){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pasirodo, taip buvo manyta ir kitose tautose. Pavyzdžiui, actekai, kai imperatorius Montesuma sėsdavo valgyti, prieš jį pastatydavo paauksuotą ekraną, kad niekas nematytų, kaip jis valgo. Visiškoje vienatvėje turėjo valgyti ir daugelis Afrikos bei Polinezijos vadų. Pažeidusieji šią vienatvę buvo baudžiami mirtimi.
Tačiau ilgainiui bendras valgymas tapo ritualu, kurio reikšmė jau peržengė tik alkio numalšinimo ribas: bendras valgymas pradėjo reikšti pasitikėjimą ir tarpusavio draugystę.
Metraštis pasakoja apie dviejų kunigaikščių - Iziaslavo Mstislavičiaus ir Glebo Georgevičiaus vaidus. Tačiau konfliktas baigėsi santaika: “Glebas nuvyko ir nusilenkė Iziaslavui. O Iziaslavas pakvietė pas save pietų ir čia pietavo”. Niekas negalėjo sutvirtinti pasiektos taikos taip, kaip bendras valgymas.
Rytuose, jei svečias dėl kurių nors priežasčių negalėdavo priimti vaišių, kad nebūtų neteisingai suprastas, įkišdavo pirštą į druskinę ir aplaižydavo jį. Tuo pačiu jis tarsi simboliškai valgydavo kartu. Tas gestas reiškė: “Aš valgau šiuose namuose, todėl aš šių namų draugas”.
Neretai laikraščiuose skaitome, kad koks nors politinis veikėjas surengė pietus delegacijos ar kokio nors asmens, atvykusio oficialaus vizito, garbei. Paprastai vizito tikslas yra derybos, o garbingiems šio renginio dalyviams turbūt ne tiek svarbu, kur papietauti. Aišku, kad šio veiksmo priežastis visiškai kita: šiame šiuolaikinio diplomato etiketo akte gyvas bendro valgymo ritualas.
Didžiuliai pietūs ir puotos, kuriuos Rusijoje rengdavo Ivanas Rūstusis, tęsdavosi 6 valandas, jose dalyvaudavo 600-700 kviestųjų. Tačiau tos puotos atrodydavo nuobodūs ir negausūs vakarėliai, palyginti su tomis, kurias vėliau surengdavo Borisas Godunovas. Carui mažiausiai rūpėjo nesavanaudiškas vaišingumas. Artėjo neramūs laikai. Keliaujantieji elgetos priecerkviuose skelbė, kad Rusijoje bus karas, badas ir gaisrai. Ir štai caras, kamuojamas nerimą keliančios nuojautos, pavėluotai stengėsi įgyti paprastų žmonių draugystę. Ir nors turės praeiti nemažai metų, kol Napoleonas pasakys, kad kelias į kareivio širdį eina per jo skrandį, galima pamanyti, kad caras Borisas jau kažkur buvo girdėjęs tuos žodžius, kai Serpuchove didžiulėse palapinėse 6 savaites iš eilės puotavo 10 tūkst. žmonių: prastu alumi ir midumi, koše ir aviena caras veltui mėgino pavergti neištikimos liaudies širdį.
Paprotį vaišinti liaudį tęsė Jekaterina II. Jai buvo maža tik pavalgydinti liaudį - reikėjo tai padaryti taip, kad apie šį įvykį kalbėtų ir kituose rūmuose. Darbininkai statė dirbtinius kalnus iš lentynų, ant kurių bus išdėliotos vaišės; iš keturių pusių - trys fontanai raudono ir balto vyno, alaus ir midaus fontanai. Vokietis mechanikas kelias dienas plušėjo su savo pagalbininkais tvarkydamas fontanus, tačiau galutinai patikrinti mechanizmus niekaip nesisekė, nes pradėję pumpuoti vyną, padėjėjai kaskart taip nusigerdavo, kad tekdavo nutraukti darbus.
Tačiau išmonės viršūnė buvo keptas jautis, kurį buvo nutarta pastatyti vieno kalno viršūnėje. Iždas išdavė 500 sidabrinių rublių, kuriais buvo kimšta jaučio galva. Kai puotos metu prasidėdavo muštynės arba didelė spūstis, rengėjai įžvalgiai iškviesdavo gaisrininkus - stipri vandens srovė sugrąžindavo taiką ir ramybę.
Paskutinės tokios “vaišės” buvo Chodynka Maskvoje, kai minios sumindžioti žuvo šimtai žmonių.
Petro I viešpatavimo Rusijoje metais lankęsis danas paliko įdomų rusiškų pietų aprašymą. Iš pradžių į stalą duodami įvairūs sūdyti ir rūkyti produktai, kumpiai, rūkytas liežuvis, silkė ir t.t. “Visa tai buvo sūru, - rašė jis, - ir stipriai užkulta pipirais bei česnaku. Paskui buvo paduota tai, ką mes dabar vadiname antraisiais patiekalais - įvairūs kepsniai. Ir pagaliau duodavo sriubas. Desertui, arba, kaip tada sakydavo, “užvalgymui”, duodavo uogienės, žalių žirnelių ankštyse ir morkų.
Kuo daugiau būdavo patiekalų, tuo didesnė pagarba buvo reiškiama svečiui. Eiliniuose bajorų namuose svečio garbei į stalą paduodavo 30-40 įvairių patiekalų, puoduose garintų patiekalų skaičius padidėdavo iki 100, 150 ar net 200. Riba tikriausiai 500 patiekalų, paduotų grafo Karlilio garbei.
Patiekalų gausumas - tai būdas pabrėžti savo turtingumą. Nieko nuostabaus, kad šeimininko vaišingumas paprastai viršydavo kuklias svečio galimybes. Tačiau šis sunkumas buvo išradingai įveiktas. Prancūzų keliautojas, lankęsis Rusijoje 13 amžiuje, rašė apie rusų paprotį atsinešti į puotą specialų kvadratinį maišą, į kurį susidėdavo tai, ko nepajėgė suvalgyti iš karto.
Arabų keliautojas Ibnas Fadlanas, prieš 10 amžių apsilankęs
Volgos bulgarų karalystėje ir caro pakviestas į puotą, savo užrašuose rašo: “Kai pavalgėme, kiekvienas iš mūsų parsinešė namo tai, kas liko ant jo stalo”.
Pikantiškus patiekalus itin mėgo žinomas kunigaikštis Potiomkinas. Žinoma, kad jis daug kartų piršosi į pietus pas Suvorovą, kuris paprastai atsikirsdavo juokais. Pagaliau Suvorovas vis dėlto buvo priverstas pakviesti visagalį favoritą su jo gausia svita. Pasikvietęs Matonę, administratorių, tarnavusį pas Potiomkiną, Suvorovas užsakė jam brangius pietus, liepęs negailėti pinigų. Sau jis paprašė pagaminti tik du liesus patiekalus.
Savo puikumu pietūs nustebino netgi Potiomkiną, pripratusį prie prabangos. Jis nekreipė dėmesio į tai, kad pats šeimininkas, išskyrus du liesus patiekalus, nieko nepalietė, skųsdamasis negalavimu.
Kitą dieną Matonė pateikė Suvorovui milžinišką sąskaitą. Suvorovas nusišypsojo: vakar džiaugėsi Potiomkinas, šiandien džiaugsis jis. Suvorovas neapmokėjo sąskaitos ir, užrašęs ant jos “aš nieko nevalgiau”, nusiuntė sąskaitą Potiomkinui. Kalbama, kad šviesiausiasis liūdnai pasakė: “Brangiai gi man atsiėjo Suvorovas”.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę