organizmas labiau jaučia skonį, geriau jaučia, kas jam tinka, kas ne? Ar pakito pašnekovės maitinimosi įpročiai po badavimo?
„Po badavimo iš tiesų viskas labai skanu, net plonytė juodos duonos riekelė. Todėl, nustojus badauti svarbu laikytis visų rekomendacijų, kol galiausiai sugrįžtama prie normalaus valgio. Maitinimosi įpročiai po badavimo turėtų pakisti ir pakinta. Kai tenka rinktis, ką gaminti – daržoves ar mėsą, mano šeima renkasi daržoves. Labiau pamėgome varškę, namuose spaustas sultis, sėmenis ir sėmenų aliejų. Kai skrandis susitraukęs, ir valgyti norisi mažiau“, – pasakojo V.Šoblinskaitė.
Mėsa - tik kai vaišina
Moteris neslėpė, kad vasarą išbandyta badavimo stovykla jos gyvenime ir mityboje nemažai pokyčių padarė ilgam laikui. Rašytoja ir žurnalistė beveik keturias dešimtis metų neįsivaizdavo savo ryto be kavos puodelio. Ką ten be puodelio – be dviejų didelių puodų! O dabar net nekyla minčių kavos užsiplikyti. Labai džiaugiasi atsikračiusi šios nedidelės priklausomybės.
„Kasdien geriu vandenį su citrina, ko anksčiau nedarydavau, suvalgau šaukštą maltų sėmenų, pamėgau vaistažolių arbatą. Mėsos neatsisakiau, bet mano racione ne tiek daug jos beliko – gal tik sekmadieniais. Arba, kaip stovykloje mėgo sakyti daktarė reabilitologė Danguolė Vasiliauskienė, tik tada, kai kas vaišina,“ – pasakojo pašnekovė.
Dabar Violeta žino kitų efektyvių organizmo tonizavimo būdų. Jeigu stinga energijos, pačiulpia gabalėlį sūdytų lašinių, sukramto kelis graikinius riešutus – to pakanka.
Stengiasi, kad jos racione būtų kuo daugiau daržovių, vaisių – ir ne parduotuvėje pirktų agurkų ar pomidorų, o savame darže užaugusių moliūgų, burokėlių, morkų, kopūstų, savų obuolių.. Net ir duoną atidžiau renkasi – valgo keptą be cukraus ir be mielių.
„Po badavimo stovyklos kartą per savaitę abu su vyru sąžiningai pasninkaujame – geriame tik namuose spaustas pomidorų sultis“, – pabrėžė pašnekovė.
Vaistų geria mažiau
Kokią įtaką badavimas turėjo rašytojos sveikatai? Ar pavyko pažaboti pakilusį kraujo spaudimą?
„Vaistų nuo padidėjusio kraujospūdžio ir cholesterolio nebegeriu. Kraujo spaudimas ne toks aukštas, šį rudenį nė karto nebuvau ir sukarščiavusi... O ir nuotaika kur kas geresnė, nebe taip skausmingai reaguoju į stresus, kurių tikrai nestinga“, – sakė moteris.
Ji džiaugiasi, kad ir galva daug švaresnė. Ir atmintis geresnė. Ir idėjos įdomios bręsta...
Beje, badavimo stovykla pajūryje žmones, pasiryžusius išbandyti alternatyvius gydymosi būdus, padarė kone draugais. Rudenį jie susirinko pasikalbėti, kaip kuriam sekasi, ką vienas ar kitas išbandė, gali patarti.
Ryžtas nepranyko
Dar įdomiau, kad po tos badavimo stovyklos kilo ryžtas badauti antrą kartą namuose. Poetė su vyru, taip pat rašytoju, poetu, prozininku, dramaturgu ir gydytoju Gasparu Aleksa sutarė, kad Adventas – pats tinkamas laikas pabadauti. Abu nieko nevalgė, penkias dienas gėrė tik vandenį.
„Namuose, žinoma, tai daryti buvo kebliau – ir ne tik todėl, kad reikėjo gaminti valgį devyniasdešimtmetei anytai. Stovykloje paprasčiau: ten užmirštama kasdienybė, galima daug vaikščioti, kada užsimanius parvirsti ant lovos, pailsėti. Be to, kolektyvinis poveikis visados sustiprina motyvaciją“, – sakė pašnekovė.
Poveikį sveikatai jautė didesnį? „Sloga, kurią buvau prieš badaudama buvau susigavusi, tikrai praėjo antrą dieną – daug greičiau negu įprastai. O visa kita bus matyt,“ – sakė rašytoja.
Ir patikino, kad abu su vyru pasiryžo badauti bent penkias dienas ir kovo mėnesį, per Gavėnią.
Vietoj išvadų
Paklausta, koks požiūris į badavimą buvo iki šios patirties ir po jos ir ar tiki, kad tai gana universalus gydymosi metodas, pašnekovė atsakė: „Skeptikė nebuvau, vien optimizmu irgi netrykštu. Ir dabar nesu pamišusi dėl badavimo, tačiau viena žinau gerai: susilaikymas, saikas – didelė dorybė. Gaila tik, kad anksčiau neskyriau deramo dėmesio mitybai – gal būčiau kur kas sveikesnė.“
Rašytoja pabrėžė, kad ji – ne medikė, paties metodo – kaip badauti, kodėl verta tai daryti – komentuoti negali, nes yra įsitikinusi, kad badavimo procesą turi stebėti profesionalai. Tačiau drąsiai patartų ne vienam artimajam ir pažįstamam susirasti specialistų, kurie išmano bado terapiją. Dar drąsiau rekomenduoja visiems tautiečiams elementarų pasninką ar vienos dviejų dienų nevalgymą, ypač tais atvejais, kai organizmui reikia gintis nuo infekcijos.
„Juk šuva, pavyzdžiui, pakilus karščiui, neėda. Ir maisto atsisako juk ne todėl, kad jam patinka sirgti, o todėl, kad nori pasveikti. Galėtų ir žmonės tai pabandyti“, – pastebėjo pašnekovė.
Kodėl oficialioji medicina taip neigia šį gydymosi būdą, laikydama jį daugiau žalingu?
„Tikro atsakymo nežinau. Galiu tik spėlioti. Dalis medikų, manau, tiesiog nėra gilinęsi į šį metodą ir nerekomenduoja jo todėl, kad bijo pacientui pakenkti, o tai juk – vienas svarbiausių Hipokrato priesaikos punktų. Kita vertus, juk ir pacientų yra visokių – ne vieną žmogų toks pasiūlymas tik giliai įžeistų. Dalis – patys kaip ir pacientai gyvendami stresų pasaulyje – tiesiog negali siūlyti žmogui papildomo streso (nors iš tiesų deramai badaujant jokio streso nėra). O dar viena dalis gal paprasčiausiai nė nenori, kad žmonės būtų sveikesni, nes, praradę pacientus, praras ir pajamas. Tikiu, kad tų trečiųjų, Lietuvoje mažai“, – svarstė rašytoja.
Ko tik neatneša rašytojo ir žurnalisto patirtis...
Violetos Šoblinskaitės kūrybiniuose planuose 2012-aisiais – eiliuota pasaka mažiesiems lėlių teatro žiūrovams „Sūrio šventė“, dvi leidžiamos knygos – „Apsikabinkime, lietau“ ir „Tyruliukuose viskas gerai“. Ant darbo stalo šiuo metu dar guli įpusėtas autorinis romanas „Katės neturi skėčių“ ir jau visai bebaigiamas versti daugiau nei 700 puslapių storio gruzinų klasiko Čabua Amiredžibio romanas „Data Tutašchija“. O kur dar medžiagos kaupimas biografinei apybraižai „Adomas iš Nausodės“ (tai knyga apie kalbininką Adomą Šoblinską, mirusį rašytojos tėvą), žurnalo „Bičiulis“ kasdienybė? Energijos šiems sumanymams, pasak pačios Violetos, turėtų pakakti.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę