){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Burokėlių sultys – pati vertingiausia natūrali kraujo gerinimo priemonė. Labai naudingos moterims, tik reikia išgerti ne mažiau kaip 0,5 l per dieną (sumaišius su morkų sultimis).
Nuo grynų burokėlių sulčių gali imti pykinti, svaigti galva. Jos intensyviai valo organizmą. Todėl bent jau pradžioje geriau gerkite burokėlių ir morkų sulčių mišinį, kuriame morkų sulčių daugiau nei burokėlių. Vėliau burokėlių sulčių kiekį po truputį didinkite. Paprastai pakanka išgerti po 1–1,5 stiklinės sulčių 2 kartus per dieną. Mėnesinių metu gerkite po pusę stiklinės burokėlių sulčių 2–3 kartus per dieną.
Burokėlių sultys nepaprastai naudingos klimakteriniu periodu.
Burokėlių sultys naudingos, jei yra sutirštėjęs kraujas, padidėjęs kraujo spaudimas, venų išsiplėtimas ar yra kitų širdies bei kraujagyslių veiklos sutrikimų.
Geriant burokėlių sultis, palaikomos visos fiziologinės organizmo funkcijos, valomos kepenys, inkstai ir tulžies pūslė, skatinama limfinė sistema.
Burokėlių ir morkų sulčių mišinys – geriausia natūrali kraujo ląstelių atnaujinimo priemonė. Skatina eritrocitų gamybą, gerina atmintį, plečia kraujagysles. Tai viena geriausių gamtos priemonių hipertoninei ligai gydyti, nepakeičiama esant mažakraujystei, organizmo išsekimui.
Obuoliai – puiki priemonė nuo sklerozės. Jie labai naudingi sergant žarnyno infekcijomis, širdies, inkstų ligomis, esant nutukimui, mažakraujystei, podagrai.
Nuo inkstų akmenligės rekomenduojamas toks džiovintos obuolių žievės gėrimas: šaukštą žievės miltelių užpilti stikline verdančio vandens. Gerti keletą kartų per dieną.
Rūgštūs obuoliai rekomenduojami sergantiesiems diabetu.
Viena veiksmingiausių priemonių nuo gastrito – taip pat obuoliai. Juos reikia nuplauti, nulupti, išpjauti šerdis ir sutarkuoti smulkia tarka. 4–5 val. prieš ir po obuolių valgymo kito maisto nevalgyti ir nieko negerti. Geriausia obuolius valgyti anksti ryte, o pusryčiauti apie 11 val. Nakčiai obuolių valgyti nepatariama – suaktyvėja dujų kaupimasis žarnyne. Pirmąjį gydymosi mėnesį obuolius valgyti kasdien, antrąjį – 2–3 kartus per savaitę, trečiąjį – kartą per savaitę. Tuo pat metu būtina laikytis gydytojo paskirtos dietos, be to, nevalgyti pieno produktų, riebaus, aštraus, sūdyto maisto, šviežios duonos, negerti pieno, kavos bei arbatos.
Obuolių sultys stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą, naudingos protinį darbą dirbantiems žmonėms.
Sergant ateroskleroze, hipertonija, nutukimu, tulžies pūslės ligomis rekomenduojama gerti po pusę stiklinės obuolių sulčių 15–20 minučių prieš valgį.
Beje, obuoliai didina organizmo atsparumą radiacijos poveikiui.
Ne vienuose namuose auga kambarinis augalas kalankė. Tai, kad jos sulčių įlašinus į nosį galima išgydyti slogą, žino daugelis, tačiau ne visi yra girdėję, kad šis augalas turi ir daugiau puikių gydomųjų savybių.
Jei norite priaugti svorio, bet nepasiseka to padaryti dėl apetito stokos, gerkite kalankės sulčių. Sumaišykite 150 g šviežių kalankės sulčių (jas išspauskite iš augalo lapų), 250 g medaus ir 350 g „Kagoro“ vyno. Mišinį palaikykite 4–5 dienas. Gerkite po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną prieš valgį. Gėrimas žadina apetitą ir gerina virškinimą.
Kalankės sultimis galima gydyti ir kai kurias alergines odos ligas. Atskieskite šviežias kalankės lapų sultis virintu vandeniu (1:3) ir darykite pavilgus.
Kalankės antpilu gydomas akių vokų ir dantenų uždegimus. Be to, jis naudojamas ir burnai bei gerklei skalauti. Norint pagaminti kalankės lapų antpilą, lapus reikia sutrinti, užpilti vandeniu (santykiu 1:5), palaikyti valandą, paskui 2–3 minutes virinti ir perkošti per dvigubą marlę. Gerti po šaukštą 2–3 kartus per dieną 30 min. prieš valgį. Gydymosi kursas – mėnuo. Tokį antpilą galima gerti ir nuo gastrito su sumažėjusiu rūgštingumu bei lėtinio kolito.
Nusilpus organizmui ar po sunkių ligų naudinga valgyti kalankės lapus. Jie valo kraują, neutralizuoja kenksmingąsias medžiagas ir stiprina imunitetą. Kai kas juos valgo vienus, bet daug geriau jų įmaišyti į mišraines ar salotas.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę