){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
• perneša maisto ir kenksmingas medžiagas;
• padeda suformuoti didelių molekulių, sudarančių audinius, struktūrą;
• aktyviai dalyvauja daugelyje cheminių reakcijų;
• tarnauja kaip mineralinių medžiagų, vitaminų, amino rūgščių, gliukozės ir daugelio kitų smulkių molekulių tirpiklis;
• reikalingas kaip tepamoji ir minkštinamoji medžiaga sąnarių kapsulėje;
• sudaro vaisiaus vandenis ir akių bei nugaros smegenų apsauginį sluoksnį;
• padeda reguliuoti kūno temperatūrą;
• yra pagrindinė kraujo sudedamoji dalis.
Žmogui reikia kasdien gerti pakankamai skysčių, nes jų nuolat daug netenkama. Vidutiniškai žmogus vien tik kvėpuodamas kasdien netenka apie 0,3 litro vandens, o apskritai suaugęs žmogus netenka maždaug 3,4 litro skysčių per dieną ir šis kiekis padidėja karštu metu arba aktyviai sportuojant.
Troškulys ir sotumo jausmas reguliuoja žmogaus suvartojamo vandens kiekį. Reguliuojant skysčių poreikį didelę reikšmę turi burnos gleivinės būklė, nervų ir hormonų centrai (daugiausiai esantys pagumburio srityje) ir vegetacinė nervų sistema. Kai kraujas pernelyg sutirštėja (t.y. jame sumažėja vandens kiekis, nors maistingųjų medžiagų lieka tiek pat), išsausėja burna, dirginami receptoriai ir žmogus nori gerti. Tačiau jeigu drėgmės netenkama staiga, gali ir nebūti aiškiai jaučiamų simptomų. Todėl ilgų distancijų bėgikai, pagyvenę žmonės, dirbantys karštą dieną sode ar ilgai karštyje žaidžiantys vaikai (ir kiti žmonės, kuriems emocijos gali užgožti troškulio jausmą) gali per trumpą laiką, patys to nejausdami, netekti daug skysčių. Jeigu skysčių netenkama labai daug, atsiranda silpnumas, kliedesiai, žmogus netgi gali mirti. Todėl esant dehidracijos rizikai reikia iš anksto apie tai pagalvoti ir laiku užkirsti kelią, nuolat po truputį atsigeriant vandens, nors didelio troškulio ir nejaučiame.
Gera išeitis skysčių pusiausvyros palaikymui - gerti mineralinį vandenį. Visame pasaulyje mineralinis vanduo įėjo į maisto racioną kaip būtinas sveikatos užtikrinimo elementas. Nuodugniai ištirtas ir plačiai aprašytas yra natūralių silpnos mineralizacijos sulfatinių - hidrokarbonatinių geriamųjų-gydomųjų vandenų veikimo mechanizmas. Parduotuvėse jau pasirodė toks mineralinis vanduo “TICHĖ”, pavadintas laimės ir gerovės deivės Tichės vardu.
Naujo silpnos mineralizacijos vandens versmė rasta net 689 metrų gylyje. Siekiant išsaugoti unikalias mineralinio vandens savybes, buvo nuspręsta naudoti tik nerūdijančio plieno vamzdžius (Lietuvoje dar tokio gręžinio nebuvo). Mineralinis vanduo “TICHĖ” yra silpnos mineralizacijos (toks vanduo ypač retas Lietuvoje), jis užtikrina optimalią mineralų koncentraciją, todėl jo nereikia skiesti.
1998 m. lapkričio 28 dieną mikrobiologijos laboratorijos padaryti tyrimai liudija, kad šis mineralinis vanduo bakteriologiškai švarus.
“Tichės” mineralinį vandenį (daktaro Vytauto Meškos patarimu) naudinga gerti sergant tokių ligų remisijos (simptomų susilpnėjimo) fazėje: lėtinis gastritas, kai normali arba padidėjusi sekrecija bei rūgštingumas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, lėtinės kepenų ligos, lėtinės tulžies pūslės ir latakų ligos, lėtinis pankreatitas, lėtinis kolitas, lėtinės šlapimo pūslės ir takų ligos, kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai (pvz., nutukimas). Ypač svarbu, kad nutukimo atveju šio mineralinio vandens efektyvumas visų pirma pagrįstas ne jo laisvinamuoju poveikiu ar suvirškinto maisto pasisavinimo mažinimu, o labiau su oksidacinių, nereikalingas medžiagas skaidančių procesų suintensyvėjimu.
Mineralinis vanduo “TICHĖ” puikiai malšina troškulį ir grąžina skysčių pusiausvyrą.
Karštą vasaros dieną niekas geriau neatgaivins už šalto mineralinio vandens “TICHĖ” stiklinę. Atgauk jėgas su “TICHĖ”.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę