){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pasak gyd. A. Dranenkienės, galima drąsiai tvirtinti, kad, sergant bet kokia širdies liga ar įgimta anomalija, profesionalus sportas nepatartinas. Didieji profesionalūs sportininkai neretai negali pasigirti sveika širdimi. Jie, kaip ir didieji menininkai, gyvena viršydami žmogaus galimybės ribas. Tačiau visai kas kita yra mėgėjiškas sportas. Mėgėjiškas sportas, vaikščiojimas, darbas sode ne tik galimas, bet ir pageidaujamas.
Sportuojant „sudeginamas“ blogasis cholesterolis, normalizuojasi arterinis kraujospūdis, gerėja koronarinė kraujotaka. Didėja ne tik viso kūno raumenų, bet ir širdies raumens pajėgumas, gerėja kraujagyslių tonusas. Adinamija – fizinio krūvio nebuvimas – viena iš aterosklerozės, koronarinės širdies ligos, padidėjusio ar žemo kraujospūdžio priežasčių.
Tačiau yra ligų, kuriomis sergant būtina vengti fizinio krūvio. Sergantiesiems kai kuriomis sunkiomis širdies ydomis, sunkiais ritmo sutrikimais, miokardo ligomis – miokarditais, kardiopatijomis, ūminiu miokardo infarktu, sunkia plautine hipertenzija, fizinis krūvis turi būti griežtai ribojamas. Tokių ligonių širdis sunkiai susitvarko su organizmo poreikiais ramybės metu. Bet kokio krūvio metu turi padidėti širdies išmetamo kraujo tūris, o nusilpęs širdies raumuo to atlikti negali. Širdis persipildo krauju, padažnėja jos veikla, pasunkėja kraujo nutekėjimas iš plaučių, ligonis dūsta, gali atsirasti ritmo sutrikimų, dėl kraujo sąstovio venose didėja patinimai.
„Kaip minėjau, yra ligų, kurių tėkmę sportuojant galima labai pagerinti. Lietuvoje labai dažna liga – pirminė arterinė hipertenzija. Jos priežastys yra dauginės – stresinės būklės, adinamija, antsvoris, paveldimumas, mitybos pobūdis. Sportuojant ir sureguliavus mitybą, galima atsikratyti antsvorio, pagerinti miegą, sustiprinti nervų sistemą. Jei šiomis priemonėmis nepavyks iki galo normalizuoti arterinio kraujospūdžio, bent smarkiai sumažinsime reikalingų antihipertenzinių vaistų kiekį“, – pasakoja habilituota mokslų daktarė.
Antra širdies liga, kuriai sportas turi neabejotinos įtakos, yra koronarinė širdies liga – viena iš dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje. Koronarine širdies liga susergama, kai širdį maitinančiose vainikinėse arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios kraujagyslių spindį. Susiaurėjus spindžiui daugiau kaip 50 proc., atsiranda stenokardija, o, užsikimšus kraujagyslei, – miokardo infarktas. Pakankamas fizinis krūvis mažina cholesterolio – aterosklerozinės plokštelės pagrindo – kiekį organizme. Sergantiesiems koronarine širdies liga saikingas fizinis krūvis skatina vainikinių arterijų kolateralinio tinklo vystymąsi – tai yra jungčių tarp atskirų vainikinių arterijų baseinų formavimąsi. Jauni žmonės, patyrę miokardo infarktą, neretai staiga miršta, o senjorai neretai išgyvena ir po dviejų ar trijų miokardo infarktų. Pastariesiems išgyventi padeda kolateralinės kraujagyslės. Sportuoti sergantiesiems koronarine širdies liga galima tik po išsamaus kardiologo ištyrimo.
Kada širdies liga sergančiajam sportas naudingas, o kada jį būtina griežtai riboti, sprendžia gydantis kardiologas. Sergantiesiems aortos aneurizma, sunkia aortos angos stenoze, sunkiais ritmo sutrikimais, hipertrofine kardiomiopatija, sunkia koronarine širdies liga, artimu periodu po miokardo infarkto ir kt. sportuojant gali ne tik pablogėti būklė, bet ir ištikti staigi mirtis. Neretai, sprendžiant apie galimybę sportuoti ir galimus krūvius, būtina atlikti bent tris tyrimus – EKG, echokardioskopiją ir fizinio krūvio testą. Būtina sekti arterinį kraujo spaudimą. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra 120/80 mmHg. Maždaug pusė mirties atvejų Europoje įvyksta dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Viena iš pagrindinių jų priežasčių yra aukštas kraujospūdis.
Gyd. A. Dranenkienės teigimu, nusprendus sportuoti, reikia visada pradėti nuo mažų krūvių. Krūvius būtina didinti protingai. Dažniausiai mūsų organizmas pats nurodo, kad krūvis jau per didelis. Krūvis turi teikti džiaugsmą, malonų nuovargį. Jei krūvio metu pajuntam diskomfortą – sunkų nuovargį, išsekimą, oro trūkumą, gausų prakaitavimą, padažnėjusį širdies plakimą, viršijantį leistinas mūsų amžiaus normas, galvos svaigimą - būtina krūvį sumažinti ar nutraukti. Pailsėjus vėl galima krūvį tęsti.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę