){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Stacionare gydomiems pacientams greta medikamentinio, fizioterapinio, chirurginio ir kitokio gydymo visuomet skiriama ir dieta. Tai yra būtinoji gydymo dalis.
Ligoninių pacientams juos lankantys artimieji neturėtų nešti maisto, nesuderinę to su ligonį gydančiu gydytoju.
Stacionare gydomiems pacientams visiškai netinka: pusgaminiai, riebūs mėsos gaminiai, saldumynai, greitai gendantys maisto produktai, sultys popieriniuose pakeliuose. Tuo tarpu, pasitarus su gydytoju, rekomenduotina ligoniams atnešti šviežių daržovių salotų, vaisių, vandens.
Netinkamas maistas stacionaro pacientui gali būti ne tik ligos paūmėjimo priežastis, pavyzdžiui, ligoniams, sergantiems virškinamosios sistemos ligomis, bet ir papildomos infekcijos šaltinis, kai netinkamai laikomi greitai gendantys maisto produktai.
Ar ligoninės maisto pakanka čia gydomiems ligoniams? Gydytojų dietologų teigimu, skirtingi pacientai gydomi skirtingo kaloringumo dietomis. Yra dietų, kurių energinė vertė maža (pavyzdžiui, maisto konsistenciją reguliuojančios dietos, pooperacinės dietos). Yra ir tokių dietų, kurių energinė vertė turi būti pakankama, pavyzdžiui, pagrindinės ligoninės dietos energinė vertė turėtų būti ne mažesnė nei 2000–2200 kcal.
Paros kalorijų poreikis priklauso nuo ligoninės paciento lyties, amžiaus, ūgio, svorio, paties svorio kitimo, fizinio aktyvumo, ligos sunkumo, karščiavimo. Pavyzdžiui, ūminiu pankreatitu sergantis pacientas per parą turėtų gauti 2500–3000 kcal, tuo tarpu širdies ligomis sergantis nutukęs pacientas turėtų gauti iki 1800–2000 kcal.
Specialios dietos skiriamos stacionaro ligoniams, sergantiems širdies kraujagyslių sistemos ligomis, taip pat cukriniu diabetu, kitomis endokrininės sistemos ligomis. Be dietų neapsieinama ir gastroenterologijos skyriuose, kur daug dėmesio skiriama ligonių, sergančių virškinamosios sistemos ligomis, mitybai. Dietos yra skiriamos ir chirurginių stacionarų pacientams.
Kad ir kur gydomas žmogus – ligoninėje ar namuose, jo artimieji turėtų žinoti, kad maistas yra vienas esminių ligonio sveikatos garantų. Kiekvienam, tiek sveikam, tiek ir sergančiajam, reikia žinoti, kiek, kada ir ko reikia valgyti.
Priverstinė dieta sergančiajam nieko gero neduos. Jeigu žmogus, gyvenantis kaime, yra įpratęs valgyti lašinius su svogūnu ir duona, kad ir kaip gydytojas draustų, jis vis tiek juos valgys, net ir būdamas ligoninėje. Todėl gydytojas gali tik patarti riboti tam tikrus maisto produktus. Galiausiai ne medikas, o pats žmogus sprendžia – pakeisti jam maitinimosi įpročius ar ne. Gydytojai gali tik pakoreguoti netinkamą paciento valgiaraštį.
Ne vienas ligonis savo artimiesiems yra pasiskundęs, kad ligoninės maistas neskanus, dažnai vos šiltas, o maisto porcijos, ypač pacientams vyrams, yra tiesiog juokingai mažos. Ne iš vieno yra tekę girdėti, kad ligoninėje retai tenka ragauti daržovių, o visas dienos maisto davinys baigiasi apie 17 valandą sovietinių laikų palikimu – dubenėliu pieniškos sriubos.
Gydytojai dietologai įsitikinę, kad senoji ligonių maitinimo sistema, kai maistas į skyrius buvo pristatomas kibirėliais ir katilais, jau yra atgyvenusi. Ligonių maitinimo ateitis – padėklų sistema. Kitas klausimas, kas bus ant jų padėta. Juk maistas taip pat yra gydymo dalis, o dažnas pacientas būna nepatenkintas jam taikoma dieta.
Tuo tarpu privačiose gydymo įstaigoje kiekvienam pacientui gaminamas individualus maistas. Žinoma, ten pacientų nedaug, tačiau jie patys arba jų artimieji sumoka už tokias paslaugas.
Beje, Valstybinis visuomenės sveikatos centras yra atlikęs pacientų apklausą Santariškių klinikose, Vilniaus miesto universitetinėje greitosios pagalbos ir keliose kitose Vilniaus apskrities ligoninėse. Tikrintojai klausė, kuo pacientai nepatenkinti ligoninėje. Atsakymai buvo vienareikšmiai: trūksta maisto, per mažos porcijos, maistas atšalęs, indai turi specifinį kvapą, stinga gėrimų. Santariškių klinikose net 20 proc. apklaustųjų teigė, kad maisto nepakanka. Tyrimai parodė, kad maisto įdedama net 8,5 proc. mažiau nei priklauso.
Kiek kainuoja pamaitinti vieną ligonį per parą? Sudėjus visas išlaidas – maisto produktų, darbo jėgos, šildymo, elektros, amortizacijos, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto ligoninėje daugiausia skiriami 8 litai lovadieniui. Tuo tarpu Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre vieno lovadienio savikaina yra tik 4,5 lito. Tačiau pacientai nesiskundžia maisto kokybe ar netinkamu jo pateikimu. Apskritai vieno ligonio mitybai per dieną visos mūsų šalies gydymo įstaigos skiria nuo 3 iki 11 ir daugiau litų.
Lietuvoje, ypač sergantieji onkologinėmis ligomis, itin greiti laikytis populiarių žurnalų siūlomų mitybos planų, kurie visiškai netinkami tokiems pacientams. Vis dar pasitaiko sunkiai perkalbamų ligonių, įsitikinusių ypatinga vieno ar kito produkto gydomąja galia. Dietologai pastebėjo, jog meškos paslaugą tokiems ligoniams daro ir pacientų artimieji, kurie skuba tenkinti ligonių norus. Sergančiajam svarbiau gauti reikiamą energijos ir baltymų kiekį, būtina produktų įvairovė, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį, iš kokių produktų ir kaip yra gaminamas maistas.
Yra patikimų mokslinių duomenų, bylojančių, kad net išsivysčiusiose Europos šalyse 15–25 proc. visų pacientų į ligonines patenka jau turintys mitybos nepakankamumą. Tarp sergančiųjų onkologinėmis ligomis mitybos nepakankamumo paplitimas dar didesnis. Daugiau kaip 50 proc. vėžiu sergančių pacientų mitybos nepakankamumas nustatomas jau diagnozuojant ligą. Nepakankama mityba pablogina gijimą po operacijų, nulemia komplikacijas, jau nekalbant apie tai, kad nukenčia ligonio gyvenimo kokybė, sumažėja aktyvumas ir pailgėja lovadieniai. Dažniausiai ligoninėje mitybos nepakankamumas padidėja net trečdaliui pacientų.
Todėl dažnai sunkiai sergantiems stacionaro ligoniams, siekiant išvengti mitybos nepakankamumo, yra skiriama papildomo maitinimo gėrimo, pavyzdžiui, Nutridrink, kuris priklauso dirbtinio (enterinio) maitinimo grupei. Šio gėrimo skiriama tuomet, kai dėl įvairių priežasčių ligonis negali gauti pakankamai reikalingų maisto medžiagų su įprastu maistu ir jam yra diagnozuotas mitybos nepakankamumas. Yra pastebėta, jog pooperaciniu laikotarpiu ypač veiksmingi imuniniai enterinio maitinimo mišiniai – juos vartojant sepsinių komplikacijų skaičius sumažėja 30 proc., gydymo išlaidos – trečdaliu, o po storosios žarnos operacijų sutrumpėja ir hospitalizavimo laikas.
Tuo tarpu skaniai paruoštas valgis ne tik gerina nuotaiką, bet ir stiprina sveikatą, – įsitikinę dietologai, ir dar priduria, kad pacientų maitinimas yra ne mažiau svarbus nei gydymas ir slauga. Ir, kaip greitai stacionaro pacientas pasveiks, įtakos turi ne tik nepriekaištingas gydymas ir nuolatinė slauga, bet ir visavertė, sveika mityba. Juk žmonės ligoninėje ne tik gydosi, bet ir valgo. O įvairus, subalansuotas ir skanus maistas padeda jiems greičiau pasveikti.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę