Pramuši ledą – rasi sidabrą,pramuši sidabrą – rasi auksą

Velykos ir kiaušiniai mūsų sąmonėje, ko gero, visiškai neatsiejami. Tiek kasdienybėje, tiek per šią pavasario šventę dažniausiai valgome vištų kiaušinius. Ančių, žąsų, putpelių ar stručių kiaušinių vartojame nepalyginti mažiau. Matyt, dėl tokių tradicijų. Be to, daugelis ir žino apie juos kur kas mažiau. Jūsų dėmesiui straipsnis, bent kiek padėsiantis užpildyti šią spragą.

Vištų kiaušiniai

Kiaušinyje yra riebalų, gausu kalcio, fosforo, geležies, magnio, kalio, natrio, cinko, A, E, D ir B grupės vitaminų, daug omega 3 ir amino rūgščių. Vienas vidutinio dydžio kiaušinis turi apie 200 mg cholesterolio ir apie 70 kcal. Daugiau kaip pusė jų yra trynyje.
Laisvai auginamų vištų kiaušiniai yra kokybiškesni, turi daugiau vitaminų, riebalų rūgščių nei auginamų pramoniniu būdu.
Sveikas žmogus kasdien gali suvalgyti po vieną kiaušinį, tačiau tiems, kurių cholesterolio kiekis kraujyje padidėjęs, ir sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis rekomenduojama suvalgyti ne daugiau kaip 1–2 kiaušinius per savaitę arba nevalgyti kiaušinio trynio.
Saugiau valgyti gerai išvirtus nei žalius kiaušinius, o įsigytus suvartoti per 2 savaites.

Ančių kiaušiniai

Anties kiaušinis yra didesnis už vištos, bet mažesnis už žąsies kiaušinį. Anties kiaušinis, sveriantis apie 70 g, turi apie 130 kcal, daugiau nei 200 proc. cholesterolio, 18 proc. – baltymų ir 15 proc. geležies dienos normos.
Anties kiaušinis turi daugiau vitaminų B6, B12, A ir baltymo albumino nei tokio pat dydžio vištos kiaušinis.
Ančių kiaušinių lukštas yra daugiau porėtas, todėl, valgant netinkamai paruoštus kiaušinius, yra didesnė tikimybė užsikrėsti salmonelioze.
Rekomenduojama valgyti tik kietai virtus ančių kiaušinius.

Žąsų kiaušiniai

Oksfordo žodyne Kanados žąsis pirmą kartą minima 1772 m.
Vienas 100 g žąsies kiaušinis turi 266 kcal, jame yra net 852 mg cholesterolio! Be to, žąsies kiaušinyje yra apie 790 mg omega 3 ir 980 mg omega 6 riebalų rūgščių, taip pat gausu riboflavino, folatų, vitaminų B12, B6, A, fosforo, geležies, cholino, kalcio, magnio, cinko, nedaug vario ir mangano. Seleno – net 3,5 karto daugiau nei vištos kiaušinyje!
Žąsies kiaušiniai naudingi regėjimui stiprinti, odos būklei gerinti, nes turi karotinoidų ir liuteino, taip pat skatina organizmo ląstelių vystymąsi.
Maistinės ančių ir žąsų kiaušinių savybės labai vertinamos Vakarų Europoje, ypač Olandijoje, Belgijoje ir kai kuriuose Azijos šalyse.

Putpelių kiaušiniai

Putpelių kiaušiniai yra tikras delikatesas Vakarų Europos šalyse ir Šiaurės Amerikoje. Jie populiarūs Japonijoje, Vietname (užkandis prie alaus).

{banner-25}
Nors putpelių kiaušinukai yra maži (vienas sveria apie 10–12 g), tačiau maistinėmis savybėmis 3–4 kartus lenkia vištos kiaušinius! Pavyzdžiui, vitaminų A ir B2 juose yra du kartus, o geležies ir kalio net penkis kartus daugiau nei vištų kiaušiniuose. Kita vertus, putpelės kiaušiniuose nėra vitaminų D, E ir B12.
Šie kiaušiniai naudingi sergantiesiems virškinamojo trakto ligomis, opalige, tulžies pūslės akmenlige, mažakraujyste, taip pat padeda stiprinti seksualinę potenciją, atmintį, imunitetą.
Putpelių kiaušiniuose nėra „blogojo“ cholesterolio, todėl juos galima valgyti dažniau nei vištų kiaušinius. Beje, užsikrėtimas salmonelioze valgant putpelių kiaušinius yra mažai tikėtinas.
Labai naudinga valgyti putpelių kiaušinių lukštus, nes juose yra lengvai pasisavinamo kalcio. Susmulkinto lukšto galima dėti į įvairius maisto produktus, taip praturtinant organizmą natūralaus kalcio atsargomis.
Nuplautus putpelės kiaušinius virkite trumpai, 1-2 minutes. Juos taip pat galima kepti, dėti į įvairias salotas, labai tinka stalui papuošti.

Stručių kiaušiniai

Stručių kiaušinius dėl vertingų maistinių savybių mėgo Anglijos karalienė Viktorija. Stručių kiaušiniai yra maistingesni nei vištų ir yra priskiriami prie dietinių produktų. Vienas stručio kiaušinis savo maistine verte (2000 kcal) atstoja net 24 vištos kiaušinius.
Stručio kiaušinis, palyginti su vištos, turi mažiau cholesterolio ir sočiųjų riebalų. Baltymų, riebalų, kalcio, fosforo, folio rūgšties, magnio, cinko, jodo, vitamino A yra panašiai kiek ir vištos kiaušinyje. O vitamino E, pantoteno rūgšties, mangano stručio kiaušinyje yra daugiau.
Įdomu: per metus stručio patelė padeda vidutiniškai 60 kiaušinių, o vienas kiaušinis sveria apie 1-1,5 kg, iš jų apie 1 kg baltymas ir 0,5 kg trynys. Stručio kiaušinio lukštas didelis ir storas. Tai puiki medžiaga menininkų darbams (graviūroms, lempų puošybai ir pan.).

Kiaušiniai su karotinu ir jodu

Prekybos centruose galima įsigyti kiaušinių, praturtintų su karotinu ar jodu. Kiek tai naudinga – dalykas diskutuotinas. Manoma, kad kiaušiniai, praturtinti jodu, gali teigiamai veikti skydliaukę. Kai nėščiosios maiste trūksta jodo, kūdikis gali gimti mažesnio svorio, su skydliaukės veiklos sutrikimais. Kai trūksta jodo, sunkiau mokytis, sukoncentruoti dėmesį.
Tad vis dėlto valgyti maisto produktus su didesniu jodu kiekiu, tarp jų – ir jodu papildytus kiaušinius, matyt, verta.

Alergija kiaušiniui

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos gydytojos alergologės-pulmonologės doc.dr. Eglės Vaitkaitienės, vaikai iki 3–4 metukų gana dažnai būna alergiški vištos kiaušiniui.
Alergines reakcijas dažniau sukelia kiaušinio baltymas, rečiau – trynys.
Pasitaiko atvejų, kai žmogaus organizmas netoleruoja didesnio baltymų kiekio, todėl silpnėja imuninė sistema, blogėja savijauta, vargina lėtinis nuovargis.
„Kiaušinio baltymo netoleravimo reakcija gali pasireikšti nevirškinimu, pykinimu, viduriavimu, bėrimu, galvos skausmu ir panašiais simptomais. Tuo atveju kiaušinių reikėtų atsisakyti. Jeigu žmogus yra alergiškas vištų kiaušiniams, jis taip pat gali būti alergiškas ir anties bei žąsies kiaušiniams. Tuomet reikėtų vartoti putpelių ar stručių kiaušinius“, – pataria gydytoja E.Vaitkaitienė.
Pastebėta, kad 40 proc. vaikų, alergiškų vištos kiaušiniui, per pirmuosius penkerius gyvenimo metus suserga ir astma.
Paskutiniaisiais dešimtmečiais išsivysčiusiose šalyse vištos kiaušiniai ir jų turintys gaminiai yra priskiriami labai alergizuojančių maisto produktų kategorijai. Putpelių kiaušiniai nesukelia alergijos arba jos yra labai retos.
Alergija stručių kiaušiniams taip pat pasireiškia gana retai.
Naudinga žinoti

• Vartokite tik šviežius kiaušinius. Jie, įdėti į šaltą pasūdytą vandenį, kaipmat paneria į dugną. Seni kiaušiniai neskęsta.
• Prieš vartojimą kiaušinius būtinai nuplaukite šiltu vandeniu su muilu, kad apsisaugotumėte nuo salmoneliozės.
• Minkštai kiaušiniai išverda per 3–4 min. (dedami į verdantį vandenį), pusiau kietai – per 5 min., kietai – per 8–10 min.
• Minkštai virti kiaušiniai organizmo pasisavinami geriau negu žali.
• Kad lukštas geriau luptųsi, virtus kiaušinius trumpai panardinkite į šaltą vandenį arba virkite pasūdytame vandenyje.
• Kiaušinių lukštų neišmeskite, juos išdžiovinkite, sumalkite kavamale arba mėsmale.
• Kiaušinių lukštų miltelius išmaišykite vandenyje ir juo palaistykite gėles.
• Kiaušinius rekomenduojama pirkti iš žinomų tiekėjų ar paukštynų parduotuvėse, prekybos centruose.

Populiariausi straipsniai

Frankenšteino maistas

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Riešutų saujelė – kasdien

Apie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiau
Jei trūksta magnio...

Skausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiau
Apie B grupės vitaminų trūkumo požymius

Pats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiau
Oranžinis vaistas nuo šimto ligų

Nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiau
Obuolių actas – ir sveikatai, ir grožiui

Paskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiau
Mityba sergant inkstų ligomis

Inkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiau
Džiovinti vaisiai - sveikatos šaltinis

Džiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiau
Mėlynės – ne tik skanios uogos

Turbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Avižinės košės paslaptys

Avižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiau
Kofermentas Q 10 – „stebuklingas vitaminas“?

Kofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiau
Sveikatai palaikyti – prosenelių produktai

Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiau
Ar viską žinome apie česnaką

Tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiau
Mano gydytojas – bitė

Viena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiau
Spanguolė iš raisto – per žiemą netrūks vaisto

Gimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau