Kelionė autobusu smarkiai išvargina. Ką pasiimti valgyti? Įsidėkite sausų ir greitai paruošiamų (užpylus karštu vandeniu) sriubų ar košių, jogurto su gerosiomis bakterijomis, rupios duonos. Dešrą geriausia rinktis vytintą, o mėsą – įpakuotą vakuuminiuose maišeliuose. Žarnų peristaltiką pagerins ir vidurių užkietėjimo padės išvengti riešutai ir vaisiai. Gerkite arbatą arba mineralinį vandenį. Venkite kavos, nes ji didina skrandžio rūgštingumą.
Ilgai važiuojant neretai tenka kęsti ir pykinimą. Jei taip atsitiko, pirmiausia nusiraminkite, sukoncentruokite žvilgsnį į nejudantį daiktą. Laikykite galvą tiesiai, venkite staigių judesių, negalvokite apie nemalonius dalykus. Pykinimą gali sumažinti citrinos skiautelė. Gerkite negazuotą mineralinį vandenį.
Kelionėse gana dažnai pučia vidurius. Pūtimą mažina rūgštaus pieno produktai, birios košės, virti vaisiai, kmynų arbata, rūpi duona. Nekramtykite gumos ir atsisakykite sunkiai virškinamų maisto produktų. Turėtumėte vengti kopūstų, vynuogių, juodos duonos. Vidurių užkietėjimo autobuse padės išvengti gausus skysčių vartojimas, džiovinti vaisiai (slyvos, figos), riešutai, pilvo masažas ir vidurių laisvinamieji vaistai.
Norint išvengti daugybės per maistą plintančių ligų (salmoneliozės, A hepatito, parazitinių ligų), būtina atidžiai rinktis maistą. Jis turi būti šviežias ir tinkamai termiškai apdorotas. Neapdairus pasirinkimas gali sugadinti atostogas. Jokiu būdu nevalgykite abejotinos reputacijos užeigose. Geriausia iš anksto pasiklauskite gido ar viešbučio administracijos, kokiose užeigose valgyti galima ir kokiose ne. Jei tik įmanoma, valgykite šviežiai pagamintą maistą. Prieš valgydami kruopščiai nusiplaukite rankas. Venkite žalios ar ne visai iškeptos mėsos (pvz., steiko) ir žuvies ar kitų jūros gėrybių (pvz., austrių) patiekalų.
Negerkite nepasterizuoto pieno. Jei negalite atsispirti pagundai, pieną pavirinkite. Troškulį geriausia malšinti mineraliniu vandeniu arba virinta arbata. Jei valgote šviežių vaisių ar daržovių salotas, jas užpilkite actu ar citrinos sultimis. Egzotiškus vaisius kruopščiai nuplaukite ir nulupkite žievę. Stenkitės vengti šalto, riebaus ir pasenusio maisto.
Atsidūrus kalnų užeigoje ar nuošaliame restoranėlyje, norisi paragauti visko. Gera mėgautis egzotiškos virtuvės patiekalais, tačiau besaikis valgymas ir savo jėgų neįvertinimas gali brangiai kainuoti – sutrinka skrandžio veikla, atsiranda diskomforto jausmas, skausmai, pykinimas. Kartais nereikia ir persivalgyti. Užtenka suvalgyti sunkiau virškinamą patiekalą, prie kurio jūsų skrandis nepripratęs, ir ne tik kelionė, bet ir gyvenimas pasidarys nebemielas. Jei jau taip atsitiko, jums padės virškinimo fermentai. Maisto virškinimas prasideda burnoje ir baigiamas storojoje žarnoje. Tai labai sudėtingas procesas. Baltymai, angliavandeniai, riebalai yra skaidomi atskirų fermentų. Užtenka sutrikti bent vienai virškinamosios sistemos grandžiai, ir jus pradės varginti nemalonūs sutrikusio virškinimo simptomai. Preparate virškinimo fermentai yra supakuoti mažose minimikrosferose, kurios tolygiai pasiskirsto virškiname maiste ir ištirpsta patekusios į tam tikrą terpę (skrandį ar dvylikapirštę žarną). Jie ne tik palengvins virškinimą, bet ir išgelbės jūsų atostogas.
Atostogaudami kraštuose, kuriuose vandens higiena yra abejotina, turėtumėt vengti nevirinto ar iš čiaupo bėgančio vandens. Negerkite vandens iš fontanėlių, šaltinių ar kitų vandens telkinių. Saugu gerti virintą ir pramoniniu būdu įpakuotą vandenį. Vienintelis būdas išsaugoti vandenį saugų – virinimas. Virinant vandenį, žūsta daugelis bakterijų, amebų ir net hepatito A sukėlėjai. Daugelyje kraštų viešbučiuose net dantims valyti galima paprašyti virinto vandens.
Ne mažesnę grėsmę jūsų sveikatai kelia ledukai. Gera atsigaivinti po ilgos kelionės šaltu gėrimu su ledais, tačiau ar esate įsitikinę, kad vanduo iš kurio pagaminti ledukai, yra švarus? Pasitaiko atvejų, kad net buteliuose pardavinėjamas vanduo būna supilstytas ne iš tyro šaltinio vandens, o iš netoli telkšančio ežerėlio. Todėl visą laiką prieš gerdami vandenį įsitikinkite, ar kamštukas sandariai uždarytas.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę