Malonaus skonio migdolų riešutų sudėtis iš tiesų įspūdinga. Migdolai turi daug kalcio, kalio, fosforo, vitamino E, magnio, seleno. Šie riešutai naudingi sergantiesiems plaučių ligomis, vidurių užkietėjimu.
Migdolų sudėtyje esantis selenas mažina cigarečių dūmų kenksmingumą, todėl šių riešutų turėtų daugiau valgyti rūkančios moterys bei vyrai.
Šie riešutai turi magnio, fosforo, kalio, vario, juose taip pat gausu omega -3 nesočiųjų rūgščių, kurios stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, mažina odos uždegimus, taip pat riziką susirgti reumatoidiniu artritu. Be to, graikiniai riešutai stiprina imuninę sistemą, todėl jų naudinga valgyti dabar, kai gripas įsisiautėjęs. Dėl juose esančio magnio, kalio stiprėja fizinė bei psichinė sveikata, taip pat širdies, kraujagyslių, kaulinio skeleto, raumenų ir nervų sistemos veikla.
Lazdyno riešutuose gausu fosforo, kalcio, kalio, vario, magnio, jodo, seleno, vitamino E. Lazdyno riešutai turi vitaminų B ir E, kurie stiprina mūsų plaukus ir gerina odos būklę.
Jei norite išvengti širdies ligų, dujų kaupimosi žarnyne, sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, valgykite lazdyno riešutų. Su šiuo maisto produktu gauname kalcio, kuris svarbus kaulams stiprinti, kraujo krešėjimui, virškinimui.
Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad kalcis yra veiksmingas ginklas nuo aukšto kraujospūdžio, širdies skausmų, priešmenstruaciniu sindromo ir žarnų vėžio.
Daug kam patinka švelnų druskos prieskonį turinčios pistacijos
Pistacijose, kaip ir kituose riešutuose, gausu kalcio, geležies, magnio, fosforo, kalcio, vitamino E. Beje, lietuvaičiai mėgsta šiuos riešutus valgyti su alumi.
Visi riešutai turi labai panašų kiekį geležies, o daugiausia – pistacijos, net 6,6 mg. Tuo tarpu anakardžių riešutai – 5,60 mg. Taigi riešutai dėl juose esančio geležies kiekio yra labai reikalingi ir svarbūs nervų sistemos funkcijai stiprinti.
Anakardžiai geležies kiekiu nenusileidžia mėsai. Šis faktas turėtų būti įdomus vegetarams.
Beje, mitybos specialistai pataria valgant anakardžių užsigerti apelsinų sultimis, nes tuomet gerėja geležies pasisavinimas.
Šiuose riešutuose taip pat yra nemažai cinko, kalio, fosforo, magnio. Anakardžiai ypač naudingi moterims įvairiais gyvenimo laikotarpiais – nėštumo metu, auginant kūdikį, sergant mėnesinėmis, sulaukus klimakterinio periodo ir pan.
Apie žemės riešutus teko girdėti dvi versijas: viena – „žemės riešutai neturi jokios maistinės vertės”, kita – „jie labai naudingi”. Kaip yra iš tikrųjų?
Žemės riešutuose nemažai riebalų, baltymų, angliavandenių, mineralinių medžiagų. Žemės riešutuose yra vitaminų B1, B2, B6, E, PP, taip pat fosforo, magnio, kalio, kalcio, natrio. Iš kitų riešutų išsiskiria didžiausiu vitamino PP (niacino) kiekiu. Vitaminas PP ypač svarbus kraujo apykaitai (plečia kraujagysles), centrinės nervų sistemos ir odos funkcijoms, reikalingas virškinimui. Žemės riešutų energinė vertė tik truputį nusileidžia kitų riešutų energinei vertei.
Energinė vertė: žemės riešutų – 569 kcal; migdolų – 580 kcal; anakardžių riešutų – 585 kcal.; pistacijų – 610 kcal; lazdynų riešutų – 658 kcal
Naujausi tyrimai nustatė, kad žemės riešutuose gausu fitocheminės medžiagos resveratrolio, mažinančio širdies ligų riziką. Taigi jie yra pakankamai naudingi.
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar nesate alergiški riešutams.
Nerekomenduojama vartoti riešutų sergantiesiems kepenų ligomis, jei yra širdies veiklos, skrandžio ar sunkesnių inkstų funkcijos sutrikimų.
Saikingai riešutų turėtų vartoti vyresniojo amžiaus žmonės, nes fosforo perteklius maiste (o jo riešutuose yra ne mažas kiekis) gali slopinti veiklaus vitamino D susidarymą ir sutrikdyti kalcio balansą organizme. Tai padidina osteoporozės riziką.
Reikėtų nepamiršti, kad riešutai turi nemažai kalorijų, todėl jų reikia vartoti saikingai. Tarkim, graikiniai, lazdyno riešutai tinka ruošiant įvairias salotas.
Riešutai gali būti valgomi vietoje riebios mėsos, sviesto ar sūrio, o ne prie jų.
Per dieną rekomenduojama suvalgyti saujelę riešutų, ir ne daugiau...
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę