Lietuvos visuomenė sensta, daugėja garbaus amžiaus žmonių, kurie dažnai negali pasigirti gera sveikata, yra kamuojami įvairių ligų, o neretai ir nebegali normaliai apsitarnauti. Toli gražu ne visada juos gali prižiūrėti artimieji, nes jie dirba ar patys turi sveikatos problemų, o gal jiems trūksta būtinų tokių ligonių priežiūrai reikalingų žinių ir įgūdžių. Todėl nemažai senolių gydosi ir yra prižiūrimi slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse. Kokiomis sąlygomis gyvenimo saulėlydžio dienas jose leidžia senoliai? Ar atidesnis žvilgsnis į jas galėtų išsklaidyti neigiamus mitus, kurių, deja, nemažai esame susikūrę?
Vilniaus Vilkpėdės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė yra didžiausia tokio profilio ligoninė Lietuvoje ir bene seniausia. Ji pastatyta geležinkelininkams ir karo įgulai gydyti 1912 metais, kai per Vilnių buvo nutiesta geležinkelio liniją Peterburgas - Varšuva. Dabar tai renovuota, gražiai sutvarkyta, atokiau nuo miesto centro įsikūrusi, žalio parko apsupta gydymo įstaiga, teikianti kokybiškas slaugos paslaugas.
Didžiąją dalį čia dirbančio medicininio personalo sudaro slaugytojai. Tiksliau pasakius, tai daugiausia moterys – beveik 70 slaugytojų. Ilgametę slaugytojos darbo patirtį turinti Rita Stankevičienė sako, kad slaugytojų veikla neapsiriboja medicinine pacientų priežiūra. Slaugytojas turi būti ir socialinis darbuotojas, ir psichologas, ir pedagogas.
Medicininis išsilavinimas ir didelė širdis
„Šalia kvalifikacijos ir specialių įgūdžių slaugytojui yra būtinos tokios savybės kaip kantrybė, gerumas, švelnumas, atjauta. Seniau mus vadindavo gailestingosiomis seserimis, manau, kad toks apibūdinimas puikiai atspindi mūsų misiją. Mūsų darbo esmė – nuoširdžios pastangos padėti pacientams, geriausiu atveju atstatyti jų sveikatą, kad jiems sugrįžus į namus, jų gyvenimo kokybė būtų geresnė nei iki atvykstant pas mus. O jei pacientui tai jau paskutinė gyvenimo stotelė, kad joje būtų kuo daugiau gerų emocijų ir mažiau skausmo“, – teigia patyrusi slaugytoja.
Gražiai apie slaugytojo darbą yra pasakiusi dvidešimto šimtmečio ketvirtąjį dešimtmetį gyvenusi žinoma slaugė V. Monkutė: „Sesuo yra ligonio draugas. Nepalikite silpno ligonio vieno. Paimkite už rankos, paglostykite. Ateikite su vilties pilnu veidu, gerom akim. Kol dūšia kūne, tol viltis pas Dievą. Kada baigiasi daktaro platus kelias, lieka seselės siauras takelis“.
{banner-24}
Neretam iš mūsų gyvenime tenka tapti savo artimųjų slaugytoju. Tada galime įvertinti, kad tai tikrai nėra paprasta ir lengva – skirti dėmesį, priežiūrą, stebėti, guosti. Ir visa tai slaugant vieną ligonį, o ne 20 kaip ligoninėje.
Europinio lygio dar reikia siekti
Slaugytojai Ritai yra tekę padirbėti ir Ispanijos bei Vokietijos slaugos ligoninėse. Ji gali palyginti sąlygas užsienyje ir Lietuvoje. „Visur slaugytojo darbas reikalauja atsidavimo, atidos ir geros širdies. Tik, deja, slaugos paslaugų kokybę nemažai lemia ir ligoninių materialinis aprūpinimas. Dėl nepakankamo finansavimo mums dar trūksta slaugos priemonių. Be to, juntame didelį darbuotojų trūkumą, nes nemažai slaugytojų išvažiavo dirbti į užsienį. Aš ilgai ten neišbuvau. Nors viliojo geros darbo sąlygos, didelis atlyginimas, namo gražino tėvynės ir šeimos ilgesys“, – atvirauja slaugytoja.
Padirbusi užsienyje Rita pamatė tokį svarbų skirtumą. Sakykim, Vokietijos slaugos ligoninėse vienas slaugytojas prižiūri 4-5 pacientus, o pas mus – iki 25. Akivaizdu, kad mūsų slaugytojai, nors ir labai norėdami daugiau laiko skirti kiekvienam pacientui, dažnai tiesiog nespėja to padaryti.
Lietuvos slaugos ligoninėse slaugytojams labai padeda slaugytojų padėjėjai. Jų Vilkpėdės slaugos ligoninėje dirba maždaug tiek, kiek ir slaugytojų – apie 70. Be jų būtų sunku užtikrinti pacientų asmens higienos poreikius, maitinimą, palaikyti švarą, išvežti į kiemą, pabendrauti. Į pacientų priežiūrą aktyviai įsijungia ir specialiai apmokyti savanoriai.
Mitai iškreipia tikrovę
Slaugytojui tenka ne tik dirbti su pacientais, bet nemažai bendrauti su jų artimaisiais. Jiems dažnai taip pat reikia psichologinės pagalbos ir pamokyti būtiniausių slaugos įgūdžių. „Gaila, bet dar vis pasitaiko, kai ligonių artimieji yra paveikti įvairių neigiamų mitų apie slaugos ligonines. Ne kartą teko girdėti, kad savo mama ar tėtį į slaugos ligoninę ketinantį vežti žmogų aplinkiniai įtikinėja, kad tai reiškia savo artimąjį pasmerkti mirčiai. Nenorėčiau sutikti su tokia nuomone. Tiesiog didžioji dalis slaugos ligoninių pacientų seni, ligoti, neretai ir nepagydomai sergantys, todėl netekčių tikrai nepavyksta išvengti. Tačiau ir tokiems pacientams stengiamės palengvinti gyvenimo pabaigą ir šiam tikslui dirba didelė komanda: gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, psichologai, kiti specialistai. Ir, žinoma stengiamės, kad daugėtų pacientų, kurie iš mūsų ligoninės išvažiuoja į namus sveikesni, sustiprėję“, – tikina Vilkpėdės slaugos ligoninės slaugytoja.
Mato nuoširdų rūpestį
Slaugos ligoninės paslaugas savo patirtimi vertina pacientės Pranciškos Kavaliauskienės dukra Jadvyga. Moteris sako, kad jos 86 metų mama jau du metus „ant patalo“ ir turi daug ligų. „Man pačiai sunku ją prižiūrėti namuose, nes pati turiu sveikatos problemų, nesu pajėgi ją vartyti, kilnoti, kitaip aptarnauti. Vilkpėdės ligoninėje gauname kokybiškas medicinines paslaugas ir tikrai nuoširdų rūpestį, kas ne mažiau svarbu. Ir turiu pasakyti, kad tai nėra tik mano vienos nuomonė. Pasikalbu su kitų pacientų artimaisiais, jie taip pat ligoninės personalui jaučia didelį dėkingumą“.
Slaugytojai ir paciento artimieji – viena komanda
Vilkpėdės slaugos ligoninės direktorės Inos Čebotariovos teigimu, labai svarbus bendravimas su artimaisiais. „Kartu galima padaryti daugiau – galime vieni kitiems padėt. Artimieji gali pasidalinti savo nerimu, lūkesčiais, kartais suteikti ir tiesioginę pagalbą – pamaitinti, pasivaikščioti, pabendrauti. Slaugos personalas gali pasidalinti savo įgūdžiais, padrąsinimais, pastebėjimais, pamokymais, kaip teisingai paversti, pasodinti, prižiūrėti ligoniuką parsivežus į namus. Galime padėti pacientui ir vieni kitiems dirbdami komandoje“, - tikina ligoninės vadovė.
Vilkpėdės ligoninės direktorė sako tikinti, kad dar geresnę slaugomų pacientų priežiūrą padės užtikrinti gerėjanti finansinė situacija. Ir tokį sunkų slaugytojų darbą dirbančių žmonių pastangos bus labiau vertinamas, jiems nereikės žvalgytis į užsienius. Direktorė taip pat kviečia jaunimą save pasibandyti – būti slaugytojų padėjėjais, pagalbiniais medicinos darbuotojais ar tiesiog savanoriais, įsitikinant koks tai prasmingas darbas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę