){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ultravioletinių spindulių poveikis debesuotą ar apsiniaukusią dieną nesumažėja, tačiau juos šiek tiek sulaiko dūmai ir smogas. Greičiau įdegti ir nudegti galima tada, kai daug ultravioletinių spindulių atsispindi nuo sniego, vandens, smėlio.
Didesnė rizika per smarkiai įdegti saulėje yra blondinams ar rudaplaukiams, mėlynakiams, blyškios odos žmonėms. Taip pat greičiau nudegti galima nuo techninių šviesos šaltinių, pavyzdžiui, suvirinimo aparatų skleidžiamų spindulių. Jautrumą saulei padidina kai kurių vaistų – tetraciklino, amoksicilino, sulfa grupę turinčių vaistų, peroralinių kontraceptikų – vartojimas.
Norėdami išvengti nudegimo saulėje, venkite degintis nuo vidurdienio iki 15 valandos. Jei tenka ilgai būti lauke, naudokite apsaugančias kosmetines priemones. Beveik visiškai apsaugo produktai, kurių apsauginis koeficientas (SPF) yra 15 ir daugiau (jis rašomas ant pakuotės). Priemonės, kurių apsaugos koeficientas mažesnis, apsaugo tik iš dalies, tačiau neleidžia odai sustandėti, pradėti raukšlėtis. Daugelis kosmetinių priemonių, skirtų odos apsaugai nuo saulės, yra atsparios vandeniui ir prakaitui, tačiau nusimaudžius ar būnant saulėje ilgą laiką, reikėtų nepamiršti pasitepti iš naujo. Vazelinas, vaikiškas kosmetinis aliejus, kakavos aliejus ar kitos medžiagos nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio neapsaugo. Geriausiai apsaugo cinko oksido tepalas, jis ypač tinka labiausiai saulės pažeidžiamoms vietoms: nosiai, ausims, sprandui, blauzdoms. Jeigu deginatės retai, geriau naudokite tokias priemones, kurios sulaiko ne visus saulės spindulius, bet apsaugo odą nuo susiraukšlėjimo, sustandėjimo. Renkitės tamsesnių, rusvų tonų drabužiais. Šviesūs, balti, blizgantys drabužiai atspindi papildomų ultravioletinių spindulių į veidą. Jei norite įdegti saulėje, pirmą dieną nesideginkite ilgiau kaip 5–10 minučių. Kiekvieną dieną pailginkite šį laiką 5 minutėmis.
Įdegimas saulėje praeina per 3–21 dieną - tai priklauso nuo jo stiprumo.
Ilgalaikis deginimasis saulėje gali sukelti odos keratozę. Tai yra priešvėžinė būklė, be to, gali išsivystyti odos vėžys. Dėl dažno deginimosi saulėje oda praranda elastingumą, per anksti pasensta, pradeda raukšlėtis.
Nudegę karštas ir skaudamas vietas pridenkite drėgnais, vėsiais rankšluosčiais. Jei nudegimai nestiprūs, galite juos patepti vėsiu kremu ar vaikišku aliejumi. Taip pat galite išsimaudyti vonioje su avižų miltais. Netrinkite nudegusių vietų. Jei nudegimas stiprus, yra pūslių, kreipkitės į gydytoją, netepkite jokių aliejinių tepalų.
Kad sumažintumėte skausmą ar karščiavimą, vartokite be recepto parduodamus vaistus, aspiriną ar acetaminofeną (paracetamolį). Kad sumažintų uždegimą, gydytojas gali trumpam paskirti hormoninių preparatų.
Kol praeis skausmai ar karščiavimas, šiek tiek apribokite fizinį aktyvumą. Miegodami stenkitės, kad lovos baltiniai nesitrintų į nudegusias vietas, galite pasidaryti karkasą, kuris apklotų, bet neleistų patalynei tiesiogiai liestis su oda.
Jokios specialios dietos laikytis nereikia, tik gerkite daugiau skysčių nei paprastai.
Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei po deginimosi saulėje kūno temperatūra pakilo daugiau nei 38.3°C, skausmas ir karščiavimas užtruko ilgiau nei 2 dienas, prasidėjo viduriavimas, vėmimas ar kliedesiai.
Nudegimas saulėje dėl padidėjusio jautrumo ultravioletiniams spinduliams
Tai vadinama fotosensibilizacijos reakcija, arba apsinuodijimu saule. Tai įvyksta dėl padidėjusio jautrumo saulės spinduliams. Simptomai yra panašūs kaip ir paprasto nudegimo metu, tačiau gali atsirasti bet kuriuo metų laiku, yra stipresni. Pažeidžiamos mažiausiai pridengtos vietos. Oda parausta, atsiranda mažos pūslelės, raudonas bėrimas, oda gali pleiskanoti ar luptis. Kartu prasideda karščiavimas, silpnumas, galvos svaigimas.
Padidėjusį jautrumą saulės spinduliams sukelia kai kurie vaistai: tetraciklino grupės preparatai, kai kurie šlapimą varantys vaistai (tiazidų grupės), peroraliniai kontraceptikai, sulfanilamidai. Taip pat padidėjusį jautrumą gali sukelti kai kurie vietiškai vartojami vaistai: fenotiazinas, sulfanilamidai, anglies dervos, psoralenas. Taip pat panašias reakcijas gali sukelti kai kurios kosmetikos priemonės: lūpų dažai, muilas, kvepalai.
Rizika, kad pasireikš padidėjusio jautrumo reakcijos, yra didesnė sergant infekcinėmis ligomis, sistemine raudonąja vilklige, porfirija, cukriniu diabetu, skydliaukės ligomis, vartojant imunitetą silpninančius vaistus, jei anksčiau yra buvę panašių reakcijų.
Stenkitės ilgai nebūti saulėje, jei vartojate aukščiau išvardytus vaistus arba anksčiau buvo jautrumo saulei reakcijų. Naudokite nuo saulės spindulių apsaugančias kosmetines priemones, rinkitės tas, kurių apsauginis koeficientas daugiau nei 15.
Jei gydymo metu vengiate saulės, liga praeina maždaug per savaitę. Tačiau kai kuriems žmonėms nudegimo epizodai gali kartotis, ypač pavasarį ir vasarą.
Sėkmingam gydymui svarbu nustatyti reakciją sukėlusią priežastį (vaistus, kosmetiką ar esančią ligą). Jei jūsų jautrumas saulės spinduliams yra padidėjęs, nebūkite saulėje nuo 10 iki 15 valandos. Vilkėkite gerai pridengiančius drabužius, naudokite apsauginę kosmetiką. Kad uždegimo požymiai susilpnėtų, gydytojas gali paskirti hormoninių preparatų. Kartais, kad nesikartotų simptomai, galima vartoti chlorokvino preparatus.
Jokių dietos ir fizinio aktyvumo apribojimų laikytis nereikia. Gerkite pakankamai skysčių.
Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote jautrumo saulei požymių, pasitarkite su gydytoju, jei pastebėjote, kad vartojant vaistus pasireiškia kokie nors netikėti simptomai.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę