){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Norint jų išvengti, reikėtų atsisakyti ankštų batų, dažniau avėti patogią atvirą avalynę.
Išsimaudę šiltoje vonioje, sausą odą nutrinkite pemzos akmeniu. Kartais pasidarykite 10 min. trukmės kalio permanganato, beržų lapų nuoviro ar arbatmedžio aliejaus (5–8 lašai voniai) voneles. Gerai padeda ir medetkų košelės kompresas – medetkų žiedai, sumaišyti su nedideliu kiekiu karšto vandens. Košelės užtepkite ant lininio ar medvilninio audinio, pridėkite prie nuospaudos ir apsukite vilnoniu audiniu, geriausia nakčiai. Taip darykite keliolika kartų (8–10), kol nuospauda suminkštės ir galėsite lengvai ją pašalinti su visu branduoliu.
Gydydami nuospaudas, avėkite batus, kurie nespaudžia ir netraumuoja pažeistos vietos. Jeigu pūslelė sveika, nepradurkite jos. Verčiau patepkite spiritu, jodo tirpalu arba papurkškite antiseptine priemone. Ant pažeistos vietos būtinai užklijuokite sterilų pleistrą, kad žaizdą apsaugotumėte nuo infekcijos. Klijuokite pleistrą taip, kad jo lipnusis paviršius nesiektų pažeistos vietos.
Jeigu žaizda skausminga, pūliuoja, pakyla temperatūra, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Nedidelį kauliukų skausmą galima palengvinti, avint patogią minkštą nesiaurą avalynę. Kauliukų skausmą malšina jodas (ir lygiomis dalimis sumaišytas su trintomis analgino tabletėmis), juo patepkite išsišovusį kauliuką 1–2 kartus per dieną.
Gali padėti citrinos kompresas: nupjovę du citrinos galus, minkštimu uždėkite juos ant kauliuko ir apriškite.
Iškrypęs pėdos didysis pirštas arba nykštys, mediciniškai vadinamas Hallux valgus, dažna moterų, kurios mėgsta dėvėti aukštakulnius, problema. Atsiradusį dėl to skausmą galima malšinti ir tarp nykščio ir gretutinio piršto įsidėjus specialų ortopedinį tarpupirštį. ir užsimovus kojinaitę – taip pirštas liks taisyklingoje padėtyje.
Naktį rekomenduojama miegoti su specialiu įtvarėliu, kuris stabdo tolesnį piršto krypimą.
Reikėtų dažniau daryti pedikiūrą, kruopščiai kirpti nagus. Dažniau įtrinkite pėdas maitinamuoju antibakteriniu kremu. Įpraskite kasdien daryti pėdų mankštą. Pasistenkite kas valandą palankstyti kojų pirštus: tai išskėskite maksimaliai, tai suglauskite ir surieskite. Pamasažuokite kojų pėdas ir pirštus. Tai patogu daryti maudantis vonioje ar po jos.
Pasidarykite garstyčių ar druskos tirpalo voneles. Palaikę 10 min., kojas įtrinkite migdolų aliejumi, įlašinę kelis lašelius levandos esencijos. Būtent levandų aliejus efektyviai malšina pėdų skausmą.
Sausą, šiurkščią odą pašalinkite specialia dilde, žirklutėmis ar pemza. Po to odą patepkite drėkinamuoju riebiu kremu arba minkštinamuoju losjonu.
Galima kojas mirkyti vandenyje su jūros druska. Po to nusausinti ir patepti aliejumi. Padeda specialūs pleistrai su salicilo rūgštimi, kuri suminkština odą, ir ji lengvai pasišalina.
Nakčiai ant kulnų uždėkite citrinos sulčių kompresą. Jis minkština odą, naikina bakterijas. Jei sultimis patepsite visą padą ir palaikysite, kol nudžius, kojų nebetrauks mėšlungis.
Skausmingos trinties padeda išvengti ir minkštas batų įklotas.
Stenkitės kuo daugiau vaikščioti basomis – po karštą smėlį, akmenėlius, nupjautą žolę ar ryto rasą. Tai sveika: pagreitėja padų kraujotaka, sustiprėja organizmas, o švelnus pėdų ir pirštų kutenimas pagerina nuotaiką.
Beje, garsioji žiniuonė Vanga yra rašiusi, kad augalai ankstyvą vasaros rytą išskiria visą puokštę gydomųjų savybių. Tad naudokitės, vasarėlė jau čia pat.
Mankšta kojoms
Gerina kraujotaką, atpalaiduoja pėdas:
• Sukite pėdas ratuku, į kairę–į dešinę.
• Lankstykite pėdas aukštyn–žemyn.
• Pastatykite kojas ant žemės ir rieskite pirštus, tarsi norėdami kažką jais sugriebti.
• Kulnu remkitės į grindis, o didžiuoju pirštu nubrėžkite apskritimą.
• Atsistokite tiesiai, perneškite svorį nuo kulnų ant pirštų ir atgal.
• Pašokinėkite ant abiejų kojų, tarsi per virvutę.
• Pamasažuokite pėdas specialiu dygliuotu kamuoliuku arba ritinėliu.
• Atsigulkite ant nugaros. Pakelkite abi kojas, atpalaiduokite ir smarkiai pakratykite.
Pastaba: kiekvieną pratimą darykite tiek kartų, kiek jums norisi. Pasistenkite kuo dažniau.
• Batai turėtų būti apie 10–15 mm ilgesni už pėdą.
• Pirkdami batus, atkreipkite dėmesį, kad didysis pirštas nesiremtų į bato smaigalį.
• Jeigu reikalinga pėdos korekcija, nešiokite supinatorius (įdėklus į batus).
• Nesižavėkite itin siaura aukšta pakulne – ji pridaro daug problemų: krypsta nykštys, skauda pėdos, pirštai, plečiasi venos.
• Vykdami toliau iš namų, nesiaukite naujų batų.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę