){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Interviu su Gaidiene filmavimas vyko ryte, kūrybinės grupės nariai atrodė apsnūdę, kai kurie net ir pavargę, o pašnekovė visus nustebino žvalumu. Nusprendę filmuoti lauke, po kurio laiko gailėjomės – žvarbo rankos ir šalo ausys, dar vėliau ėmė lyti. Atrodė, kad Gaidienei šaltis visai nerūpi. „Esate neužsigrūdinę, todėl jums šalta. O lauke juk visai nešalta“, – šyptelėjo moteris.
Po filmavimo susėdus dar pasikalbėti, Gaidienė atsisakė pasiūlyto kavos puodelio. „Negeriu kavos ir tos „gerosios“ žaliosios arbatos iš pakelių. Geriau išgerti Lietuvos laukuose surinktų žolelių arbatos: ir skanu, ir naudinga“, – šypsosi šiltų veido bruožų moteris. Jau išjungus kameras, biologė kalbėjo apie savo domėjimosi objektą – gydymą žolelėmis. Moteris labai apgailestauja, kad šių dienų žmogus nutolo nuo gamtos, nežino, kaip atrodo gydomieji augalai, nebepasitiki jų gydomąja galia ir dažnai susirgę ar kam suskaudus griebiasi cheminių vaistų. „Suprantu, kad daugelis, įvertinę greitą cheminių vaistų poveikį, jau niekuomet nesutiks laukti lėtesnio žolelių efekto. Tokie jau mes tapome: skubantys, nekantrūs, susirgę irzlūs, o labai dažnai – tiesiog nelaimingi“, – kalbėjo Gaidienė.
Pasak Gaidienės, nereikia nuvertinti smulkių augaliukų gydomosios galios. Pavyzdžiui, apie mažų uogelių mėlynių naudą ji galėjo pasakoti beveik valandą. Beje, biologė kartu su Vilniaus sveikatos klubo nariais užsiima šviečiamąja veikla. Moteris važinėja po šalį, skaito paskaitas apie gydomąsias augalų savybes, susitinka su kitų miestų sveikuolių klubų nariais. „Pastebėjau, kad liga, kuri ateina netikėtai, ima mokyti žmogų kantrybės. Iš pradžių, visi būna nekantrūs, nori sužinoti kuo daugiau, pasiryžę receptus ir vaistažolių mišinius gerti čia pat, tačiau gydymas nemėgsta skubos. Ne vienerius metus „ėjome“ ligos link, tad ne per vieną dieną ji ir pasitrauks“, – dalijosi mintimis Gaidienė.
Gražina prisipažino, kad jos pačios ligos paskatino ją susidomėti sveika gyvensena ir gydomosiomis augalų savybėmis. Jauną moterį kamavo išsiplėtusios venos, nuovargis, nemiga, padidėjęs kraujospūdis ir dar gausybė kitokių negalavimų. Pagal išsilavinimą Gražina yra biologė, tad ėmė domėtis natūraliais gydymo būdais, juk žinių apie augalus turėjo daugiau nei kiti. Taip susidomėjimas galiausiai virto rimtu užsiėmimu. Ir ilgu keliu į pasveikimą. Pasak Gaidienės, bėgiojimas rytais ir nuolat vartojami žolelių antpilai jau keletą metų leidžia neprisiminti, kur yra poliklinika ir kokia jos šeimos gydytojos pavardė.
Dabar jos paskaitų kas savaitę klausosi dešimtys žmonių. Kartu su vegetare Ksavera Vaištariene Gražina bando rasti kelią į pagalbos ieškančių žmonių širdis. „Nors žmogų ir užpuola ligos, dažnai jis, trokšdamas greito rezultato, išbalansuoja savo organizmą cheminiais vaistais. Ir pakeisti daugelio požiūrį į ligą, į sveikatą, į gyvenimo būdą labai sunku. Siūlau visiems vasaros metu traukti ne į vaistinę, o į mišką. Pabraidyti po lietuviškas pievas, pasirinkti augaliukų. Gamta teigiamai veikia žmogaus savijautą, neskubėjimas atpalaiduoja raumenis, išlaisvina nuo galvos skausmų, pašalina stresų naštą. Kad būtume sveikesni, reikia visai nedaug ir, svarbiausia, įsiklausyti į savo kūną“, – sakė biologė.
Gražinos Gaidienės be galo malonu klausytis, jos pasakojimas ramus, įdomus ir įtaigus. Beveik dvidešimt metų ji dirba biologijos mokytoja. Dirba Vilniaus kurčiųjų mokykloje, tad moka dar vieną kalbą – gestų. Matyt, ir darbas su kitaip pasaulį suvokiančiais vaikais išmokė Gražiną neskubėti.
Laidos žiūrovams Gražina papasakojo apie mėlynių naudą akims. Visi žinome, jog jeigu norime turėti sveikas akis, gerai matyti ir būti sveiki, turime valgyti mėlynes. Mėlynių galima rasti bet kuriame Lietuvos kampelyje. Tai yra ilgaamžis augalas, uogas brandinantis net 30 vasarų.
„Mėlynių reikia valgyti kuo daugiau. Nors jų rinkimo periodas labai trumpas, vertėtų pasistengti, kad nuo kasdienio stalo jos nedingtų visus metus. Uogas galima užšaldyti ar sudžiovinti, o rudenį ar žiemą ruošti įvairius antpilus, arbatas, patiekalus su mėlynėmis“, – kalbėjo vaistinių augalų žinovė.
Pasak Gaidienės, tėveliai galėtų dažniau su vaikais išeiti į mišką pamėlyniauti. „Dabar kas trečias mokinukas nešioja akinius. Vaikai daug laiko praleidžia prie knygų, kompiuterio, televizoriaus. Aišku, visuomet vaikų akims tenka nemažas krūvis, tačiau mūsų senoliai savo akis stiprindavo per vasarą valgydami mėlynes. Vertėtų prisiminti šį paprastą akių priežiūros būdą“, – šypsosi Gražina.
Biologė negailėjo pagiriamųjų žodžių mėlynėms: jos sumažina cukraus kiekį kraujyje (todėl tinka sergantiesiems cukriniu diabetu), turi daug ląstelienos, mažai cukraus ir mažai kalorijų. Jose daug įvairių vitaminų, karotinų ir akims itin svarbių – antocianozidų. Būtent šios medžiagos užtikrina gerą regėjimą prieblandoje, stiprina akių kapiliarus ir veikia laisvuosius radikalus. Senovėje nebuvo žinoma, kodėl mėlynės teigiamai veikia akis, tačiau senoliai pastebėjo, kad valgant mėlynių jaučiamasi ir matoma geriau.
Jau šiais laikais medicina susidomėjo mėlynių gydomosiomis savybėmis. Išsiaiškinta, kad šių uogų sudėtyje esanti medžiaga – antocianozidai – skatina rodopsino sintezę. Rodopsinas – tai raudonasis pigmentas, būtinas normaliam akies tinklainėje esančių ląstelių funkcionavimui. Šių ląstelių dėka žmogus mato prieblandoje.
Deja, visų biologės patarimų televizijos laidos žiūrovams nepavyko parodyti. Keletas patarimų liko žurnalo skaitytojams.
Kaip džiovinti mėlynes
Rinkti uogas reikia sausą dieną, geriausia – iki saulei kylant. Rinkti rankomis, namuose išrinkti žalias uogeles. Vėliau prisirpusias, sveikas uogas paberti ant balto popieriaus lapo. Palikti 2–3 dienas. Uogas galima dėti į džiovyklą (tam puikiai tiks orkaitė), bet džiovyklos temperatūra neturi viršyti 50 laipsnių, antraip gali dingti veikliosios mėlynių medžiagos.
Ar uoga pakankamai sudžiūvusi, galima nesunkiai patikrinti – suspauskite ją tarp pirštų. Jeigu ji netepa rankų, vadinasi, sudžiūvo.
Sudžiūvusias uogas galima vartoti akims stiprinti kasdien po 1 arbatinį šaukštelį.
Kaip užšaldyti mėlynes
Nuplaukite surinktas uogas ir leiskite joms natūraliai išdžiūti. Uogas galite iš karto dėti į šaldymui skirtus indelius, kurių galite įsigyti prekybos centruose. Užšaldytose uogose lieka visos veikliosios medžiagos, tačiau verdant, jau 50 laipsnių temperatūroje antocianozidai žūsta. Užšaldytomis uogomis galite mėgautis iki kitos vasaros.
Mišinukas akims stiprinti
Šaltalankio uogos – 50 g
Džiovintos mėlynės – 50 g
Akišveitė – 10 g
Arbatinį šaukštelį mišinio užpilkite stikline verdančio vandens. Vieną valandą palaikykite šiltai ir po truputį išgerkite per dieną.
Kokias ligas tinka gydyti mėlynėmis?
· Vaikų ir suaugusiųjų diarėją (viduriavimą)
· Virškinimo sutrikimus (mėlynės mažina puvimo, rūgimo procesus žarnyne)
· Žvynelinę, egzemą
· Cistitą, šlapimo takų infekcijas
· Tulžies „smėliuką“
Kada mėlynės netinka?
· Kai yra infekcinis viduriavimas
· Skydliaukės sutrikimai
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę