){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Diskusijos, kokie rankų higienos metodai yra tinkamiausi, tebesitęsia. Įvairių šalių higienos normų rekomenduojamos rankų higienos technikos šiek tiek skiriasi. Lietuvos higienos normos nurodo, kad pagrindiniai rankų higienos metodai yra rankų plovimas (su muilu ar detergentu), higieninis rankų plovimas (su muilu arba detergentu ir spiritu) ir chirurginis rankų paruošimas (naudojant muilą, antiseptines medžiagas) (žr. lentelę). Rankų plovimas su muilu ar detergentais stabdo mikroorganizmų dauginimąsi, tuomet juos galima lengvai nuplauti, o antiseptikai naikina mikroorganizmus ar sustabdo jų augimą.
Rankų plovimo technikos, jei jos atliekamos taisyklingai, yra veiksmingos. Tačiau rankos ne visuomet plaunamos tinkamai. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad taisyklingai rankas plovė tik 8 proc. gydytojų (n=25) bei 9 proc. slaugytojų (n=131). Dažniausiai nepakankamai gerai plaunamos šios sritys: delno vidinio paviršiaus vidurys, pirštų galiukai ir panagės, nykščio pagrindas.
Odos mikrobinę florą sudaro nuolatiniai (rezistentiniai) ir laikinieji (tranzitiniai) mikroorganizmai.
Dauguma nuolatinių mikroorganizmų būna odos paviršiuje, o apie 10–20 proc. jų yra gilesniuose epidermio sluoksniuose ir nepašalinami plaunant rankas su muilu ar detergentais. Dauguma jų nėra labai patogeniški ir dažniausiai sukelia tik odos infekcijas. Tačiau kai kurie iš jų, patekę į gilesnius audinius, pavyzdžiui, operacijos ar kitos invazinės procedūros metu, imunosupresinės būklės ar implantantų (pvz., širdies vožtuvus) turintiems asmenims gali sukelti infekcijas.
Laikinieji mikroorganizmai ant odos patenka atsitiktinai ir gyvena trumpai. Jie dažnai aptinkami ant medikų rankų ir gali būti patogeniški bei sukelti hospitalines infekcijas.
Rankas plauti reikia:
– prieš atliekant invazines procedūras,
– prieš kontaktuojant su ypač imliais infekcijai ligoniais (pvz., imunosupresinės būklės ar naujagimiais),
– prieš ir po žaizdų (operacinių, trauminių ar kt.) tvarkymo instrumentais,
– po procedūrų, kurių metu rankos galėjo būti mikrobiologiškai užterštos, ypač – po kontakto su gleivine, krauju ar kūno skysčiais, sekretais ar ekskretais,
– po sąlyčio su aplinkos objektais, kurie gali būti užteršti virulentiškais ar epidemiologiškai pavojingais mikroorganizmais (pvz., panaudojus šlapimo matavimo ar sekretų rinkimo indus ir pan.),
– po kontakto su infekuotu ligoniu ar asmeniu, kuris gali būti užsikrėtęs (pvz., polirezistentiškomis bakterijomis),
– tarp kontaktų su įvairiais ligoniais skyriuose, kuriuose infekcijų rizika yra didelė.
Tiesioginiai ir netiesioginiai kontaktai su ligoniais (pvz., kraujo spaudimo matavimas, medikamentų dalijimas ir pan.) papildomo rankų plovimo nereikalauja.
Šis būdas naudotinas:
– prieš kontaktuojant su ypač imliais infekcijai ligoniais,
– prieš pradedant darbą didesnės rizikos skyriuose (intensyviosios terapijos, reanimacijos, neišnešiotų naujagimių ir pan.),
– po kontakto su ligoniais, sergančiais odos, žarnyno ar kt. infekcijomis,
– prieš atliekant invazines procedūras, pvz., intraveninio kateterio, šlapimo kateterio įkišimą ir pan.
Dezinfekavimo priemonėse naudojamos šios medžiagos: alkoholiai (etanolis, izopropanolis), chlorheksidinas, jodoforai, fenolai, triklozanas/irgazanas (fenilo eteriai).
Nusiplovus ir nusausinus rankas, jos trinamos 70 proc. etilo spiritu arba kitu spiritiniu rankų antiseptiku. Jeigu rankos nėra labai nešvarios (nesuteptos organinėmis medžiagomis ar ekskretais) ir nėra sąlygų jų nusiplauti, rekomenduojama rankas išsitrinti spiritu arba dezinfekuojamosiomis spiritinėmis servetėlėmis. Tačiau visuomet geriau rankas nusiplauti su vandeniu ir specialiomis plovimo priemonėmis.
Rekomenduojama naudoti antiseptikus su medžiagomis, apsaugančiomis odą nuo išdžiūvimo (pvz., su gliceroliu). Kai rankų oda sausa, joms prižiūrėti reikia naudoti specialius kremus. Tačiau darbe, kai darbas su pacientais bei procedūrų atlikimas yra be kelių valandų pertraukų, kremo naudoti nereikia.
Sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti tinkamos sąlygos rankų higienai. Kriauklė turėtų būti kiekvienoje palatoje ar prie jos, taip pat visur, kur atliekamos diagnostinės ar invazinės procedūros. Jeigu jų nėra, medikai turėtų naudoti spiritą ar dezinfekuojamąsias spiritines servetėles.
Rankų paviršių reikia plauti su muilu ne mažiau kaip 10 sek., po to nuplauti vėsiu tekančiu vandeniu. Atsargiai nusausinti rankas vienkartiniu (popieriniu) rankšluosčiu, netrinant ir nepažeidžiant odos. Laikant rankoje tą patį rankšluostį uždaromas ir vandens čiaupas.
Jei naudojami medžiaginiai rankšluosčiai, jie turi būti individualūs.
Naudojant skystą antimikrobinį muilą, jį būtina pilti ant sudrėkintų rankų, kad rankų oda būtų kuo mažiau dirginama. Skysto muilo talpa keičiama arba užpildoma iš naujo tik tuomet, kai visiškai ištuštėja.
Darbo metu nerekomenduojama nešioti žiedų ar apyrankių, nes tuomet sunku gerai nuplauti rankas ir padidėja infekcijų perdavimo rizika. Nešiojant rankų papuošalus, dažniau suplėšomos pirštinės.
Pirštinės mūvimos rankoms saugoti nuo didelio užteršimo, galimo apsikrėtimo nuo infekuotų ligonių bei norint užkirsti kelią mikroorganizmų perdavimui. Ypač svarbu mūvėti pirštines, kai rankų oda pažeista, sergant odos ligomis.
Medicininės pirštinės yra vienkartinės. Jas būtina nusimauti iš karto, kai susitepa ar prakiūra. Negalima plauti rankų, nenusimovus medicininių pirštinių ir toliau dirbti su tomis pačiomis pirštinėmis. Net mūvint pirštines, galima užteršti rankas, todėl, jas nusimovus, būtina nusiplauti rankas vandeniu su muilu arba dezinfekuoti spiritu (ar pasinaudoti spiritinėmis servetėlėmis).
Medicinines pirštines būtina mūvėti šiais atvejais:
– atliekant invazines bei kraujagyslių vientisumą pažeidžiančias procedūras: operacijas, endoskopinius tyrimus (pvz., bronchoskopiją, cistoskopiją), flebotomiją, įkišant intraveninius kateterius ir pan.
– atliekant procedūras, kurių metu rankos gali būti užterštos krauju, kitais kūno skysčiais, sekretais ar ekskretais, bet kokia infekuota medžiaga, kai liečiamos gleivinės ar atviros žaizdos,
– liečiant įrangą ar daiktus, kurie gali būti užteršti virulentiškais ar epidemiologiškai pavojingais mikroorganizmais (pvz., šlapimo matavimo ar sekretų rinkimo indus ir pan.),
– ekstrinėmis sąlygomis, kai nėra galimybių nusiplauti ar dezinfekuoti rankas.
Atliekant aseptines procedūras (pvz., įkišant centrinės venos kateterį, operacijų metu ir pan.) pirštinės turi būti sterilios.
Naudota literatūra: www.hi.lt
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę