Naminiai gyvūnai – ir džiaugsmas, ir pavojus

Tampi amžinai atsakingas už tą, su kuriuo susibičiuliauji

Apie žmogaus ir jo augintinio tarpusavio ryšį kalbamės su Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologe Vita ČIORAITIENE.
[klausimas]Kaip gyvūno laikymas psichologiškai veikia žmogų?[/klausimas]
Kiekvienam iš mūsų reikalingas ryšys su kitu. To „kito“ vaidmenį kartais atlieka naminiai gyvūnai. Jų laikymas žmones veikia visaip: ir džiugina, ir kelia rūpesčių, ir erzina. Šeimoje naminiai gyvūnai tampa tiesiog visateisiais šeimos nariais. O vienišam žmogui gyvūnas atstoja ir klausytoją, ir guodėją – su juo pakalbama, jam priekaištaujama, jis baramas...
Šuo priverčia pajudėti, net kai to labai nesinori. Glostydami katiną atsipalaiduojame, o, stebėdami žuvytes akvariume, pailsime, pamedituojame.
Gyvūnui reikalinga žmogaus globa ir rūpestinga priežiūra. Žmogus jaučiasi atsakingas už padarėlį, visiškai priklausantį nuo jo.
[klausimas]Kodėl teigiama, kad šuo – geriausias žmogaus draugas?[/klausimas]
Tai gal daugiau liaudies išmintis... Šio posakio priežastis galbūt lemia šuns prieraišumas, ištikimybė savo šeimininkui – juk kaip džiaugsmingai jis reaguoja į šeimininko pasirodymą!
[klausimas]Kaip rinktis gyvūną?[/klausimas]
Naminius gyvūnus kiekvienas renkasi pagal savo asmenybę. Gal derėtų pagalvoti, kokio gyvūno norisi – šuns, katės, vėžlio, žuvyčių, paukščio ar ko nors egzotiškesnio? Renkantis šunį, patartina susipažinti su jų veislėmis, nes būtent veislė turi nemažai reikšmės augintinio charakteriui ir temperamentui. Reikėtų pagalvoti ne tik apie savo norus, bet ir apie gyvūną. Ar turite jam tinkamas sąlygas? Kur laikysite gyvūną per atostogas? Ir jei šuo bus vienas daugiabučio kambaryje, o šeimininkai nuolat ilgai dirba... Reikėtų paklausti savęs: kam man tas gyvūnas, kokius poreikius tenkinsiu, ar turėsiu jam laiko?
[klausimas]Ar skiriasi vaikų ir suaugusiųjų santykis su augintiniu?[/klausimas]
Iš tikrųjų šiek tiek skiriasi. Mažam vaikui gyvūnas yra tarsi vienas iš daugelio žaislų. Labai gaji nuomonė, kad naminis gyvūnėlis skatina jį auginančio vaiko pareigingumo, atsakomybės jausmą. Pavyzdžiui, jei tai vaiko norėtas šuo, jo santykis su augintiniu ypatingas. Šuo yra ir jo gynėjas, ir pasididžiavimo objektas, o kartais net ir geriausias guodėjas.
[klausimas]Kartais žmonės nenori turėti gyvūno vien bijodami skausmo, kurį jaustų netekus numylėtinio. Ar teisingas toks požiūris?[/klausimas]
Liūdesys, skausmas yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Jis subrandina žmogų kaip asmenybę. Nelabai įmanoma skausmo išvengti, nuo jo apsisaugoti. Bijodami išsiskyrimo skausmo, atsisakome ir džiaugsmo, kurį teiktų gyvūnas.

Netekus augintinio tarsi kompensacija dažnai perkamas kitas, toks pats. Arba nebeauginama jokio. Taip bandoma „tvarkytis“ su netektimi.

Gyvūnai – ligų pernešėjai

Augintinis gali būti ne tik žmogaus draugas, bet ir šeimininko sveikatos problemų priežastis. Vilniaus visuomenės sveikatos centro vyriausioji gydytoja parazitologė Biruta ZDANEVIČIENĖ pasakoja apie pavojingą ligą toksokarozę, kuria galima užsikrėsti nuo sergančių gyvūnų.
[klausimas]Kas tai?[/klausimas]
Toksokarozės šaltinis yra užsikrėtę šunys, rečiau – katės, su išmatomis į aplinką išskiriantys ligos sukėlėjus – toksokarų kiaušinius. Tai lėtinė, metus ir ilgiau su paūmėjimais besitęsianti liga, kuria dažniausiai suserga 3–14 metų vaikai.
Sergančios toksokaroze šunų patelės pro placentą ir per pieną gali užkrėsti savo šuniukus.
[klausimas]O kaip užsikrečia žmonės?[/klausimas]
Toksokarų kiaušiniai bręsta dirvožemyje, todėl žmonės užsikrečia per nešvarias, žemėtas rankas, valgydami neplautas uogas, vaisius bei daržoves, vaikai – žaisdami smėlio dėžėse, žaliosiose vejose, kuriose yra ar buvo šunų išmatų.
Žmogaus plonajame žarnyne iš kiaušinėlio išsivysto lervos, kurios, kaip ir žmoginės askaridės lervos, prasigraužia žarnų sienelę ir su kraujo tėkme keliauja į kepenis, širdį, plaučius, smegenis, akis ir kitus organus bei audinius.
Keliaudamos po organizmą, lervos mechaniškai pažeidžia organus, audinius, sukelia jų uždegimą. Liga gali pasireikšti nuo besimtomės iki žaibinės formos.
[klausimas]Kokie ligos požymiai?[/klausimas]
Būdingi gripo simptomai, pilvo skausmai, pykinimas. Padidėja kepenys, sureaguoja limfmazgiai. Ligonius beria, niežti odą, atsiranda poodinių mazgelių. Retais atvejais migruojančios lervos gali sukelti akių toksokarozę. Tokiais atvejai vaikas gali ir apakti.
[klausimas]Kaip sumažinti ligos riziką?[/klausimas]
Reikia mokyti vaikus asmens higienos įgūdžių: nuolat plauti rankas prieš valgį, po kontakto su gyvūnėliais bei žeme.
Valgykite tik kruopščiai nuplautas uogas, vaisius, daržoves ir maistui vartokite tik saugų vandenį.
Ypač saugokite vaikų žaidimo vietas nuo taršos šunų ir kačių išmatomis. Geriausia vaikų smėlio dėžes įrengti saulėtose vietose.
Dėžių uždengimas – vienintelis būdas apsaugoti nuo infekcinių ligų sukėlėjų.
Nuolat profilaktiškai gydykite šunis ir kates nuo kirmėlinių ligų: pradėti vertėtų nuo 3 savaičių amžiaus ir kartoti tris kartus su dviejų savaičių intervalais, o vėliau – kas 6 mėnesius.
Būtina gydyti žindančias pateles.
 

Benamiai gyvūnai – sena ir skaudi problema

Kiekviename mieste rasime valkataujančių gyvūnų. Tai kelia nerimą tiek gyvūnų mylėtojams, tiek už miesto tvarką atsakingiems asmenims.
Gatvėje augintiniai atsiduria labai įvairiai – šunys pabėga nusiviję katę ar rujojančią kalę, naminės katės iškrenta pro pravirą langą ir pasiklysta atsidūrusios svetimoje aplinkoje. Kartais gyvūnus tiesiog išmeta neatsakingi žmonės. Bet kokiu atveju keturkojai būna išsigandę ir pasimetę, nes nėra įpratę gyventi be žmonių globos.
Ne vienas gyvūnų mylėtojas yra atsidūręs keblioje situacijoje – ką daryti radus pasiklydusį gyvūną? Matant alkaną, sušalusį ir išsigandusį – sąžinė neleidžia apsisukti ir nueiti. Kita vertus – negalime visų benamių parsivesti namo.
 

Vietos, į kurias galima kreiptis radus arba pametus keturkojį

Beglobių gyvūnų karantino tarnyba – Gyvūnų namai. Čia yra registruojami visi duomenys apie dingusius, pabėgusius ir rastus gyvūnus. Čia gyvūnai kurį laiką laikomi, kol atsiras šeimininkai. Jeigu nerandama – gyvūnai neskausmingai eutanazuojami.
Kinologų bei felinologų draugijos. Jeigu šuo arba katė yra kilmingi, pagal tatuiruotės numerį arba po oda įvestą mikroschemą bei šiose draugijose esančius duomenis bus nesunku surasti gyvūno savininką.
Veterinarijos gydyklos. Čia dažnai pirmiausiai patenka netoliese rasti gyvūnai. Daugelis savininkų čia palieka duomenis apie pabėgusius augintinius.
 

Ko imtis radus gyvūną

Prieš apžiūrint, glostant rastą gyvūną pirmiausia reikėtų blaiviai įvertinti, ar gyvūnas nepavojingas. Jei tai visiškai mažas šuniukas ar kačiukas – vargu ar jis kąs, bet radus suaugusį didelį šunį, kad ir koks nekaltas jis atrodytų, svarbu atsiminti – išsigandęs jis gali gintis ir rodyti agresiją. Todėl prie gyvūno reikėtų prieiti ramiai, švelniai jį kalbinant, negąsdinti staigiais judesiais.
Pirmiausia reikėtų apžiūrėti, ar gyvūnas neturi antkaklio su užrašytu adresu ar telefonu. Kilmingi šunys dažniausiai turi tatuiruotę ausies vidinėje pusėje arba kirkšnies srityje – radus tokį numerį, savininkas bus nesunkiai surastas pagal šuns duomenis, esančius kinologų klubuose.
Kol kas tai dar naujovė, tačiau kai kurie šunys bei katės jau turi po oda įstatytas mikroschemas.
 

Jei nusprendėte gyvūną pasilikti

Nereikėtų pamiršti, kad jis gali sirgti, todėl reikalingas karantinas. Ypač jei namuose yra vaikų arba kitų gyvūnų. Geriausia iš karto kreiptis į veterinarijos gydyklą, kad atliktų profilaktinę apžiūrą.
Dažniausiai iš lauko paimti šunys ir katės turi daugybę parazitų – blusų, niežinių erkių, žarnyno helmintų, kurie gali būti pavojingi tiek žmonėms, tiek augintiniams. O išnaikinus parazitus, dehelmintizavus, gyvūną reikėtų paskiepyti.
Pirmosiomis dienomis reikia leisti gyvūnui apsiprasti su nauja aplinka, per daug jo negąsdinti, nedresuoti, atsargiai supažindinti su kitais žmonėmis bei gyvūnais namuose ir gatvėje.
Ypač svarbu paaiškinti vaikams, kodėl negalima glostyti kiekvieno gatvėje rasto kačiuko ar šuniuko, kadangi būtent vaikai yra patys aktyviausi gyvūnų mylėtojai.
 

Kad augintinis nepabėgtų

Dresuokite šunis.
Neišleiskite augintinių vienų be priežiūros (ypač rujojančių kalių).
Nepalikite šunų pririštų prie parduotuvės arba mašinoje su praviru langu.
Nepalikite atidarytų langų namuose, kur gyvena katės.
 

Ką rodo statistika

• Gyvūnėlius augina daugiau moterų nei vyrų.
• „Populiariausi“ gyvūnai – šuo, katė ir žuvytės.
• Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės nelaiko naminių gyvūnėlių: nėra tinkamų sąlygų gyvenamoje vietoje arba neturi tam laiko.
• Dauguma apklaustųjų mano, kad gyvūnas žmogui suteikia teigiamų emocijų, padeda atsipalaiduoti. Be to, beveik trečdalis sutinka, kad naminiai gyvūnėliai skatina atsakomybės už kitą jausmą, padeda praleisti laisvalaikį, patenkina bendravimo poreikį.
• Neigiamas gyvūnėlio auginimo puses – papildomas laiko sąnaudas, daiktų apgadinimą, finansines išlaidas – pabrėžia kur kas mažiau žmonių.