Cholesterolio kiekio padidėjimas yra žalingas sveikatai. Tačiau šio riebalo visiškai atsisakyti negalime, kadangi jis organizmui reikalingas taip pat kaip vanduo, baltymai, angliavandeniai. Cholesterolis ypač svarbus galvos smegenų bei nervų sistemos ląstelėms, jo yra raumenyse, odoje, kepenyse ir širdyje. Tai smegenų ląstelių, lytinių hormonų statybinė medžiaga, dalyvauja vitamino D, tulžies rūgšties sintezėje. Būtent cholesterolis mūsų organizme skaido riebalų rūgštis, dalyvaujančias virškinant riebalus. Tai yra svarbi medžiaga, tačiau jos negali būti per daug.
Iš maisto produktų į organizmą patekusį cholesterolį sujungia ir perneša kraujo baltymai, su kuriais jis sudaro junginius, vadinamus lipoproteinais. Pagal pernešančių lipoproteinų tankį cholesterolis skirstomas į dvi rūšis. Tai mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis („blogasis“), kuris įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ilgainiui susiaurindamas jų spindį, ir yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, sukeliančių kraujagyslių aterosklerozę, kuri lemia širdies ir kraujagyslių ligas. Vyrai šiomis ligomis serga dažniau nei moterys.
Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis („gerasis“) surenka mažo tankio cholesterolį ir nugabena atgal į kepenis. DTL cholesterolis gali atskirti prie kraujagyslių jau prisitvirtinusį „blogąjį“. Taip užkertamas kelias aterosklerozei.
Cholesterolio kiekiui kraujyje turi įtakos paveldimumas, kepenų, inkstų, skydliaukės ligos, tačiau didžiausia šios problemos kaltininke laikoma mityba. Yra atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo, jog cholesterolio disbalansas vystosi riebų maistą valgančių, mažai judančių ir nutukusių žmonių kraujyje.
Cholesterolio yra tik gyvulinės kilmės maisto produktuose. Daugiausiai jo yra kiaušinių tryniuose, galvijų vidaus organuose (kepenyse, smegenyse, inkstuose), riebioje mėsoje (kiaulienoje), riebiuose pieno produktuose (fermentiniame sūryje, riebioje grietinėje, svieste). Visai cholesterolio neturi vaisiai, daržovės, kruopos, augaliniai aliejai. Tad norint, kad cholesterolio koncentracija kraujyje būtų normali, reikia riebius pieno ir mėsos produktus keisti liesais, o gyvulinius riebalus – augaliniais.
Rekomenduojama mažiau vartoti cholesterolio turinčio maisto, svarbu mažinti kūno masę, sportuoti, mesti rūkyti. Jei, laikantis dietos, nepasiekiama reikalingas serumo lipidų kiekio, reikia pradėti gydyti vaistais.
Riebalų teikiama energija turi sudaryti mažiau nei 30 proc. visos maisto energinės vertės. Sočiųjų riebalų – mažiau nei 10 proc., mononesočiųjų ir polinesočiųjų – 20 proc. Cholesterolio kiekis maiste – 250–300 mg per dieną. Gausiai vartokite tirpiųjų skaidulų – daugiau nei 20 g/1000 kcal. Tikslinga mažinti alkoholio suvartojimą, ypač esant antsvoriui, padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui, hipertrigliceridemijai. Jei aukštas kraujospūdis, mažiau vartokite valgomosios druskos.
• Mažiau vartokime gyvulinės kilmės ir pieno riebalų. Liesas pienas, jogurtas, liesas varškės sūris, augalinis margarinas, turėtų pakeisti riebų pieną, grietinę ar sviestą. Geltonieji fermentiniai sūriai yra patys riebiausi pieno produktai. Todėl jų valgyti reikia saikingai, pjauti labai plonai, vengti gaminant kitus patiekalus. Valgykite šviežius duonos gaminius netepdami sviesto arba tik labai plonai. Salotoms rinkitės neriebius padažus, raugintas pasukas, rūgpienį, obuolių actą, jogurtą. Venkite grietinės, grietinėlės, majonezo, padažų su sviestu.
• Liesos mėsos produktai, žuvis ar kiti jūros produktai, paukštiena be odelės, neriebios dešrelės – tai maisto produktai, kuriuos valgydami gausime mažiau gyvulinės kilmės riebalų. Žuvis kaip pagrindinis patiekalas turi būti valgoma bent porą kartų per savaitę. Nuo mėsos ir vištienos nuimkite visus matomus riebalus ir odelę. Geriau tai padarykite prieš gaminimą.
• Teikime pirmenybę daržovėms, šakniavaisiams, lapinėms ir ankštinėms daržovėms, uogoms ir vaisiams. Vaisių kiekis per dieną turėtų sudaryti ne mažiau nei 300 g, daržovių – 400 g. Jų stenkitės valgyti kuo dažniau. Vaisius valgykite vietoje įvairių kitų užkandžių. Daržovių dėkite į visus patiekalus: sriubas, troškinius, mišraines, ruoškite įdarytas daržoves.
• Ruoškite maistą be riebalų arba naudokite tik augalinį aliejų. Tinka alyvuogių, saulėgrąžų, sojų ir kukurūzų aliejus. Aliejaus negalima perkaitinti, nes tuomet suyra polinesočiosios riebalų rūgštys, geriau dažniau vartoti visai nevirintą. Venkite riebių padažų. Visiškai atsisakykite riebalų, maistui gaminti naudokite mikrobangų garų puodus, tefloninius indus.
• Laikantis hipocholesteroleminės dietos, sumažinama su riebalais gaunamos energijos dalis, todėl ją reikia pakeisti gaunama iš angliavandenių: javainių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, neskaldytų grūdų košių, ryžių, makaronų. Naudingi sojos baltymai, kurie maiste gali sumažinti serumo cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Rekomenduojama per dieną suvartoti daugiau negu 30 g sojos baltymų.
• Vartokite mažiau cukraus, saldžių gėrimų ir saldumynų. Saldainius, šokoladą, konditerijos gaminius galima valgyti tik retsykiais ir po nedaug. Ruošdami desertą būkite išradingi ir vartokite kuo daugiau vaisių: šviežių, konservuotų ar keptų. Kreminius pyragaičius, riebius grietininius ledus iškeiskite į gaivius vaisinius saldumynus.
• Mažinkite valgomosios druskos vartojimą. Pakanka vieno šaukštelio per dieną. Marinuotuose ir sūdytuose patiekaluose ir produktuose druskos yra daug.
• Neužkandžiaukite bulvių traškučiais, riešutais. Juos stenkitės pakeisti vaisiais, daržovėmis.
• Rekomenduojama vartoti omega-3 riebalų rūgščių ir kitų biologiškai veiklių medžiagų, gerinančių kraujotaką, stiprinančių širdies ir kraujagyslių sistemą, mažinančių jos ligų riziką. Nesočiosios riebalų rūgštys žmogaus organizme nesintetinamos, todėl yra nepakeičiamos, o jų turintys produktai turi būti maisto racione. Atliekant tyrimus nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštys mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.
Pakeiskite mitybos įpročius, taip sumažindami kraujo lipidų kiekį, o kartu ir koronarinės širdies ligos riziką.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę