){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ypatinga sudėtis
Malpigija (malpighia punicifolia) yra vienas iš tų augalų, kurie vertinami dėl savo ypatingos sudėties. Visų pirma, tai uoga, kurioje itin daug vitamino C, nors pats vaisius gana smulkus. 100 g vaisių gali būti net 1500–4000 mg vitamino C. Įvertinus, kad suaugusiojo žmogaus paros vitamino C norma yra 60 mg, galima teigti, kad vienas malpigijos vaisius užtikrina organizmo vitamino C poreikį per parą.
Kuo dar vertingos malpigijos? Kad vitamino C kiekis praktiškai nesumažėja arba sumažėja labai nedaug vaisius apdorojus. Tai ypač aktualu tų šalių gyventojams, kurie negali vartoti šviežių malpigijų vaisių, t.y. mūsų kraštiečiams. Juk malpigija – tropinių kraštų augalas, ir jo vaisiai į mūsų šalį gali patekti tik perdirbti, t.y. džiovinti, miltelių ar sulčių pavidalu.
Tačiau malpigijos vertinamos ne tik dėl vitamino C gausos. Ši uoga pasižymi labai plačių įvairiausių sudedamųjų dalių spektru: joje gausu B grupės vitaminų, folio rūgšties, fosforo, magnio, kitų mikroelementų ir mineralinių medžiagų. Kai kurie autoriai šias uogas rekomenduoja vegetarams kaip gerą geležies šaltinį. Be abejo, malpigijos sudėtyje esančios geležies kiekis nėra tolygus geležies kiekiui esančiam gyvūninės kilmės maiste. Kita vertus, malpigijoje geležies gana daug, o svarbiausia, kad joje esantis vitaminas C padeda geriau pasisavinti šį mikroelementą.
Susidomėjo tradicinė medicina
Šiandien malpigija susidomėjo ir tradicinė medicina, nes pastebėtas labai didelis joje esančio vitamino C biologinis aktyvumas, t.y. kad vitaminas labai gerai pasisavinamas. „Svarbu ne tik, kad malpigija turi daug vitamino C, o kad jis labai gerai organizmo pasisavinamas. O dėl vitamino C perdozavimo žmonėms jaudintis nereikėtų. Kadangi vitaminas C yra tirpus vandenyje, tai perteklius, kuris nepasisavinamas, pasišalina su šlapimu“, – sako dietologė.
O labiausiai malpigijos vertinamos dėl savo antioksidacinių savybių. Juk uogose gausu jau minėto vitamino C, kuris, kaip žinoma, ir yra vienas svarbiausių antioksidantų.
Oksidacinis stresas pasireiškia, kai sutrinka pusiausvyra tarp laisvųjų radikalų gamybos ir jų neutralizavimo. Oksidacinis stresas yra vienas svarbiausių veiksnių, sukeliančių audinių ląstelių pokyčius ir mirtį. „Taigi šis augalas naudingas ne tik imunitetui stiprinti, bet ir sergant įvairiomis ligomis, kurių metu organizme vyksta oksidacinis stresas, t.y. sergant širdies ir kraujagyslių, onkologinėmis ir kitomis ligomis. Sunku rasti ligą, kurios metu nevyktų oksidaciniai procesai, dėl kurių organizmui reikėtų vartoti antioksidantų“, – pabrėžia dr. E.Gavelienė.
„Tiesą sakant, malpigijos nėra vienintelis vaisius, pasižymintis tokiomis išskirtinėmis ir žmogui naudingomis savybėmis. Ne ką mažiau naudos mūsų organizmui duos ir Lietuvoje augantis šaltalankis. Todėl, kaip specialistas dietologas, nerekomenduoju perlenkti lazdos ir valgyti vien malpigijas. Nieko gero iš to nebus. Mityba turi būti kuo įvairesnė. Be abejo, esant nusilpusiam imunitetui ar norint pasistiprinti organizmą, malpigijos yra labai naudingos. Yra netgi straipsnių medicinos literatūroje, kuriuose teigiama, kad malpigijų uogos yra vertingesnis vitamino C šaltinis negu sintetiniai vitaminai“, – pažymi gydytoja.
Apribojimų vartoti malpigijas nėra, medikai šias uogas rekomenduoja ir vaikams. Įdomu, kad daug vitamino C turinti uoga ne rūgšti, o saldi. Malpigijas galima valgyti džiovintas arba dėti į kitus maisto produktus, norint padidinti juose natūralaus vitamino C kiekį. Įsigyti malpigijų galima sveiko maisto parduotuvėse.
Galima auginti namuose
Malpigija – tankus visžalis krūmas arba nedidelis iki 3 m aukščio medelis. Blyškiai rožiniai žiedai jį puošia nuo pavasario iki rudens. Malpigijos tėvynė – Centrinė ir Pietų Amerika, tačiau galima auginti ir namuose. Augalas nėra reiklus, tinka žiemos sodams, gerai auga šviesiuose kambariuose. Pavėsyje žydi blogai, meta užuomazgas, o jeigu šaknys nuolat mirksta, sunyksta. Malpigijos dauginamos sėklomis ir auginiais. Derėti pradeda po kelerių metų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę