Arbatos puodelis iš ryto ar vakare po darbų dažnam yra neatskiriama gyvenimo dalis. Ilgą laiką ištikimai tik juodąją arbatą gėrę lietuviai šiandien mėgaujasi įvairiomis šio ypatingo gėrimo rūšimis ir vis dažniau ieško kokybiško produkto. Arbata yra ne tik ritualas ar tonizuojamasis gėrimas, bet ir dažnai neišsenkamas sveikatos šaltinis. Apie arbatos rūšis, jų gydomąsias savybes ir paruošimo subtilybes kalbamės su Ieva Virbalaite, „Arbatos magijos“ arbatos degustacijų vedėja ir renginių koordinatore.
„Nė viena arbatos rūšis nėra vaistas ar panacėja. Taisyklingai ją paruošę ir tinkamai vartodami galime sustiprinti savo organizmą ir apsisaugoti nuo kai kurių ligų. Tačiau reikia atsiminti, kad kiekvieną žmogų arbata veikia skirtingai“, – prieš leisdamasi į arbatų subtilybes pabrėžia Ieva. Šį kartą kalbame apie 5 arbatos rūšis, o jų eilės tvarka mūsų pokalbyje – ne atsitiktinė, pradedame švelniausia ir baigiame stipriausia, arba – stipriausiai apdorota arbata.
Baltoji arbata
Populiariausi arbatos atstovai: Bai Mu Dan (Pai Mu Tan), arba Baltasis Bijūnas, Bai Hao In Džen, arba Sidabrinės Baltojo Pūko Adatos.
Savybės: „Baltoji arbata – pati švelniausia, tinkama netoleruojantiems kofeino, nemėgstantiems dirginimo, apimančio išgėrus stimuliuojamųjų gėrimų“, – teigia Ieva. Ji puikiai tinka nėščioms moterims, vaikams, vyresnio amžiaus ar besiskundžiantiems pakilusiu kraujospūdžiu žmonėms, ją tinka gerti vakare. Kadangi ši arbata turi daug vitaminų ir naudingųjų medžiagų, ją verta gerti visiems mėgstantiems švelnų ir subtilų skonį.
Paruošimo subtilybės: pašnekovė įspėja – baltąją arbatą sunku teisingai paruošti: „Jei vanduo bus per karštas – arbatą „užmušite“, jei per šaltas – gėrimas nepritrauks“. Paprastai rekomenduojamas apie 60–70 laipsnių vanduo. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad baltosios arbatos yra skirtingos: jei arbata sudaryta vien iš pumpurėlių, reikia vėsesnio vandens, jeigu tai pumpurėlių ir lapelių mišinys, vanduo gali būti ir šiek tiek karštesnis.
Baltoji arbata
Kovoja su vėžinėmis ląstelėmis
Stiprina imuninę sistemą
Kovoja su infekcijas sukeliančiais virusais ir bakterijomis
Lėtina senėjimo procesą
Teikia žvalumo ir jaunina
Padeda išvengti dantų akmenų ir ėduonies
Skatina kraujo gamybą, saugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų
Žalioji arbata
Populiariausi atstovai. Populiariausius atstovus išvardinti sunku, nes žaliųjų arbatų neįmanoma suskaičiuoti. Ieva pamini keletą tradicinių, ne prekybininkų sugalvotų arbatos pavadinimų: „Kiniškųjų žaliųjų arbatų mėgėjai renkasi Long Jing („Drakono Šulinys“), Bi Luo Čiun („Pavasarinės spiralės“) arbatas, o iš japoniškų žaliųjų arbatų Lietuvoje lengviausia surasti Sencha ir Banch. Gurmanai renkasi ir brangesnes, aukštesnės kokybės arbatas, pvz., „Gyokuro“.
Savybės. Sunku išvardinti visas žaliosios arbatos teigiamas savybes. „Ji gali būti puiki profilaktinė onkologinių ir širdies ligų priemonė, turi vitaminų, taip pat puikiai veikia žmones, kurie vejasi gyvenimą ir nemoka nė vienai akimirkai sustoti“, – teigia pašnekovė. Žalioji arbata turi stimuliuojamųjų savybių, tačiau stimuliuoja „ramiai“, todėl yra puikus pasirinkimas nervingiems, užimtiems, kaip Ieva sako, „vien kava ir šokolado batonėliais besimaitinantiems žmonėms“. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šias savybes turi tik kokybiška žalioji arbata: „Negalite tikėtis nusipirkę pigios, dvejų trejų metų senumo žaliosios arbatos pakeliuose ar aromatizuotos gauti iš jos be galo daug naudos savo sveikatai“.
Paruošimo subtilybės. Panašiai, kaip ir baltajai arbatai, svarbu neperkaitinti vandens – 70–80 laipsnių karštumo vandens užteks, kad jūsų gėrimas įgautų malonų skonį, bet neprarastų savo savybių. Jei norite labiau stimuliuojamojo, o ne gydomojo poveikio, galite arbatą plikyti ir karštesniu vandeniu.
Žalioji arbata
Plečia kraujagysles ir gerina širdies veiklą
Slopina virškinimo organų jautrumą, gerina jų veiklą
Naikina kariesą sukeliančias bakterijas, stiprina dantis
Stiprina jungiamąjį audinį, kaulus, kremzles
Stiprina nervų ląsteles ir raumenis
Spartina medžiagų apykaitą
Skatina odos ir gleivinės atsinaujinimą
Stiprina imunitetą
Lėtina senėjimo procesus
Stimuliuoja, suteikia žvalumo
Ulongo arbata (Ulunai)
Populiariausi atstovai. Tai vidutinės fermentacijos arbata iš Kinijos, nepriskiriama nei žaliosioms, nei juodosioms arbatoms. Ulongo arbatų yra daug ir įvairių, garsiausi ir žinomiausi – Tie Guanin, Da Hong Pao, Fen Huan Dan Cong.
Savybės. Kadangi ulongo arbata yra fermentuojama, jos lapeliai yra šiek tiek tamsesni, o gėrimo spalva – gelsvesnė arba rusvesnė nei žaliosios arbatos. Ši arbata jungia žaliosios arbatos gydomąsias savybes ir juodosios arbatos šildomąjį poveikį. „Ulongo arbatą kinai geria rudenį ir žiemą“, – sako pašnekovė.
Paruošimo subtilybės.Ulongo arbatą galima plikyti beveik 90–95 laipsnių vandeniu. Ieva tikina, kad kartais ant arbatos pakuočių rašoma mažesnė temperatūra, tačiau įspėja, jog ši informacija yra neteisinga.
Juodoji arbata
Populiariausi atstovai. „Mūsų rinkoje kol kas vyrauja indiška juodoji arbata, tačiau labai skatiname paragauti ir kiniškos – ji saldesnė, subtilesnė ir švelnesnė“, – sako arbatos entuziastė.
Populiariausi indiškos atstovai – Darjeeling ir Assam, kiniškos – Ci Men (Keemun), Dian Hong.
Savybės. Juodoji arbata stipriau šildo ir budrina, todėl tinka žiemą, sušalus, esant prastai nuotaikai. Dėl stiprios lapelių fermentacijos šioje arbatoje išlieka mažai vitaminų, taigi mažiems vaikams arba nėščioms moterims jos rekomenduojama gerti nedaug. Pašnekovė įspėja – peršalę nesugalvokite gydytis juodąja arbata! „Jei jau sergate, ji gali pakelti temperatūrą, sudirginti nervų sistemą, trukdyti jūsų organizmui ilsėtis ir gydytis. Neužgerkite vaistų ar maisto papildų stipria tamsia arbata (juodąja arba puero) – tai arbatos, kurios trukdys juos pasisavinti“, – aiškina Ieva.
Vis dėlto esant prastai nuotaikai juodoji ir kitos tamsios arbatos – ulongo, puero – gali būti puikus pagalbininkas, kadangi labiau stimuliuoja ir kelia tonusą.
Paruošimo subtilybės. Juodąją arbatą galite plikyti ir verdančiu vandeniu. Jeigu arbatą saldinsite, dalis jos gydomųjų savybių bus panaikinta.
Juodoji arbata
Gerina kraujo apytaką
Mažina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis
Lengvina kvėpavimą ir padeda astma sergantiems žmonėms
Gerina virškinamojo trakto darbą, padeda esant virškinamosios sistemos sutrikimams
Mažina blogojo cholesterolio kiekį
Saugo nuo dantų ėduonies
Stimuliuoja
Puero arbata
Populiariausi atstovai. „Puero arbata labiausiai mitais apipinta arbata mūsų rinkoje, – teigia pašnekovė. – Apie ją dažnai labai mažai išmano net pardavėjai ir platintojai.“ Puero arbata – stipriausiai fermentuota, jos fermentacija trunka apie pusantro du mėnesius, todėl ji yra tamsi ir beveik neturi vitaminų, tačiau pasižymi organizmą valančiomis ir tonizuojamosiomis savybėmis. Anot Ievos, Pjero arbatų yra tūkstančiai, ji būna biri ir presuota, tačiau nė viena nėra geresnė už kitą. Svarbiausias – arbatos skonis. Arbatos degustacijų vedėja sako, kad jis turi būti minkštas, kuo mažiau kartus ir jokiu būdu ne blogo kvapo: „Jei jūsų puero arbata turi blogą kvapą, vadinasi, įsigijote prastos arbatos.“
Savybės. Tai yra organizmą valanti arbata, kurios reikia gerti saikingai, o jeigu jums trūksta vitaminų, ir geležies, šia arbata galite mėgautis ypač retai arba visai atsisakyti. „Puero arbata valo kraują, taigi rekomenduojamas sunkų maistą valgantiems žmonėms, valgantiems daug mėsos produktų, norintiems atsikratyti antsvorio, besiskundžiantiems virškinimo sutrikimais“, – aiškina pašnekovė. Puero, skirtingai nei juodoji arbata, pagerins virškinimą, tačiau nesuerzins skrandžio.
Paruošimo subtilybės: „Šią arbatą reikia plikyti verdančiu vandeniu, tačiau pirmasis užpylimas turėtų būti arbatžolių „nuplovimas“ – užpilkite šiek tiek verdančio vandens ir greitai jį nupilkite“, – apie puero arbatos paruošimo subtilybes kalba Ieva. Anot jos, nereikia bijoti, kad taip arbata praras savybes: kadangi ši arbata gaminama ilgai ir nėra sterili, ją nupildami tiesiog nuplaunate dulkes.
Puero arbata
Mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje
Tonizuoja medžiagų apykaitą kepenyse
Padeda virškinti riebų maistą
Padeda sumažinti antsvorį
Šalina šlakus
Stiprina imuninę sistemą
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę