Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » GROŽIS  » Kitos sveikatos temos  » Rankų higiena sveikatos priežiūros įstaigose

Rankų higiena sveikatos priežiūros įstaigose

Rankų plovimo reikšmė infekcinių ligų profilaktikai pastebėta 19 a. viduryje. Medikų rankų nešvara yra vienas svarbiausių mikroorganizmų pernešimo nuo vieno asmens kitam rizikos veiksnių, o rankų plovimas – viena svarbiausių procedūrų, siekiant išvengti hospitalinių infekcijų.
 

Kaip plaunamos rankos


Diskusijos, kokie rankų higienos metodai yra tinkamiausi, tebesitęsia. Įvairių šalių higienos normų rekomenduojamos rankų higienos technikos šiek tiek skiriasi. Lietuvos higienos normos nurodo, kad pagrindiniai rankų higienos metodai yra rankų plovimas (su muilu ar detergentu), higieninis rankų plovimas (su muilu arba detergentu ir spiritu) ir chirurginis rankų paruošimas (naudojant muilą, antiseptines medžiagas) (žr. lentelę). Rankų plovimas su muilu ar detergentais stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, tuomet juos galima lengvai nuplauti, o antiseptikai naikina mikroorganizmus ar sustabdo jų augimą.
Rankų plovimo technikos, jei jos atliekamos taisyklingai, yra veiksmingos. Tačiau rankos ne visuomet plaunamos tinkamai. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad taisyklingai rankas plovė tik 8 proc. gydytojų (n=25) bei 9 proc. slaugytojų (n=131). Dažniausiai nepakankamai gerai plaunamos šios sritys: delno vidinio paviršiaus vidurys, pirštų galiukai ir panagės, nykščio pagrindas.
 

Nuolatiniai ir laikinieji mikroorganizmai


Odos mikrobinę florą sudaro nuolatiniai (rezistentiniai) ir laikinieji (tranzitiniai) mikroorganizmai.
Dauguma nuolatinių mikroorganizmų būna odos paviršiuje, o apie 10–20 proc. jų yra gilesniuose epidermio sluoksniuose ir nepašalinami plaunant rankas su muilu ar detergentais. Dauguma jų nėra labai patogeniški ir dažniausiai sukelia tik odos infekcijas. Tačiau kai kurie iš jų, patekę į gilesnius audinius, pavyzdžiui, operacijos ar kitos invazinės procedūros metu, imunosupresinės būklės ar implantantų (pvz., širdies vožtuvus) turintiems asmenims gali sukelti infekcijas.
Laikinieji mikroorganizmai ant odos patenka atsitiktinai ir gyvena trumpai. Jie dažnai aptinkami ant medikų rankų ir gali būti patogeniški bei sukelti hospitalines infekcijas.

{banner-25}
 

Kada medikams būtina plauti rankas


Rankas plauti reikia:
– prieš atliekant invazines procedūras,
– prieš kontaktuojant su ypač imliais infekcijai ligoniais (pvz., imunosupresinės būklės ar naujagimiais),
– prieš ir po žaizdų (operacinių, trauminių ar kt.) tvarkymo instrumentais,
– po procedūrų, kurių metu rankos galėjo būti mikrobiologiškai užterštos, ypač – po kontakto su gleivine, krauju ar kūno skysčiais, sekretais ar ekskretais,
– po sąlyčio su aplinkos objektais, kurie gali būti užteršti virulentiškais ar epidemiologiškai pavojingais mikroorganizmais (pvz., panaudojus šlapimo matavimo ar sekretų rinkimo indus ir pan.),
– po kontakto su infekuotu ligoniu ar asmeniu, kuris gali būti užsikrėtęs (pvz., polirezistentiškomis bakterijomis),
– tarp kontaktų su įvairiais ligoniais skyriuose, kuriuose infekcijų rizika yra didelė.
Tiesioginiai ir netiesioginiai kontaktai su ligoniais (pvz., kraujo spaudimo matavimas, medikamentų dalijimas ir pan.) papildomo rankų plovimo nereikalauja.
 

Rankų antiseptika (higieninė rankų dezinfekcija)


Šis būdas naudotinas:
– prieš kontaktuojant su ypač imliais infekcijai ligoniais,
– prieš pradedant darbą didesnės rizikos skyriuose (intensyviosios terapijos, reanimacijos, neišnešiotų naujagimių ir pan.),
– po kontakto su ligoniais, sergančiais odos, žarnyno ar kt. infekcijomis,
– prieš atliekant invazines procedūras, pvz., intraveninio kateterio, šlapimo kateterio įkišimą ir pan.
Dezinfekavimo priemonėse naudojamos šios medžiagos: alkoholiai (etanolis, izopropanolis), chlorheksidinas, jodoforai, fenolai, triklozanas/irgazanas (fenilo eteriai).
Nusiplovus ir nusausinus rankas, jos trinamos 70 proc. etilo spiritu arba kitu spiritiniu rankų antiseptiku. Jeigu rankos nėra labai nešvarios (nesuteptos organinėmis medžiagomis ar ekskretais) ir nėra sąlygų jų nusiplauti, rekomenduojama rankas išsitrinti spiritu arba dezinfekuojamosiomis spiritinėmis servetėlėmis. Tačiau visuomet geriau rankas nusiplauti su vandeniu ir specialiomis plovimo priemonėmis.
Rekomenduojama naudoti antiseptikus su medžiagomis, apsaugančiomis odą nuo išdžiūvimo (pvz., su gliceroliu). Kai rankų oda sausa, joms prižiūrėti reikia naudoti specialius kremus. Tačiau darbe, kai darbas su pacientais bei procedūrų atlikimas yra be kelių valandų pertraukų, kremo naudoti nereikia.
 

Kaip taisyklingai plauti rankas


Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti tinkamos sąlygos rankų higienai. Kriauklė turėtų būti kiekvienoje palatoje ar prie jos, taip pat visur, kur atliekamos diagnostinės ar invazinės procedūros. Jeigu jų nėra, medikai turėtų naudoti spiritą ar dezinfekuojamąsias spiritines servetėles.
Rankų paviršių reikia plauti su muilu ne mažiau kaip 10 sek., po to nuplauti vėsiu tekančiu vandeniu. Atsargiai nusausinti rankas vienkartiniu (popieriniu) rankšluosčiu, netrinant ir nepažeidžiant odos. Laikant rankoje tą patį rankšluostį uždaromas ir vandens čiaupas.
Jei naudojami medžiaginiai rankšluosčiai, jie turi būti individualūs.
Naudojant skystą antimikrobinį muilą, jį būtina pilti ant sudrėkintų rankų, kad rankų oda būtų kuo mažiau dirginama. Skysto muilo talpa keičiama arba užpildoma iš naujo tik tuomet, kai visiškai ištuštėja.
Darbo metu nerekomenduojama nešioti žiedų ar apyrankių, nes tuomet sunku gerai nuplauti rankas ir padidėja infekcijų perdavimo rizika. Nešiojant rankų papuošalus, dažniau suplėšomos pirštinės.
 

Pirštinių naudojimas


Pirštinės mūvimos rankoms saugoti nuo didelio užteršimo, galimo apsikrėtimo nuo infekuotų ligonių bei norint užkirsti kelią mikroorganizmų perdavimui. Ypač svarbu mūvėti pirštines, kai rankų oda pažeista, sergant odos ligomis.
Medicininės pirštinės yra vienkartinės. Jas būtina nusimauti iš karto, kai susitepa ar prakiūra. Negalima plauti rankų, nenusimovus medicininių pirštinių ir toliau dirbti su tomis pačiomis pirštinėmis. Net mūvint pirštines, galima užteršti rankas, todėl, jas nusimovus, būtina nusiplauti rankas vandeniu su muilu arba dezinfekuoti spiritu (ar pasinaudoti spiritinėmis servetėlėmis).
Medicinines pirštines būtina mūvėti šiais atvejais:
– atliekant invazines bei kraujagyslių vientisumą pažeidžiančias procedūras: operacijas, endoskopinius tyrimus (pvz., bronchoskopiją, cistoskopiją), flebotomiją, įkišant intraveninius kateterius ir pan.
– atliekant procedūras, kurių metu rankos gali būti užterštos krauju, kitais kūno skysčiais, sekretais ar ekskretais, bet kokia infekuota medžiaga, kai liečiamos gleivinės ar atviros žaizdos,
– liečiant įrangą ar daiktus, kurie gali būti užteršti virulentiškais ar epidemiologiškai pavojingais mikroorganizmais (pvz., šlapimo matavimo ar sekretų rinkimo indus ir pan.),
– ekstrinėmis sąlygomis, kai nėra galimybių nusiplauti ar dezinfekuoti rankas.
Atliekant aseptines procedūras (pvz., įkišant centrinės venos kateterį, operacijų metu ir pan.) pirštinės turi būti sterilios.
Naudota literatūra: www.hi.lt

Populiariausi straipsniai

Rodyti daugiau

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2017. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2017. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS