){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Daugėja daugiavaisių nėštumų
Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Perinatalinės CNS patologijos sektoriaus vadovės doc. J.Buinauskienės teigimu, nuo 1970-ųjų pasaulyje daugiavaisio nėštumo atvejų daugėja, ir manoma, kad įtakos tam turi vyresnis gimdyvių amžius, socialinės sąlygos, rasė, medikamentinis nevaisingumo gydymas ir genetinis polinkis. Vidutiniškai baltaodžiams daugiavaisių nėštumo atvejų būna 7 iš tūkstančio gimdymų, azijiečiams – 3, o juodaodžiams – 10–40 tam pačiam gimdymų skaičiui. Apie 95 proc. daugiavaisių nėštumų sudaro dvyniai, ir daugiausia jų gimsta Nigerijoje. Tai siejama su nepakankama mityba ir jos ypatumais, turinčiais įtakos hormonų gamybai. Taip pat statistiškai įrodyta, kad moterims, vyresnėms nei 30 m. amžiaus, rizika pagimdyti dvynukus ar trynukus yra didesnė. Be abejo, ir rizika pagimdyti anksčiau laiko didesnė, kai nėštumas yra daugiavaisis. Skaičiai rodo, kad tarp vienavaisių nėštumų neišnešiotų naujagimių būna apie 11 proc., o tarp daugiavaisių – 61 proc. Taip pat neišnešioti naujagimiai neretai gimsta ir mažesnio svorio. Ypač mažas svoris – mažiau kaip 1,5 kg. Tarp vienavaisių nėštumų sveriančių iki 2,5 kg kūdikių būna apie 6 proc., o iki 1,5 kg – vos 1 proc., o tarp daugiavaisių atitinkamai 59 proc. ir 11 proc.
Buvimas kartu reikalingas kaip oras
Gimimas – stresas kiekvienam naujagimiui. O dvyniams, kurie mamos įsčiose turėjo bendrą sielą, dar vieną stresą sukelia ir jų atskyrimas. „Jau seniai savo praktikoje tuo įsitikinome. Atsimenu atvejį, kai vienas dvynių buvo perkeltas į bendrą skyrių, o kitas paliktas reanimacijoje ir labai silpnai joje augo, kol kažkas nutiko jo sveikesniam broliui, ir jis irgi atkeliavo į reanimaciją. Abu naujagimiai buvo suguldyti į vieną inkubatorių. Rezultatų nereikėjo ilgai laukti – mažesnis ir silpnesnis pradėjo sparčiai augti, jie lietė, glostė vienas kitą. Tai anksčiau, kad nesubraižytų veidelio, naujagimiams būdavo užmaunamos pirštinaitės. O dabar psichologai jau įrodė, kad naujagimiai aplinką pažįsta liesdami“, – pasakoja gydytoja.
Neišnešioti vaikai neatsilieka
Ir šį rudenį Kauno klinikose augo mergaitė, gimusi 23 savaičių. „Neišnešioti vaikai atsilikti nuo laiku gimusiųjų gali tik per pirmuosius antruosius gyvenimo metus, vėliau jie niekuo nuo bendraamžių nesiskiria. Ir tai suprantama: jeigu laiku gimęs naujagimis vystėsi 40 savaičių, tai 23-čią savaitę gimęs vaikelis 17 savaičių atsilieka. Todėl ir amžių, ir raidą neišnešiotų vaikų reikia koreguoti, t.y. jeigu laiku gimęs kūdikėlis 4–5 mėnesį jau bandys sėstis, tai gimusiam 23-čią savaitę šis laikas atitols 17 savaičių (beveik 4 mėn.)“, – aiškina neonatologė.
Neišnešioti visada bus mažesni, liesesni? Anot gydytojos, priešingai, jeigu jie neturi apsigimimų, dažniausiai jie gerai pasisavina maistą ir būna netgi didesnio svorio. Mažesnio ūgio būna tie vaikai, kurie gimė ne tik neišnešioti, bet ir jų svoris pagal vaikų augimo standartus buvo per mažas.
Kam gresia neišnešiojimas?
Viena dažniausių priešlaikinio gimdymo priežasčių – infekcijos. Taip pat įtemptas gyvenimas, stresas. Iš dalies šiuos veiksnius galima koreguoti, bet, anot gydytojos, dažniausiai ankstyvą gimdymą nulemia keli veiksniai. Rizika pagimdyti anksčiau laiko yra vyresnio amžiaus moterims, taip pat įtakos turi ir gimdymų skaičius (kuo daugiau gimdymų, tuo didesnė rizika), ir nėštumų dažnis. „Žinoma atvejų, kai tais pačiais metais moteris pagimdydavo du vaikus. Organizmas nespėja atsigauti po pirmo nėštumo, o jau antras, todėl ir gimdymas būna priešlaikinis. Idealus tarpas tarp gimdymų – 3 metai“, – sako gydytoja. Taip pat riziką didina įvairios moters dubens anomalijos, ligos, arterinė hipertenzija, alkoholis, rūkymas.
Vanduo ir ankstyvas gimdymas
Anot J.Buinauskienės, atliktas įdomus tyrimas, kuris įrodo ryšį tarp ankstyvo gimdymo, naujagimio gimimo svorio ir... vandens kokybės. „Šį tyrimą atlikome kartu su VDU mokslininkais, tyrėme įvairių Kauno vandenviečių vandenį. Rezultatai dar apdorojami, tačiau preliminariai jau galima teigti, kad dezinfekuojamosios medžiagos turi įtakos priešlaikiniam gimdymui: kuo vandenyje šių medžiagų daugiau, tuo didesnis ankstyvų gimdymų skaičius. Pagal tarybinius standartus šių dezinfekuojamųjų medžiagų norma buvo 10 kartų mažesnė negu dabar, pagal europinius. Šį tyrimą ir inicijavo Europos organizacijos, sunerimusios, kad daugėja priešlaikinių gimdymų, mažo svorio vaikų skaičius. Tikimasi, kad šio tyrimo rezultatai paskatins ir vandens kokybės normatyvų peržiūrą“, – pasakoja gydytoja.
Skirtumai
Paprastai neišnešioti naujagimiai būna mažiau aktyvūs ir judrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos, dar nesusiformavęs arba labai plonas poodinis riebalų sluoksnis. Oda beveik neturi apsauginio raginio sluoksnio, todėl per ją lengviau patenka infekcijos. Todėl neišnešiotus naujagimius būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiaisiais ūminėmis ligomis, prižiūrint mažylius būtina kruopščiai laikytis buities ir asmens švaros. Apskritai jų imunitetas yra silpnesnis, todėl didėja bet kurių ligų rizika. Laiku gimęs naujagimis gali būti nešamas į lauką, kai oro temperatūra siekia 10 laipsnių šalčio, o neišnešiotas – ne daugiau kaip 5 laipsniai.
Neišnešioti gimsta su „kailiuku“ – plonais plaukučiais, kurie greitai nuslenka, vadinamuoju lanugo. Nėra pakankamai išsivysčiusios jų ausų kaušelių kremzlės, nesimato spenelių, nes nėra pigmentacijos, bambutė būna žemiau. Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl jiems geležies preparatų skiriama papildomai. Kadangi jie greičiau auga ir organizmas nespėja pasisavinti kalcio, tad jiems anksčiau nei laiku gimusiems pradedama skirti vitamino D.
Neišnešiotų priežiūra – išskirtinė?
Dažniausia neišnešiotų kūdikių problema – kvėpavimo sistema. „Naujagimio plaučių alveolės pripildytos skysčio. Gimstant tas skystis pasišalina, ir alveolės užsipildo oru. Už tai, kad skysčiui pasišalinus alveolės nesuliptų, atsakingas fermentas surfaktantas. Neišnešiotiems naujagimiams jo būna nepakankamai, todėl tai gali būti kvėpavimo sutrikimo sindromo priežastis“, – aiškina medikė.
Kartais kūdikėliams, kuriuos tenka ilgiau laikyti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, gali vystytis priklausomybė nuo deguonies. Jų plaučiai lieka kietesni, gerai neišsiskleidžia, todėl šiems vaikams didėja peršalimo ir kitų kvėpavimo ligų rizika.
„Suprantama, kad neišnešioti naujagimiai nebrandūs, visos jų organizmo sistemos nėra iki galo išsivysčiusios. Tačiau iš ligoninės išleidžiame, kai stabilizuojasi visos jų gyvybinės funkcijos, išmoksta valgyti iš krūties ar iš buteliuko, patys kvėpuoja, reguliuoja temperatūrą. O svoris nėra svarbiausias kriterijus – esame išleidę į namus naujagimių, kurių svoris buvo 1,5–1,6 kg. O svarbiausia, ką patariame tėvams, kad jie kuo daugiau būtų su vaiku, kad jie skatintų jo vystymąsi. Net ir laiku gimęs vaikelis, jeigu su juo daugiau bendrausite, bus protingesnis, gudresnis, sveikesnis“, – pažymi neonatologė.
Muzikos įtaka
„Pirmą kartą muzikos terapijos pritaikymą naujagimiams stebėjau Austrijoje, kai chirurgijos skyriuje kūdikėliai klausėsi vienas arabiškų motyvų, kitas – mamos įrašytos kalbos, trečias – afrikietiškų ritmų. Beje, ir mūsų gydytoja Rasa Garunkštienė yra apgynusi disertaciją šia tema. Ji tyrė lopšinių poveikį neišnešiotų (gimusių iki 32 savaitės) reanimacijoje gydomų naujagimių būklės stabilizavimui ir tolesnei šių vaikų raidai. Buvo nustatyta, kad lopšinės gerina širdies veiklą, normalizuoja kvėpavimo dažnį. Galiausiai šie naujagimiai greičiau iškeliavo iš reanimacijos skyriaus, palyginti su tais, kuriems nebuvo taikoma muzikos terapija“, – pažymi J.Buinauskienė.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę