Apie dantų protezavimo kompensavimą iš biudžeto

Kiekvienas iš mūsų nori turėti sveikus ir gražius dantis. Deja, ne visiems tai prieinama. Džiugu, kai plati šypsena natūraliai pasiekiama, tačiau kur kas dažniau ją tenka „pirkti“. Vieniems – tai prabangos reikalas, kitiems – gyvybinių funkcijų palaikymas. Kalbėdama apie tuos, kuriems dantys visų pirma reikalingi jų tiesioginėms funkcijoms atlikti, šiame leidinio numeryje pasistengsiu pateikti esminius dantų protezavimo kompensavimui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto keliamus reikalavimus bei jų įgyvendinimo tvarką.

Taigi dantų protezavimas, kai pacientui atkuriami trūkstami dantys ir pagerinama esamų dantų būklė, – tai danties kietųjų audinių anatominės formos ir spalvos atkūrimas, kai dantis dėl įgimtos ar įgytos patologijos suyra ir jo negalima atkurti plombinėmis medžiagomis. Dantys taip pat protezuojami esant patologiniam dantų nusidėvėjimui, po periodontologinių operacijų ar ortodontinio gydymo, dantų formai ir kontaktams atkurti.

Teisę į dantų protezavimą, kompensuojamą iš PSDF biudžeto, turi:

1. Senatvės pensijos amžiaus sulaukusieji (moterys – nuo 60 m., vyrai – 62,5 m.).
2. Asmenys, kurių darbingumas neviršija 25 proc. (nedarbingi) arba kurių darbingumas 30–55 proc. (iš dalies darbingi).
3. Vaikai (išskyrus įstatymo numatytus atvejus, nesulaukusieji 18 m.).
Visi šie asmenys privalo būti drausti privalomuoju sveikatos draudimu. Prieš kreipdamasis dėl dantų protezavimo paslaugų, asmuo pirmiausia privalo išgydyti turimus dantis, t.y. tokio asmens burnos ertmė privalo būti paruošta dantims protezuoti. Kai anksčiau, iki priimant tokį įstatymą, žmogus ateidavo nepasiruošęs, odontologui tekdavo pacientą prieš tai išgydyti ir tik paskui pradėti protezavimo procesą. Tai buvo vienas iš veiksnių, ilgindavusių eiles.

Keletas svarbių pakeitimų

Iki 2009 m. spalio 1 d. buvo laikoma, kad iš PSDF biudžeto kompensuojamas dantų protezavimas – tai visiškas kramtymo funkcijos grąžinimas dantų protezais (prietaisais). Toks „lubų“ nebuvimas sukėlė daug problemų (didžiausia jų – ilgos eilės). Kaip rodo ilgametė praktika, tai vargu ar galėjo būti netikėta. Tad, siekiant išvengti situacijų, kai vienam asmeniui suteiktos kompensuojamos paslaugos kainuoja 8 tūkstančius litų, o kitam, nelikus lėšų, tenka laukti 10 metų eilėje, naujojoje tvarkoje yra nustatyti balais ir konkrečia jų verte apskaičiuojami maksimalūs kompensuojamų išlaidų dydžiai.
Taigi, nors dantų protezavimo paslaugų išlaidos kompensuojamos pagal faktines išlaidas, tačiau ne daugiau kaip 3360 litų (konkreti kompensacijos suma priklauso nuo to, kuriai iš asmenų grupei pacientas priskiriamas ir kokio sudėtingumo gydymo technologija jam reikalinga).

Dantų protezavimui skiriamų lėšų paskirstymas

Valstybinė ligonių kasa kiekvienų metų PSDF biudžeto lėšas dantų protezavimo paslaugų išlaidoms kompensuoti paskirsto teritorinėms ligonių kasoms (toliau – TLK) proporcingai jų veiklos zonos statistiniam gyventojų skaičiui. TLK šias lėšas paskirsto savivaldybėms pagal statistinį gyventojų skaičių. Konkretus asmenų, kuriems yra skiriamas dantų protezavimo kompensavimas iš PSDF biudžeto, skaičius nustatomas kas ketvirtį. Tiesa, savivaldybės, remdamos savo aptarnaujamos teritorijos gyventojų dantų protezavimą, jį papildomai finansuoja iš savivaldybių biudžetų lėšų.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad, priešingai nei anksčiau, dantų protezavimo išlaidos kompensuojamos ne paslaugų teikėjui, bet pacientui, todėl gaunantys paslaugas gali pasirinkti bet kurią, taip pat ir kitos TLK aptarnaujamoje zonoje esančią dantų protezavimo paslaugas teikiančią įstaigą, turinčią sutartį su ligonių kasa. Informacija apie jas vieša, todėl ne tik teikiama individualiai, bet ir skelbiama interneto svetainėse.

Ką daryti, norint gauti dantų protezavimo kompensavimą?

Asmuo, pageidaujantis gauti iš PSDF biudžeto kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas, turi kreiptis į pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau – PAASPĮ) odontologą (jam kreipiantis į PAASPĮ, prie kurios yra prisirašęs, už šias paslaugas mokėti nereikia, priešingu atveju odontologo teiktas konsultacijas tenka apmokėti). Jeigu gydytojas odontologas nustato, kad asmuo turi teisę į kompensuojamą protezavimą, išvadą dėl dantų protezavimo reikiamumo pateikia asmeniui medicinos dokumentų išraše.
Tada tas asmuo išvadą dėl dantų protezavimo reikiamumo kartu su prašymu ir dokumentu, įrodančiu teisę gauti dantų protezavimo paslaugas, turi pateikti PAASPĮ, prie kurios yra prisirašęs. Ten tokie asmenys įrašomi į sąrašą, kuris kartu su prašymais pateikiamas TLK. TLK sudaro kiekvienos savivaldybės, esančios jos veiklos zonoje, bendrą asmenų, laukiančių dantų protezavimo, sąrašą. Eilės sudaromos pagal kompiuterinę programą, dėl to tam pačiam žmogui, priešingai nei anksčiau, kai šias funkcijas „rankinio rašymo“ metodu vykdė savivaldybių administracija, jose atsirasti kelis kartus neįmanoma (kaip ir pasinaudoti paslaugomis vietoj kito asmens, t.y. „pirkimo-pardavimo, mainų ir/ar dovanojimo“ bei pan. pagrindu). Tiek PAASPĮ, tiek TLK sąrašai – tęstiniai ir sudaromi atsižvelgiant į vienintelį kriterijų – registravimo datą.
Asmenys apie galimybę gauti dantų protezavimo paslaugas arba apie jų kompensavimą informuojami raštu nurodytu adresu kartu sveikatos priežiūros įstaigų, kur gali būti suteikta paslauga, sąrašu. Ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šių dokumentų išsiuntimo dienos asmuo privalo atvykti į vieną iš sveikatos priežiūros įstaigų ir su gydytoju odontologu suderinti dantų protezavimo paslaugų teikimo sąlygas.
Neretai tenka susidurti su klausimu: ką daryti, kai asmuo, informuotas apie dantų protezavimo galimybę, per numatytą terminą ja pasinaudoti negali? Atsakymas: dėl asmens sveikatos būklės ar dėl kitų svarbių priežasčių dantų protezavimo paslaugų teikimas gali būti atidėtas. Tačiau tam, kad asmuo galėtų pasinaudoti šia teise, jis (arba jo atstovas) per 3 mėnesius nuo pažymos išrašymo turi kreiptis į šią pažymą išrašiusią TLK ir pratęsti dantų protezavimo paslaugų suteikimo terminą.
Asmuo, gavęs pranešimą apie jo įrašymą į sąrašus, turi teisę nelaukti, kol bus pakviestas protezuoti dantų, ir pats sumokėti už šias paslaugas. Pasinaudojęs tokia galimybe ir norėdamas atgauti kompensaciją, jis turi pateikti TLK, kurioje yra įrašytas į sąrašą, išlaidų kompensavimo prašymą, pranešimą apie įtraukimą į sąrašą ir apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Kai toks asmuo įgyja teisę gauti kompensaciją, TLK siunčia jam tai patvirtinantį pranešimą (jeigu asmuo miršta, nesulaukęs kompensacijos grąžinimo, teisė į ją pereina asmens įpėdiniams).
Vis dėlto, norint laiku ir tinkamai pasinaudoti kompensuojamomis dantų protezavimo paslaugomis, reikia žinoti, kad teisės aktų nustatytų terminų laikymasis – vienas iš esminių reikalavimų, kuriuos ignoruojant, tikimybė pasinaudoti šiomis paslaugomis mažėja. Tuo labiau kad, lyginant ankstesniąją įsakymo redakciją su dabartine, galima pastebėti terminų skaičiavimo tvarkos sugriežtinimą. Iki 2009 m. spalio 1 d. asmeniui, kuris per 3 mėnesius nesikreipdavo į ASPĮ, pakartotinai buvo siunčiamas TLK pranešimas, ir tik po 12 mėnesių nuo sprendimo suteikti dantų protezavimo paslaugas asmuo buvo išbraukiamas iš sąrašo. Šiuo metu, įsigaliojus pakeitimams, 3 mėnesių terminas tapo galutinis (išskyrus, savaime suprantama, objektyvias priežastis, kurios buvo aptartos), t.y. jokių papildomų pranešimų, kitokio pobūdžio įspėjimų ir/ar kitų asmens padėtį lengvinančių aplinkybių, nebeliko. Vadinasi, asmuo, per 3 mėnesius nesikreipęs į vieną iš minėtų įstaigų (tiek dėl dantų protezavimo, tiek dėl jo atidėjimo), iš TLK sąrašo išbraukiamas.

Populiariausi straipsniai

Ausies sieros kamštį galite pašalinti patys

Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiau
Kad nevargintų gausus prakaitavimas

Gausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiau
Kuo vertingas arbatmedžio aliejus?

Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiau
Žemas ūgis: kaip užaugti?

Mūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiau
Kaip panaikinti randą?

Įsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiau
Apie bikinio zonos depiliaciją...

Artėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Dantų rovimas – atsakinga procedūra

Vaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiau
Nosis: plastikos chirurgo pamąstymai ir patarimai

Nosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiau
Pergalinga kova su blogu burnos kvapu

Ko gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiau
Ar verta kovoti su plikumu?

kodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiau
Viens skylutė, du – skylutė, arba auskarų vėrimo ypatybės

Auskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiau
Kai vargina gausus prakaitavimas

Sutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiau
Strijų profilaktika nėštumo metu

Kodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiau
Kojų tinimo profilaktika

Daugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiau
Kokį depiliacijos būdą pasirinkti?

Vasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiau
Kojų prakaitavimą būtina mažinti

Žiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau