){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Nuo kada kūdikiui jau reikia papildomo maisto ir nebepakanka vien mamos pieno?
V. L.: Jei kūdikis maitinamas natūraliai, t.y. motinos pienu, papildomai primaitinti jį reikia nuo 6 mėn. Jei kūdikis geria pieno mišinukus, košeles galima pradėti duoti nuo 5 mėnesių. Tad pusės metų kūdikis be mamos pieno, kuris vis dar labai reikalingas, jau turėtų gauti įvairesnio maisto, nes jam po truputį ima sekti geležies atsargos. Be to, mažyliui laikas pradėti mokytis kramtyti ir po truputį ryti kietesnį maistą.
Paprastai rekomenduojama pradėti nuo daržovių košių: bulvių, morkų, moliūgų. Pirmiausia dėl to, kad, kaip minėjau, vaikučiui būtina daugiau geležies. Be to, šios košės yra greičiausiai mažiau skanios nei piene virtos, tad prie jų nepripratęs mažylis, pradedant duoti vėliau, gali nenorėti jų valgyti.
Po daržovių turėtų sekti kruopos: ryžiai, kukurūzai, t.y. tos, kurios neturi baltymo gliuteno. Dar vėliau galima duoti skaniausių – vaisių tyrelių. Svarbu, kad kiekvienas produktas būtų įtraukiamas po vieną, tik vėliau juos galima maišyti. Prie naujo maisto mažylis turi būti pratinamas po truputį. Tai ne tik neapsunkins dar netreniruoto kūdikio skrandžio, bet ir padės nustatyti, kam mažylis gali būti alergiškas. Naujo produkto reikėtų pradėti duoti maždaug kas dvi dienas.
Ką pirmiausia turi žinoti tėvai, norintys kūdikius primaitinti jau pagamintu maistu? Prekių pasiūla itin gausi, į ką atkreipti dėmesį?
V. L.: Kūdikių mitybai visoje Europos Sąjungoje yra keliami vienodi reikalavimai, ir vartotoją jau paprastai pasiekia labai geras produktas. Svarbu atkreipti dėmesį į kelis dalykus: pirmiausia – laikymo sąlygas. Atkreipkite dėmesį į tai, kur laikoma tyrelė ir ar nepažeista jos pakuotė, indelis. Taip pat labai svarbu atidžiai pažiūrėti į galiojimo laiką. O šiaip tyrelės būna pagamintos tikrai gerai, ir jei tik vaikutis valgo – sakom: „Skanaus!“
R. G.: Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, nuo kokio amžiaus skirtas maistelis, kokia jo sudėtis, t.y. kiek ir kokių sudėtinių maistinių žaliavų jį sudaro. Primaitinant kūdikį labai svarbu, kad maistas nebūtų perkrautas įvairiomis maistinėmis žaliavomis.
Ne kiekviena mama, pirkdama maistelį, įsiskaito į produkto energinę ir maistinę vertę. O tai irgi svarbu, nes parodo maistinių žaliavų, iš kurių gaminamas produktas, kokybę, taigi ir paties produkto kokybę.
Pavyzdžiui, jautienos kumpis, vištienos filė, kalakutienos filė turi didesnę energinę ir maistinę vertę nei kitos dalys. Taigi viskas priklauso nuo to, kokią žaliavą gamintojas naudoja.
Kokias klaidas dažniausiai daro tėvai, perkantys kūdikių maistą?
V. L.: Viena dažniausių klaidų, kai tėveliai, pirkdami tyreles kūdikiams, neatsižvelgia į ant jos nurodytas rekomendacijas dėl amžiaus. Į tai atsižvelgti būtina, tačiau yra viena problema. Pasaulinė sveikatos organizacija primaitinimą, pavyzdžiui, mėsos, varškės, jogurto ar kiaušinio tyrelėmis, rekomenduoja nuo dešimties mėnesių amžiaus. Mes šiuos produktus siūlome vartoti vėliau, kaip ir vaisių tyrelę. O prekyboje galima rasti jau nuo 3–4 mėnesių rekomenduojamas vaisių tyreles. Tad mamos ir pasimeta. Jei joms kyla klausimų, reikėtų tai aptarti su savo gydytoju.
Ir, žinoma, šešių mėnesių kūdikiui, kuris dar tik mokosi kramtyti ir jo maistelis turėtų būti itin kruopščiai sutrintas, tikrai netiks vyresnio, jau gabaliukus galinčio sukramtyti 8 ar net 12 mėnesių kūdikio maistas. Be to, skiriasi ir skirtingo amžiaus vaikų tyrelių energinė vertė.
R. G.: Manome, kad labai dažnai pasitaiko atvejų, kai tėvai per anksti pradeda primaitinti kūdikį. Mūsų gydytojai, prof.Liutauras Labanauskas ir kūdikių ir mažų vaikų dietologė-gastroenterologė dr.Rūta Rokaitė, kurie sudarė receptūras, rekomenduoja kūdikį primaitinti nuo 6 mėn. amžiaus. Iki tol visų jo vystymuisi reikalingų medžiagų pakankamai yra mamos piene.
Kitas, nemažiau svarbus dalykas, kad, pasirinkdami maistelį, tėveliai turi atsižvelgti į kūdikio amžių. Juk maistas, skirtas kūdikiams nuo 6 mėnesių, yra homogenizuotas, t.y. vientisas, be gabalėlių, skystos konsistencijos, kad kūdikis lengvai nurytų. Maistelis nuo 8 mėn. amžiaus yra mažiau homogenizuotas, panašesnis į košelę, o nuo 12 mėn. jau su mažais gabaliukais, skatinantis kramtyti. Taigi, duodant 6 mėnesių kūdikėliui maistą, skirtą nuo 8 mėn. amžiaus, jis gali paspringti.
Be to, ir sudėtis yra parenkama pagal amžių. Pavyzdžiui, trijų grūdų košė yra rekomenduojama nuo 8 mėnesių amžiaus, kadangi 6 mėnesių kūdikiui ji tiesiog bus per sunki ir dėl sudėties, ir dėl konsistencijos. 12 mėnesių vaikai gali valgyti maistelį, skirtą mažesnio amžiaus kūdikiams , bet maistinė ir energinė vertė tokio amžiaus vaikui bus per maža.
Ko dažniausiai ieško tėvai, pirkdami maistą kūdikiui?
R. G.:Pirmiausia atsižvelgia į produkto kokybę, kokybės ir kainos santykį, į gamintoją. Pasitikėjimas gamintoju labai svarbus pasirenkant maistelį. Taip pat atsižvelgiama į produkto sudėtį, tai parodo produkto kokybę.
Ar visi kūdikio maisteliai tikrinami? Jei taip, tai kaip išsirinkti geriausią ir kodėl taip skiriasi jų kaina?
R. G.: Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, Valstybinė veterinarijos inspekcija tikrina ir gamintoją, ir produkciją. Šiuo metu Lietuvoje gamintojas yra vienas – Marmaluzi, esame tikrinami mažiausiai 5 kartus per metus. Importuojami maisteliai Lietuvoje nėra tikrinami. Bet jie turi atitikti Europos Sąjungos norminių aktų reikalavimus.
Kalbant apie Marmaluzi produkciją, kiekviena produkto partija yra tikrinama. Maistinės žaliavos, iš kiurių gaminamas produktas, taip pat tikrinamos laboratorijoje.
Maistelio kainai daro įtaką sudedamosios dalys ir jų kokybė. Bent jau turėtų tai daryti. Gal ne kiekviena mama atkreipia dėmesį, kiek procentų košelėje yra mėsos, ir svarsto, kodėl košelė tokia brangi. Juk ir čia vištiena su daržovėmis, ir kitas gamintojas siūlo vištieną su daržovėmis, tačiau pigiau. Skirtumas priklauso nuo to, koks kiekis vienos ar kitos maistinės žaliavos yra košelėje, pvz., ar 6, ar 8, ar 12 proc. mėsos. Tai daro įtaką ir kainai. Jeigu maistelis gaminamas iš ekologiškų žaliavų, tai taip pat atsispindi kainoje.
Kaip su galiojimo laiku? Kai kurių kūdikio maistelių galiojimo laikas itin ilgas. Ką tai galėtų reikšti? Ar verta bijoti?
V. L.: Paprastai gamykliniu būdu ruošiamos tyrelės ne pasterizuojamos, bet vakuumuojamos, t.y. šviežia tyrelė supilama į pakuotę ir iš jos ištraukiamas oras. Tokiu būdu pagamintos tyrelės galiojimo laikas ir yra ilgesnis nei namuose gamintos košės. Tiesa, būtina atminti, kad kai atidarote tokią tyrelę, būtinai turi pasigirsti pokštelėjimas. Tai reiškia, kad į ją nepateko oro ir tyrelė nesugedo.
R. G.: Bijoti nieko nereikia. Galiojimo laikas atspindi produkto terminį apdirbimą, t.y. gamybos būdą. Kai mūsų paklausia, kodėl jūsų produkto galiojimo laikas yra metai, jūs nieko nededate, tai kaip tas produktas išsilaiko? Mes visada primename mamoms, kad kai jos verda namuose uogienę – ji juk išsilaiko metus ir net ilgiau. Kalbant apie itin ilgą galiojimo laiką, tai vėlgi tai priklauso nuo gamybos būdo, kiek laiko ir kokioje temperatūroje maistas yra kaitinamas. Nuo to priklauso ir kiek vitaminų lieka produkte, kokia jo maistinė ir energinė vertė.
Kaip teisingai paruošti nusipirktą tyrelę, kaip ją šildyti? Ar reikia košytes ar pirktines tyreles gardinti papildomais riebalais?
R. G.: Teisingiausia yra tiesiog pašildyti vandens vonelėje. Taip tolygiai šyla visa košelė. Pirktines tyreles galima pagardinti augaliniu alyvuogių aliejumi ar sviesteliu.
V. L.: Kūdikiams ir vaikams riebalai yra labai reikalingi, vaikams jų reikia labiau ir daugiau nei suaugusiems. Pirmąsias kūdikių košytes ir tyreles taip pat reikėtų pagardinti pirmiausia pirmo spaudimo alyvuogių aliejumi. Taip pat galima įdėti po šaukštelį sviesto.
Dažnai tėvai klausia, ar galima dėti, pavyzdžiui, tik aliejaus ir visiškai nenaudoti sviesto. Riebalai yra labai svarbios medžiagos kūdikių smegenų formavimuisi, nes dalyvauja nervinių skaidulų apvalkalo formavimesi, kuris turi įtakos nervinio impulso plitimui. Iki pusės metų kūdikiai net pusė savo energijos turi gauti iš riebalų, tai mamos pieno riebalai. O vėliau papildomai duodame tiek sočiųjų riebalų rūgščių, esančių gyvulinės kilmės riebaluose, svieste, tiek nesočiųjų riebalų rūgščių, kurių vaikutis gauna su alyvuogių aliejumi.
Jau seniai neabejojama, kad motinos pienas yra tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas, o žindymas krūtimi turi didelį biologinį ir emocinį poveikį motinos ir kūdikio sveikatai. Žindymas krūtimi – tai per visą evoliucijos laiką susidariusios grandinės tęsimas (nėštumas – gimdymas – laktacija), tad iki 6 mėnesių kūdikiai turėtų būti maitinami tik motinos pienu. Jame yra visų kūdikiui reikalingų vitaminų, mikroelementų ir kitų mažylio raidai svarbių medžiagų, o dėl ypatingos motinos pieno sudėties visos šios medžiagos pasisavinamos geriau nei iš karvės ar ožkos pieno. Vyresnius kūdikius jau reikia primaitinti....
Skaityti daugiauPlačiai pripažinta, kad laikotarpis nuo gimimo iki dvejų metų yra kritinis kūdikio augimui, sveikatai bei elgsenos vystymuisi. Moksliniai tyrimai patvirtina, jog šis intensyvaus augimo laikotarpis ypač jautrus maistinių medžiagų bei mikroelementų trūkumui. Kai vaikui sukanka dveji, ištaisyti iki tol patirtą maistinių medžiagų trūkumą ar augimo sulėtėjimą labai sudėtinga. Todėl iki dvejų metų vaikų mitybai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Ne veltui Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja vaikus primaitinant žindyti iki dvejų metų ir ilgiau – tai ne prasimanymai (kaip mano kai kurie tėvai), o ilgamečiais moksliniais tyrimais paremta rekomendacija. Kaip pradėti primaitinti vaikelį ir kokie svarbiausi primaitinimo ypatumai, konsultuoja VšĮ Mamos centro vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauSuaugusiojo požiūris į sveikatą priklauso nuo vaikystėje suformuotų arba nesuformuotų sveikos gyvensenos įgūdžių. Nesveiki vaikai tampa nesveikais gimdytojais, ir taip įsukamas žalingas ratas. Norint iš jo ištrūkti arba nepatekti, o suaugus būti sveikiems, ilgai išlikti darbingiems, tuo reikia pradėti rūpintis dar vaikystėje. Statistikos duomenimis, mūsų šalies vaikų sveikata katastrofiškai blogėja, o aktualiausios temos išlieka sveikos gyvensenos ugdymas, psichinė sveikata ir infekcinės ligos. Apie tai, kokie sprendimai šiose srityse būtini, kalbamės su Vilniaus m. savivaldybės Sveikatos komiteto pirmininke Vitalija Kliukiene....
Skaityti daugiauKūdikis yra išmintingas! Jis žino, kad motinos pieno nepakeičia joks kitas maistelis, jis nepripažįsta nei buteliuko, nei žinduko. Jam reikalingas ne tik jūsų pienas, bet ir bendravimas su jumis, kurio niekas nepakeis. Tačiau išaušta diena, kai motinos pieno jau nebepakanka. Kaip kūdikį pripratinti prie naujų produktų, naujų mitybos įpročių? Kokios yra bendros kūdikio mitybos taisyklės? Apie tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja vaikų gastroenterologe med.dr. Rūta ROKAITE....
Skaityti daugiaudidieji žmonijos žudikai yra ne katastrofos ar karai, o ligos - širdies...
Skaityti daugiauRudenį, lyg iš gausybės rago pasipylus įvairiaspalvėms daržų gėrybėms, vis dažniau susiduriama su vaikų apsinuodijimo maistu problema. Tėvai dirba, o vieni namie likę vaikai ne visada tinkamai prieš valgį nusiplauna rankas ar daržoves. Ne juokais išsigąsta mamos, grįžusios ir radusios viduriuojantį ar vemiantį vaiką. Apie tai, kaip tokiu atveju elgtis ir kaip padėti negaluojančiam vaikučiui, pasakojo Šiaulių ligoninės Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vedėja gyd. Liuda Gražina BEKERIENĖ. ...
Skaityti daugiauBūsimo kūdikio sveikata idealiu atveju reikia pradėti rūpintis dar prieš pastojant. Planuojančiai mama tapti moteriai (beje, tėčiui taip pat) būtina sveikai maitintis ir sveikai gyventi, atsisakant ydingų įpročių. Tinkama mityba padidina tikimybę pastoti bei pagimdyti sveiką kūdikį. Tai lygiai taip pat svarbu ir vėliau, nėštumo metu. Kūdikiui gimus, sveika mamos mityba nepraranda aktualumo – žindydama naujagimį, motina su pienu jam perduoda tai, ką valgo pati. Žindyvės mityba yra gana plačiai diskutuojama tema, apie kurią paprastai daugiausiai kalba ne medikai, bet vyresnio amžiaus moterys, kurios jau užaugino vaikus ar net anūkus ir neva viską šiuo klausimu išmano. Tad ar verta įsiklausyti į mamų, tetų, kaimynių ar močiučių pamokymus, ką galima ir ko negalima valgyti žindyvei? Praktika rodo, kad didelė dalis liaudyje įsišaknijusių patarimų apie žindyvės mitybą neturi mokslinio pagrindo. Konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė Baltrušaitienė....
Skaityti daugiauVaistinėse yra didelis vitaminų vaikams pasirinkimas, atrodo, belieka tik išsirinkti. Tačiau parinkti vaikui tinkamus vitaminus ne visada taip paprasta, kaip gali pasirodyti. Kodėl? Tėvams iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakymus padės rasti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas profesorius Algimantas RAUGALĖ....
Skaityti daugiauDar neseniai nesukote sau galvos dėl to, kaip maitinti didžiausią savo brangenybę, – kas gali būti geriau nei mamos pienelis? Tačiau nenumaldomai artėja diena, kai vien jo nepakaks... Ką mažyliui duoti tuomet? Kaip užtikrinti, kad jis gautų visų jam būtinų maisto medžiagų ir užaugtų sveikas? O ką daryti, jei vaikeliui trūksta svorio arba, atvirkščiai, pastebime, kad jis linkęs tukti? Apie sveiką vaikų mitybą kalbiname gydytoją dietologę Eglę Kliukaitę. ...
Skaityti daugiauPienas turėtų būti jūsų vaiko valgiaraštyje kiekvieną dieną, tačiau nepamirškite duoti ir kitokio kalcio turinčio maisto. Jūsų vaikas per dieną turėtų suvalgyti dvi tris porcijas pieniško maisto, jis tinka ir kaip užkandis. Kokius pieno produktus rinktis vaikams ir nuo kada juos įtraukti į vaiko valgiaraštį, konsultuoja Vilniaus miesto universitetinės ligoninės gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė....
Skaityti daugiauKiekvieną dieną pasaulį išvystą tūkstančiai mažylių, ir kiekvienai mamai jos mažylis pats nuostabiausias ir brangiausias, o kūdikio verksmas sukelia didžiulį rūpestį ir nerimą – ką daryti? Viena dažniausių kūdikio verksmo priežasčių – pilvelio skausmai. Mokėkite padėti savo vaikeliui, ir naktys bus ramesnės....
Skaityti daugiauAUGIMUI IR VYSTYMUISI DARO ĮTAKĄ PAVELDIMUMAS IR APLINKA. MITYBA – SVARBUS APLINKOS VEIKSNYS, MINĖTUOSE PROCESUOSE ATLIEKANTIS PAGRINDINĮ VAIDMENĮ. MITYBA TARNAUJA IR KAIP SOCIALINĖ JUNGTIS. VALGYMAS VISIEMS DRAUGE – SVARBI KASDIENIO GYVENIMO DALIS. TODĖL VAIKAI TURĖTŲ VALGYTI KARTU SU ŠEIMA. TUOMET VALGYMAS ŽADINTŲ APETITĄ, MALONIAI NUTEIKTŲ....
Skaityti daugiauGimimas ir pirmieji kūdikio metai – tai ne tik jo sveikatos, bet ir viso būsimo gyvenimo pagrindas. Kūdikio auginimas – ir džiaugsmas, ir išbandymas, ypač jaunoms šeimoms. Šiame kelyje, pasak Kauno medicinos universiteto Neonatologijos klinikos vadovės dr. Eglės MARKŪNIENĖS, dar pasitaiko ir klaidingų nuomonių bei klaidinančių rekomendacijų. Ne visos tradicijos yra pagrįstos, o geranoriški mamos ar anytos patarimai gali prieštarauti jaunos mamytės žinioms. Taigi ko nežinome? ...
Skaityti daugiauŽuvis – vertingas maisto produktas. Su žuvimi į organizmą patenka gyvybiškai svarbios medžiagos: vitaminai (A, D, E ir B grupės), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis), mikroelementai (jodas, cinkas, selenas). Tačiau ne visi vaikai mėgsta žuvį arba valgo jos nepakankamai. Tada gali pagelbėti žuvų taukai, kuriuose išlieka tie patys vitaminai ir mikroelementai, kurie svarbūs augančiam vaiko organizmui, nuotaikai, elgesiui, protinei veiklai......
Skaityti daugiauJau nuo pirmų jų gyvenimo dienų kūdikius veikia aplinka, kuri gali turėti įtakos alerginių ligų išsivystymui. Svarbu neprovokuoti ir negilinti alergijos procesų. Pats pagrindinis alergenas kūdikystėje yra maistas. Todėl būtina parinkti tinkamą ir saugų maistą kūdikiams. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę