){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Dantų ėduonimi žmonės sirgo jau akmens amžiuje, o dabar ši liga įgijo neregėtą agresyvumą: atakuoja tik ką išdygusius pieninius ir nuolatinius dantis, pasižymi greita eiga, sugeba pažeisti kelis to paties danties paviršius. Nesigydant jauniems žmonėms dantys sugenda taip, kad lieka tik apgedusios šaknys, kurios sudaro puikias sąlygas infekcijai ir sukelia sunkius žandikaulio bei aplink esančių audinių uždegimus. Tokie lėtinės infekcijos židiniai ir gali išprovokuoti viso organizmo ligas (sąnarių, inkstų, skrandžio, širdies ir t.t).
Dantų ėduonį skatina prasta burnos higiena bei ydinga mityba. Žmonės turėtų suprasti, koks geras draugas yra dantų šepetėlis ir kiek žalos galima padaryti nekreipiant dėmesio į elementarią burnos ertmės higieną. Žmonės dažnai netiki, kad paprasčiausias dantų valymas gali apsaugoti nuo ėduonies bei periodonto ligų bei padėti išvengti daugelio išlaidų taisant dantis. Neretas sako: “O senovėje niekas dantų nevalė, ir dantys buvo sveiki”. Tačiau prisiminkime, kokį maistą jie valgė. Seniau žmonės valgė rupų maistą, graužė morkas, ropes, o tai skatina savaiminį dantų apsivalymą. O šiuo metu didelį mūsų maisto racioną sudaro lengvai pasisavinami angliavandeniai, rafinuotas maistas, valgome daug cukraus, saldumynų. Mažai vartojame skaidulinių produktų, rupaus maisto, nesmulkintų daržovių bei vaisių, geriame mažai skysčių.
Norint gerai nuvalyti dantų apnašas ir išvalyti tarpdančius vien šepetėlio nepakanka. Rekomenduojamos ir papildomos priemonės - dantų pastos, skalavimo skysčiai, siūlai tarpdančiams valyti, mediniai ir plastmasiniai krapštukai tarpdančiams valyti, ypač pavalgius. Dantų krapštuku ne tik pašalinami maisto likučiai, bet ir masažuojami dantenų speneliai.
Dantis patartina valyti 2 kartus per dieną: ryte ir vakare maždaug 2 minutes. Dantys valomi dantų šepetėliu ir pasta. Po to burna energingai išskalaujama vandeniu. Po kiekvieno valgio patartina gerai išskalauti burną. Šitaip irgi pašalinami maisto likučiai, minkštos dantų apnašos, išvengiama nemalonaus kvapo ir sumažėja mikrobų kiekis burnoje, kartu švelniai masažuojamos dantenos ir gleivinė.
Skalavimui naudojami įvairūs eliksyrai ar vaistažolių, vaistingųjų augalų nuovirai bei ekstraktai, antiseptikai, vanduo. Eliksyrai maloniai gaivina burną. Jie skiedžiami vandeniu įvairiomis proporcijomis. Skalaujant tarpdančius vienam kartui reikia 1-2 stiklinių vandens su eliksyru. Eliksyrų sudėtyje gali būti augalinių veikliųjų medžiagų - ramunėlių, medetkų, jonažolių, mėtų, eukalipto ir kt. vaistažolių ekstraktų. Tačiau ekstraktai greitai sensta ir netenka gydomųjų bei antimikrobinių savybių, todėl būtina stebėti jų galiojimo laiką.
Labai paplitę burnos skalavimo skysčiai, kurių sudėtyje yra medžiagų, trukdančių apnašoms susidaryti. Tai skysčiai su chlorheksidinu.
Skalaujant burną prieš dantų valymą yra lengviau nuvalomos apnašos šepetėliu. Skalaujant po valgio, pašalinami maisto likučiai, neutralizuojamas rūgštinis pH, laikinai pagerėja skonis, savijauta ir burnos kvapas. Taip pat skalavimo skysčiais patartina skalauti, kai valymas dantų šepetėliu pasidaro skausmingas dėl įvairių ūminių uždegimų (pvz., stomatitų ir kt.).
Naudinga ėduonies profilaktikos priemonė - kramtomoji guma, neturinti cukraus, pvz. Orbit. Tačiau kramtomoji guma jokiu būdu neatstos šepetėlio bei dantų pastos. Kramtant gumą yra skatinamas seilėtekis, gerėja savaiminis burnos ertmės apsivalymas. Be to, kramtomoji guma su ksilitoliu turi antibakterinių savybių ir mažina bakterijų kolonijų susidarymą ant dantų paviršiaus. Gumą patartina kramtyti pavalgius 10 minučių ir kai nėra galimybės dantis išsivalyti dantų šepetėliu.
Kramtomosios gumos nerekomenduojama kramtyti, kai skrandis tuščias. Nepatartina gumos kramtyti ir rūkyti tuo pat metu. Guma ištraukia iš cigaretės kancerogenines medžiagas ir gali didina riziką sirgti vėžinėmis ligomis. Be to, kramtant kramtomąją gumą, kai burnoje yra daug plombuotų dantų, galima išjudinti ir ištraukti plombas, kurios sudėtos nekokybiškai.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę