){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vis dėlto tikriausiai žmogus taip jau sutvertas, kad jam nuolatos reikia tikėti kažkuo, kas moksliškai neįrodyta, nepaliečiama, nematoma.
Šiandien, nuolatos skambant nuomonėms apie sugedusią visuomenę, susvetimėjimą ar net artėjantį žmonijos susinaikinimą, atsirado dar viena „pasaka“. Pasaka, norinti tapti tikrove ir siekianti būti pripažinta kaip faktas.
Ir ši pasaka vadinasi „Indigo vaikai“. Siūlome keletą minčių apie šias naujas idėjas, tačiau kartu siekdami objektyvumo pateikiame ir profesionalo vertinimą. Pasirinkti, kuo tikėti, – jūsų reikalas.
Remiantis pasauline literatūra ir teorijos kūrėjų pateikiamomis nuomonėmis bei aprašymais, indigo vaikas – tai naujojo pasaulio žmogus. Žmogus, kuris prisidės prie visuomenės gerėjimo ir taip užtikrins, kad visos žmonijos laukia šviesia ateitis.
Kaip apibūdina teorijos kūrėjai, indigo vaikas pasižymi išskirtiniu elgesiu, psichologine charakteristika bei „kristaline aura“. Šie vaikai nuo kitų skiriasi tuo, kad yra itin talentingi, jautrūs ir jausmingi, dažniausiai turintys labai gerą intuiciją, gabūs daugeliui dalykų. Jų mąstymas, elgesys, pasaulio suvokimas veikiau atrodo kaip suaugusio žmogaus nei vaiko.
Šios savybės kol kas nesudaro įspūdžio, kad indigo vaikas – kažkokia nereali būtybė. Tačiau, pasigilinus ir pradėjus domėtis daugiau, pasidaro aišku, kodėl ši teorija vertinama taip prieštaringai.
Visų pirma – idėjos šalininkai teigia, kad, siekdami įgyvendinti ir sąmoningai suvokdami pagrindinį savo buvimo žemėje tikslą – pasaulio gerinimą, jie, būdami tik vaikai, pradeda maištauti, prieštarauti sistemai. Be to, visi jie turi itin didelį laisvės poreikį. Indigo vaikai tarsi instinktyviai jaučia neteisingumą, prievartą, blogą tvarką ar valdžią ir jai priešinasi. Ir čia kalbama ne apie netiesą namuose, kai vaikas negauna žaislo, bet apie pasaulyje vyraujančias nuotaikas, sistemą, situaciją įvairiose šalyse.
Be viso to, indigo vaikai labai kūrybingi, išradingi, mąsto abstrakčiai, yra labai dvasingi, užjaučiantys. Todėl tiek tėvų, tiek ir kitų atsakingų asmenų pareiga – padėti šiems vaikams tobulėti, rūpintis jų vystymusi, skatinti atsiskleisti viso pasaulio labui.
Pasak teorijos kūrėjų bei tyrėjų, indigo vaikai pradėjo gimti apie 9 dešimtmetį ir nuo to laiko kas septintas aštuntas vaikas yra indigo.
Nors kol kas atrodo, kad būti indigo vaiku – Dievo dovana, idėjų šalininkai taip neteigia. Pati pirmoji kliūtis pasaulyje šiems vaikams – jų pačių tėvai. Būdami nejautrūs ir „paprasti“, jie tiesiog nesupranta savo vaikų poreikių ir mąstymo. O bręstant ar netgi ankstyvojoje vaikystėje iškylantys pasipriešinimai disciplinai ar tvarkai atrodo ne kaip „pasaulio gelbėtojo“, bet tiesiog nepaklusnaus vaiko veiksmai.
Vėliau, patekę į platesnę visuomenę – darželį, mokyklą, jie vėlgi susiduria su konservatyviais suaugusiaisiais ar „ne indigo“ vaikais, kuriems sunku priimti išsiskiriančius iš minios.
Be visa to, indigo vaikai yra labiau linkę į psichologinius sutrikimus, jie labai hiperaktyvūs, ypač jautriai reaguoja į aplinką ir jos veiksnius.
Vis dėlto, nors visa ši teorija bei charakteristikos atrodo labai gražiai ir tarsi suteikia vilčių, kad laukia šviesesnė ateitis, yra ir daug skeptikų. Didžiausieji – tai gydytojai, pedagogai. Tačiau tikriausiai nereikia būti specialistu, kad visose šiose idėjose įžvelgtum daug kasdieniškumo ir natūralumo. Juk nuo senų laikų buvo įvairių vaikų – tiek hiperaktyvių, tiek labai jautrių, tiek ir gabių bei talentingų.
Ir dar vienas teiginys, skelbiamas indigo vaikų šalininkų, kuris tik sustiprina skeptiškumą: tvirtinama, kad patys indigo vaikai yra tokie sąmoningi, kad nemėgsta būti vadinami išskirtiniais, indigo. Anot jų – jie paprasčiausi vaikai, galbūt kiek kitaip suprantantys pasaulį.
Nuomonės apie indigo vaikus klausiame Kupiškio Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos psichologės Kristinos Jackevičienės.
Manau, kad kiekvienas vaikas yra ypatingas. ,,Indigo vaikų" fenomenas nėra moksliškai pagrįstas, nėra nustatytų pagrįstų diagnostikos kriterijų. Pateikiami ,,indigo vaikų" aprašymai labai platūs, nevienareikšmiai, galimi pritaikyti praktiškai kiekvienam vaikui. Ir iš tikrųjų, jei kaimynės vaikas ,,indigo", tai kodėl mano turėtų būti kitoks? Kita vertus, manau, kad vadinamųjų ypatingų vaikų buvo visais laikais: o kokia aura buvo mažojo Leonardo da Vinčio, Volfgango Amadėjaus Mocarto, Alberto Einšteino, kitų iškilių istorinių asmenybių? Kiek jų auroje būta ,,indigiškumo"? Be to, ir pasaulinėje literatūroje pilna ,,indigo vaikų" iliustracijų, jei ne pagal aurą, tai pagal asmenybės ypatingumą. Pavyzdžiui, Gabrielis Garsija Markesas savo knygos ,,Šimtas metų vienatvės" pabaigoje yra aprašęs, spėju, ,,indigo vaiko" gimimą, kuris, dar neatskirtas nuo motinos, išmintingu, skvarbiu senio žvilgsniu dairėsi aplinkui – tyrinėjo aplinką.
Kiekvienos kartos žmonės pasižymi savitais bruožais, daugiau ar mažiau skiriasi nuo kitų kartų. Tos pačios kartos žmonės tarpusavyje lengviau randa bendrą kalbą, geriau supranta vieni kitus. Ir nenuostabu – juk jų socialinė kultūrinė situacija panaši. ,,Nauji laikai, nauji vaikai". Mūsų vaikai auga kitokioje aplinkoje nei mes augome, mūsų tėvų aplinka taip pat buvo kitokia – didesnis ar mažesnis atotrūkis neišvengiamas. Šių dienų vaikai pasižymi didesniu judrumu, ribų nepaisymu, savo teisių geru išmanymu, dažnai pareigų ignoravimu. Jie lengvai įvaldo naujausias technologijas – greitai išmoksta naudotis kompiuteriais, mobiliais telefonais, lengviau įvaldo kitas technikos naujoves, be baimės, natūraliai, nes atėję į pasaulį visa tai jau rado. Dabartiniai vaikai yra daug laisvesni nei jų tėvai ir seneliai, nes jų auklėjimas dažniausiai pagrįstas ne baime, o meile. Kita vertus, anksčiau vaikų auklėjime dalyvaudavo ,,visas kaimas", o dabar dalis vaikų auga beveik neauklėjami, nes visuomenės kišimasis į auklėjimą dažnai nepageidaujamas ir netoleruojamas. Vieni gyvenime pasimetę, kiti darbais užsivertę tėvai patys nuo auklėjimo nusišalina ir geriausiu atveju auklėja priešokiais. Beje, visi patarimai, kaip padėti ,,indigo vaikams" vystyti savo potencialą, kaip juos auklėti ir mokyti, yra universalūs – tinka visiems nūdienos vaikams.
,,Indigo vaikų" išskyrimas jau pats savaime yra pasakymas, kad šie vaikai yra kitokie, ne tokie kaip visi. Šis ,,indigo vaikų" mitas gali paralyžuoti dalies tėvų iniciatyvą, didinti atsiribojimą nuo vaikų auklėjimo ir atsakomybės už juos. Vaikai apriboja mūsų egoizmą, įpareigoja. Vaikams svarbus mūsų rūpinimasis jais, jų poreikių pažinimas, geranoriškumas, parama ir pagarbus vadovavimas. Svarbu ugdant vaikus nesumaišyti vaidmenų. Kad ir kokie mūsų vaikai ,,indigo", mes, tėvai, esame už juos atsakingi, mes sprendžiame, kas jiems geriausia. Be to, mes, tėvai, esame daug daugiau patyrę, ilgiau gyvename šiame pasaulyje ir esame ne mažiau verti pagarbos. Tėvų meilė ir direktyvumas tikrai nepagadino ir nepagadins nei vieno vaiko, o užtikrins jam saugumą ir tinkamas ugdymosi sąlygas. Kita vertus, perdėtai dideli lūkesčiai gali trukdyti tėvams vaiką priimti tokį, koks jis yra. Gyvenimas vaiko pasiekimais, noras skatinti jį kopti į tokias aukštumas, kurių patys tėvai negalėjo pasiekti, dažnai apsunkina. Vaikas negali visą laiką gyventi tėvų lūkesčiais, ypač kai jie jam visai nepriimtini. Kai iš vaiko pernelyg daug tikimasi, bet kokia nesėkmė jam gali tapti sunkia našta. Sumenksta jo savigarbos jausmas, apninka slogi būsena. Vaikas, kurį tėvai trokšta matyti ypatingą, gali ilgai ar net visą gyvenimą jausti įtampą, kartais skriaudą, neteisybės jausmą. Nesvarbu, kad vaikas anksti išmoko skaityti, rašyti ar skaičiuoti, pasižymėjo kitais ypatingais gabumais ar talentais. Iki 16 metų amžiaus dažnai mažieji ,,genijai" susilygina su kitais jų amžiaus vaikais. Gabumams galioja normaliojo pasiskirstymo dėsnis. Ypač gabių ir talentingų lieka tik apie 4 procentus, ypač negabių – panašiai tiek pat. Visose kartose apie 70 procentų žmonių būna vidutiniškai išskirtini. Greičiausiai mūsų vaikai – ne išimtis. Kad ir kaip ten būtų, svarbu nepamiršti, kad auginame ne beveidį ,,indigo", o Gretutę, Andriuką, Mildutę, Benuką, su visais jų ir savo džiaugsmais bei rūpesčiais.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę