Lietuvių tradicinė virtuvė, ko gero, nėra pati sveikiausia ir dažnam užsienio šalių gyventojui kelia siaubą:„ kaip galima valgyti cepelinus su spirgučiais, juk tai taip riebu!“, - galvoja ne vienas iš svetur atvykęs turistas, kuomet jam priešais akis yra patiekiama cepelinų porcija...
Viduržemio jūros regiono virtuvė: prie žuvies puikiai tinka ir raudono vyno taurė
Kiekviena šalis turi savų, unikalių virtuvės paslapčių bei kulinarinių tradicijų, tačiau tai, jog Viduržemio jūros regiono virtuvė yra viena sveikiausių visame pasaulyje rodo ne kas kitas, bet faktai bei įvertinimai.
Ar žinojote, jog UNESCO Viduržemio jūros dietą pripažino kultūriniu paveldu Italijoje, Graikijoje, Maroke, Ispanijoje? Ji – viena sveikiausių dietų visame pasaulyje, kuri žmonėms padeda sulaukti garbaus amžiaus, išvengti daugybės ligų. Viduržemio jūros regiono šalyse pastebima, kad yra daug mažiau nutukusių žmonių nei pvz., Didžiojoje Britanijoje, be to, daug rečiau sergama širdies ir kraujagyslių ligomis.
Garsioji Viduržemio jūros dieta – tai net ne dieta, tai tam tikra mitybos filosofija, kuri moko žmones, kaip teisingai ir sveikai reikia maitintis. Tik klausimas – o kuo?
Tyras alyvuogių aliejus, jūros gėrybės, natūralios ir saulėję prinokę daržovės bei vaisiai, įvairūs prieskoniniai augalai, žolelės – visa tai puikuojasi Viduržemio jūros dietoje. Be to, žmonės, kurie gyvena Viduržemio jūros regione, atkreipia dėmesį ne tik į tai, ką valgo, bet ir kaip: čia nevengiama turėti ilgų popiečio pertraukų, valgoma iš lėto, mėgaujantis maistu su taure raudono vyno.
Rytų Azijos virtuvė: ryžiai, jūros dumbliai, kokybiški sojos produktai, bet svarbiausia – nepamiršti derinti maisto
Jei pažvelgtume į Japoniją, tikriausiai nepamatytume ten beveik nei vieno žmogaus, kuris turėtų antsvorio problemų. Ir tokią puikią jų kūno formą didžia dalimi lemia sveika virtuvė.
Rytų Azijos virtuvėje populiaru valgyti jūros dumblius, o šie, kaip žinia, yra vieni naudingiausių organizmui produktų. Jūrų dumbliuose gausu jodo, geležies, vitaminų, mineralinių medžiagų, bet to, jie puikiai detoksikuoja ir apvalo organizmą, kuris yra užterštas, padeda ilgiau išsaugoti jaunystę, grožį. Ar žinojote, jog būtent japonai sunaudoja daugiausia jūros dumblių?
Sojų produktai taip pat prisideda prie to, jog ši virtuvė tokia sveika. Tiesa, svarbu nepamiršti, jog Rytų Azijos šalys yra vartojama geriausiai fermentuoti sojos produktai, o štai Vakarų Europoje labai dažnai prekybos centrų lentynas pasiekia genetiškai modifikuoti sojų produktai iš kurių mūsų organizmui mažai naudos...Todėl net nereikia stebėtis, jog lietuviai vidutiniškai gyvena apie 70 – 75 metus, o štai japonai – vidutiniškai 82 – 83 metus. Galbūt taip yra dėl to, jog japonai, pvz., pusryčiams renkasi valgyti sriubą – miso sriubą, kurią sudaro žuvies sultinys su tofu ( sojų varškės gabalėliais), ryžius, keptą žuvį, salotas, o štai europietis pusryčių dažnai net nespėja pavalgyti arba išgeria pakeliui į darbą tik puodelį kavos...tačiau tokių įpročių pasekmė – rėmuo. Laimei, šiais laikais rėmenį efektyviai malšina vaistai nuo rėmens. Rėmens sukeltam skausmui ir atsirūgimui rūgščiu turiniu gydyti rekomenduojama naudoti „Raniberl“ 150 mg.
Rytų Azijos virtuvėje taip pat labai svarbu yra derinti maistą. Mėsa ir žuvis yra valgoma su daržovėmis, atsisakoma duonos ir bulvių patiekalų, vietoj jų yra valgoma ryžiai. Ryžiai yra itin mėgstami Rytų Azijos šalyse, pvz., Tailande per metus vienas žmogus ryžių suvartoti gali net 100 kg. Be to, didelis dėmesys yra skiriamas ir įvairiems prieskoniams – mėgstamas imbieras, ciberžolė... Šie prieskoniai patiekalamas ne tik suteikia ypatingą, švelnų skonį, bet ir turi gydomųjų savybių: imbieras dezinfekuoja, ciberžolė – stiprina imunitetą.
L.Rimgailė
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę