Saldi vasaros pagunda iš šaldiklio

Vaikystėje pamėgti vaniliniai, riebūs plombyriniai, kvapnūs ir gaivinamieji šerbetiniai ar kiekvieno smaližiaus dievinami šokoladiniai. Kas? Teisingai – ledai. Juk vasara – tai ne tik sodo gėrybių, bet ir ledų laikas, kai prekeiviai ir gamintojai džiaugiasi smarkiai padidėjusia prekyba, o valgytojai – gaiviomis akimirkomis. Tačiau ar kada nors esame pasidomėję, kaip šis skanėstas gaminamas? Kokios medžiagos naudojamos, kokius etapus praeina, kol patenka į mūsų rankas? Tikriausiai ne, todėl „Sveikas žmogus“ šiame numeryje siūlo susipažinti su ledais, jų sudėtimi ir gamybos technologijomis. Mums tai daryti padeda KTU maisto instituto specialistė dr. Gitana ALENČIKIENĖ.

Rūšių įvairovė

Lietuvoje pieno kombinatai gamina keleto rūšių ledus: plombyrą, grietininius, pieniškus bei šerbetinius. Ledai skaninami įvairiausiais tradiciniais ir dar neįprastais priedais: uogienėmis, šokolado gabaliukais, riešutais, dražė, guminukais, likeriu ir t.t., taip pat glaistomi įvairiais glaistais pvz., šokoladiniu (tradiciniai „Eskimo“), kakaviniu ar vaisiniu.
Populiariausi Lietuvoje – vaniliniai ledai, bet mėgstami ir netradiciniai – karameliniai, ananasiniai ar, pvz., su pasifloromis.
Kadangi pastaraisiais metais žmonės pradėjo daugiau rūpintis savo sveikata, taip pat pakilo pieno kainos, gamybos įpročius pakeisti turėjo ir ledų gamintojai. Iki tol gaminę ledus su didesniu pieno riebalų kiekiu, jie pradėjo naudoti daugiau augalinių riebalų. Nors taip produktas tampa pigesnis ir liesesnis, tačiau pasikeičia ir kitos jo savybės, atsiranda įvairių ydų, susijusių su, pvz., ledų struktūra, skoniu, natūralumu. Dėl šios priežasties gamintojai kasdien ieško vis naujų būdų, kaip, pakeitus sudėtį, nepakeisti skonio ir kokybės.

Ledų gamybos etapai

Tikriausiai nedaugelis žino, kad, prieš patekdami vartotojams į rankas, ledai pereina net 11 gamybos etapų.
Pirmiausia, kaip ir visiems maisto produktams, ledams reikalinga žaliava, iš kurios jie bus gaminami. Pienas, grietinėlė ar kita pieno žaliava iš surinkimo punktų vežama pienovežiais ir laikoma 6–8 laipsnių temperatūroje. Jos, o kartu ir ledų, kokybė priklauso nuo pamelžto pieno kokybės, jo surinkimo, laikymo bei transportavimo, todėl viskas turi būti atlikta pagal reglamentuotus reikalavimus. Šiuo metu ledai gaminami ne tik iš natūralių pieno produktų, bet ir iš jo pakaitalų.
Ledams skaninti gamintojai gali naudoti tik reikalavimuose nurodytas priemones, saldiklius ir dažiklius, uogų ar vaisių paruošimas bei naudojimas taip pat reglamentuotas.
Taigi, turint reikalingas sudedamąsias dalis, prieinama prie kito etapo – mišinio ruošimo. Visa tai jau priklauso nuo gamyklos technologo išmonės ir receptų, taip pat, žinoma, ir nuo gaminamų ledų rūšies.
Vaisinių ledų mišiniams naudojamos vaisių sultys, esencijos ir kita žaliava. Gaminant vaisinius ledus, užšaldytas sultis, sorbetą ir šerbetą, naudojama citrinos rūgštis.
Pieniški ledai pagal receptūrą turi nustatytą maišymo tvarką: pirmiausia pilami skysti produktai (pienas, grietinėlė), po to sutirštinti pieno produktai, sausi produktai (cukrus, pieno ar kakavos milteliai, stabilizatoriai).
Kad mišinys būtų švarus ir neužterštas, rūpinamasi trečiajame etape – mišinį filtruojant, tai atliekama specialiais filtrais.
Pagaminus norimų ledų masę, vykdomi kiti procesai – tai homogenizavimas ir pasterizavimas. Homogenizavimo tikslas – sumažinti riebalų lašelių dydį, suteikti ledams švelnumo, o pasterizacija reikalinga siekiant sunaikinti patogeninius mikroorganizmus ir sumažinti mikrofloros kiekį ledų mišinyje – tai yra pagrindinė mikrobiologinės kontrolės priemonė, ji vykdoma 80–85 laipsnių temperatūroje.
Įvykdžius šiuos sudėtingus ir tik naudojant specialią įrangą įmanomus atlikti veiksmus, ledų mišinys atšaldomas iki 2–6 laipsnių temperatūros – tam gamyklose taip pat yra specialūs įrenginiai.
Atšaldžius mišinį, jis brandinamas: brandinimo metu išbrinksta mišinio koloidai, padidėja mišinio klampumas. Iš laikymo talpų mišinys patenka į frizeravimą.
Frizeravimas yra vienas svarbiausių ledų gamybos etapų, nuo jo priklauso pagaminto produkto kokybė, skonis ir išeiga bei sauga. Frizeravimo metu į ledų mišinį įplakamas oras ir mišinys, atsižvelgiant į sudėtį, dalinai užšaldomas iki -2,3–5 laipsnių temperatūros. Vėliau į jį dedami pageidaujami priedai – riešutai, šokolado gabaliukai, vaisiai ir t.t.
Po šio svarbaus proceso ledai fasuojami ir grūdinami. Ledai fasuojami į vaflius, puodelius ar ant pagaliuko, vėliau jie patenka į ledų vyniojimo įrenginį, kur suvynioti į polipropileno plėvelę ir, supakuoti į kartonines dėžes, grūdinami šaldymo kamerose, ne aukštesnėje kaip -20 laipsnių temperatūroje.
Galiausiai, praėję šitiek procesų, ledai laikomi šaldymo kamerose, ne ilgiau kaip 12 mėnesių ir ne aukštesnėje kaip 25 laipsnių temperatūroje.

SŽ pataria

Ką pasirinkti?
Nors, kaip pamatėme, visų rūšių ledai gaminami panašiai, tačiau parduotuvėje akys raibsta nuo jų gausybės. Dažnai iškyla klausimas: ką gi pirkti? Kurie ledai sveikiausi ar skaniausi? Na, dėl skonio nesiginčysime, o dėl sveikatos galima pasakyti tiek: Lietuvoje, palyginti su užsienio firmomis, ledai yra daug sveikesni. Kitas svarbus dalykas yra tai, kad pirkėjas privalo suprasti, jog, norėdamas gauti kokybišką produktą, turi pasiruošti mokėti atitinkamą kainą – juk už keliasdešimt centų negali tikėtis aukščiausios kokybės.
Galiausiai specialistai pataria visada, kaip ir perkant bet kurį kitą produktą, skaityti skanėsto pakuotę. Tik taip sužinosite, iš ko ledai susideda ir ar yra tinkami sveikatai.
Nepersišaldykite ir skanaus!

Populiariausi straipsniai

Frankenšteino maistas

Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiau
Ką gali soda?

Nuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiau
Riešutų saujelė – kasdien

Apie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiau
Jei trūksta magnio...

Skausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiau
Apie B grupės vitaminų trūkumo požymius

Pats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiau
Oranžinis vaistas nuo šimto ligų

Nuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiau
Obuolių actas – ir sveikatai, ir grožiui

Paskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiau
Mityba sergant inkstų ligomis

Inkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiau
Džiovinti vaisiai - sveikatos šaltinis

Džiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiau
Mėlynės – ne tik skanios uogos

Turbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiau
Avižinės košės paslaptys

Avižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiau
Kofermentas Q 10 – „stebuklingas vitaminas“?

Kofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiau
Sveikatai palaikyti – prosenelių produktai

Širvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiau
Ar viską žinome apie česnaką

Tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiau
Mano gydytojas – bitė

Viena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiau
Spanguolė iš raisto – per žiemą netrūks vaisto

Gimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau

Rodyti daugiau

Lankytojų komentarai

Man guliaÅas, tiksliau ten guliaÅinÄ— srbiua buvo, skaniausias Trakuose tam vengrÅ³ restorane. Tik neÅ¾inau, ar tas restoranas dar veikia. JÄ—zau, kokia ji ten skani! Nors kai buvau Vengrijoj, tai labai paprastutÄÆ valgÄ—m. Tada dar nusprendÄ—m, kad Trakuose jis vis tik geresnis