){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dantų spalva gali kisti dėl išorinių ir vidinių priežasčių. Dėl vidinių priežasčių (t.y. dėl bendros organizmo būklės) atsirandantys pokyčiai būna susiję su dantų užuomazgų jų formavimosi laikotarpiu pažeidimu arba kai kurių vaistų (pvz., tetraciklino) vartojimu. Dėmėti dantys gali būti dėl per didelio fluoro kiekio vandenyje ar preparatų su fluoru vartojimo. Išorinės dantų spalvos kitimo priežastys – kasdieninės burnos ir dantų higienos taisyklių nesilaikymas, rūkymas, gausus kavos ir stiprios arbatos, preparatų, turinčių dažiklių, vartojimas.
Šiuo metu yra saugių metodų dantims balinti. Gydytojas odontologas geriausiai patars, koks tinkamiausias konkrečiu atveju.
Estetinio plombavimo būdu galima restauruoti ėduonies pažeistus dantis, pakeisti senas plombas bei koreguoti dantų formą, spalvą. Kai defektai nedideli, galima koreguoti ir dantų išsidėstymą žandikaulyje.
Jeigu dantis anksčiau jau gydytas ir plombuotas, būtina atlikti danties rentgenogramą, įvertinti danties ir aplink esančių audinių būklę bei gydymo ir plombavimo kokybę. Plombavimas – tai ne tik danties gydymas, bet ir prarastos funkcijos bei išvaizdos grąžinimas.
Plombuojant naudojamos medžiagos, kurios puikiai sukimba su danties audiniais. Jos parenkamos pagal danties spalvą ir yra ilgalaikės. Šiuo metu naudojamos kompozicinės plombos („helio plombos“). Jos sudarytos iš šviesoje kietėjančio polimero ir specialių stiklo komponentų.
Medicininės estetinio plombavimo indikacijos – nedideli danties vainiko defektai. Kai defektai didesni, tikslingiau restauruoti protezuojant.
Protezavimui gali būti pasirenkamos įvairios medžiagos. Viena naujausių metodikų – bemetalė keramika (visas protezas bei įklotas gali būti iš porceliano su stiklo užpildu (presuojant pagamintas vainikėlis) arba tik iš porceliano (frezuojant pagamintas vainikėlis); jos pagrindas – aliuminio oksidas arba cirkonio oksidas.
Dantims tenka didelis nuolatinis mechaninis krūvis. Šiuolaikinių keramikos masių, naudojamų dantų protezams gaminti, mechaninės savybės yra geros ir labai geros.
Lyginamoji šiuolaikinių plombavimo medžiagų ir keramikos masių analizė „kalba“ apie keramikos medžiagų, taigi ir protezavimo, pranašumą. Pačių geriausių plombų nusidėvėjimas, įrodyta tyrimais, yra maždaug du kartus greitesnis nei natūralaus danties. O porceliano protezai dėvisi taip pat, kaip ir dantų emalis, arba lėčiau. Jeigu plombuojant atkuriamas didelis danties paviršius, nepriekaištingo ir ilgalaikio jo tarnavimo tikėtis negalima. Kitaip dėvisi porceliano gaminių paviršius. Jie spalvą bei spindesį išlaiko dešimtmetį ir ilgiau (kaip ir porcelianiniai pietų serviso indai nesikeičia dešimtmečius; tuo tarpu plastmasiniai tarnauja ribotą laiką).
Estetinis plombavimas – labiau sveikų danties audinių tausojamasis metodas. Protezuojant paprastai dantis depulpuojamas, tuo tarpu plombuojant paprastai nervas išsaugomas.
Gydytojas odontologas, įvertinęs dantų būklę ir kitas aplinkybes, patars, kokią metodiką taikyti. Neretai didelės danties dalies atkūrimas plombuojant, ypač jei likusi tik šaknis, nėra tinkamas sprendimas.
Siekiant „tobulinti šypseną“, reikia atsižvelgti į daugelį veiksnių. Patarimai iš šalies, ypač kai jie kvalifikuoti, – labai vertingi. Bet pirmiausia pats žmogus turėtų nuspręsti, ar jį tenkina esama išvaizda. Rekomenduojama emocinė ir objektyvi savianalizė.
Emocinis vertinimas pagrįstas savianalize bei psichologinio komforto kriterijais.
• Ar dažnai pagalvojate, kad kiti žmonės atkreipia dėmesį į jūsų šypseną?
• Ar fotografijose jūs šypsotės?
• Ar manote, kad jūsų dantų, ypač priekinių, būklę reikėtų gerinti? Kodėl?
• Ar šypsantis jums reikia užsidengti burną?
• Ar netenka su pavydu žiūrėti į besišypsančius žmones?
• Ar jaustumėtės geriau, jei turėtumėte patrauklesnius dantis?
Objektyvus vertinimas. Žvelgdami į veidrodį, atsakykite:
• Ar jūsų dantų spalva „nekrenta į akis“, t.y. ar jūsų dantys balti (gal gelsvi, pageltę, patamsėję ar dėmėti)?
• Ar yra didelių tarpų tarp dantų?
• Ar trūksta danties (-ų)?
• Ar dantys tvarkingai išsidėstę (nėra susigrūdę ar atsikišę)?
• Ar šypsantis lūpos simetriškai atidengia dantenas?
• Ar yra dantų, kurie atrodo per dideli arba per maži, per platūs arba per siauri, per trumpi ar per ilgi?
• Ar linija tarp centrinių dantų sutampa su veido vidurio linija?
• Ar kandamasis dantų kraštas yra lygus?
• Ar šypsantis matyti platus dantenų ruožas (didesnis nei 2 mm)?
• Ar dantenų linija yra simetriška?
• Ar šypsantis matyti patamsėjusios, „rėkiančios“ plombos ar vainikėliai?
Bent vienas jus netenkinantis atsakymas yra tarsi patarėjas, raginantis kreiptis į odontologą.
Gydytojas odontologas, rekomenduodamas estetinio dantų koregavimo metodus, pirmiausia įvertins:
• kokia asmens veido forma, dantų forma ir spalva, koks dantų išsidėstymas žandikaulyje (ar dantys susigrūdę, ar, priešingai, tarp jų yra didoki tarpai),
• koks dantų aukštis, plotis, santykis su kitais dantimis,
• ar dantys simetriški centrinės veido linijos atžvilgiu,
• koks dantų ir dantenų santykis (šypsantis turėtų matytis ne daugiau kaip 2 mm dantenų),
• kokia plombų, vainikėlių kokybė ir patvarumas,
• asmens amžių, lytį, profesiją bei motyvus koreguoti dantų išvaizdą.
Gražūs dantys, maloni šypsena ne tik puošia, bet ir didina pasitikėjimą savimi. Todėl valandas, praleistas odontologijos kabinete, pagrįstai galima vadinti geresnės savijautos bei grožio procedūromis. Jų veiksmingumas išties ilgalaikis!
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę