){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmiausia, prieš išvykdami į kelionę, būtinai apsilankykite pas savo gydytoją odontologą. Svarbu laiku susirūpinti vizitu, kad, radus danties gedimą, jį būtų galima laiku sutvarkyti.
Įsitikinę, kad dantys sveiki, prieš pat kelionę pasitikrinkite, ar krepšyje yra šios burnos higienos priemonės:
• dantų šepetėlis;
• dantų pasta;
• dantų siūlas;
• burnos skalavimo skystis.
Taip pat patartina turėti vaistų nuo skausmo.
Geriausias gėrimas kelionėje – vanduo. Saldūs gėrimai ne tik dar labiau troškina, bet ir gadina dantų emalį. Per ilgas keliones, jei žinote, kad nebus galimybės išsivalyti dantų, venkite bulvių traškučių bei saldumynų, nes gliukozė, esanti šiuose maisto produktuose, tampa dantų karieso priežastimi.
Esant galimybei išsivalyti dantis, tai darykite bent po pagrindinių valgymų ir valykite ne trumpiau kaip 3 minutes. Taip pat po kiekvieno užkandžiavimo prasiskalaukite burną vandeniu. Pavalgius saldumynų, geriausia pakramtyti becukrę kramtomąją gumą. Kramtant ją apie 20 minučių, atitolinamas karieso atsiradimas.
Jei kelionės metu pradėjo stipriai skaudėti dantį, vienas būdas skausmui numalšinti – pasidaryti šaltą kompresą ir uždėti jį ant žando skaudamoje vietoje. Taip pat galima išgerti vaistų nuo skausmo. Jei skausmas nepraeina, tinsta skruostas, atsiranda karščiavimas, būtinai kreipkitės į vietos gydytoją odontologą, kad suteiktų skubią pagalbą.
Jei neturite galimybės apsilankyti pas specialistą, geriausia, ką galite padaryti, tai pradėti gerti vaistus nuo uždegimo, o tik grįžę iš kelionės kuo skubiau nuvykite pas savo odontologą, kad pašalintų skausmo priežastį.
Dėl danties gedimo, dančiui pūvant, pakinta jo forma. Dėl to karūnėlės ar plombos gali iškristi. Tai nėra didelė problema, tačiau gali būti skausminga, nes neapsaugotas danties audinys tampa jautrus temperatūrai, slėgiui, orui. Jei pametėte karūnėlę, padėkite ją į saugią vietą ir susitarkite su odontologu dėl skubaus vizito. Ilgai nelaukite, nes dantis susilpnėja ir tampa dar labiau pažeidžiamas.
Jei įvyko trauma ir dantis buvo išmuštas, geriausia dantį įdėti į pieną ar natūralų fiziologinį tirpalą – seiles ir skubėti pas odontologą. Dantis, reimplantuojamas per pirmą valandą nuo išmušimo, turi didelę galimybę sėkmingai prigyti.
Dančiui nuskilus, nuolaužas išsaugokite iki vizito pas odontologą. Gydytojas galbūt galės dalis suklijuoti. Iki apsilankymo pas odontologą burną ir danties nuolaužas praskalaukite vandeniu, o ant kraujuojančios vietos uždėkite marlę ir palaikykite apie 10 minučių, kol kraujavimas sustos. Tuomet galima uždėti šaltą kompresą ant žando ar lūpų. Tai sumažina patinimą ir skausmą.
Intensyviai kramtant, kabės gali atsilaisvinti ir pradėti durti dantenas, žandus ar liežuvį. Norint išvengti diskomforto, kabes galima ištepti ortodontiniu vašku.
Nutrūkusi vielutė – dažna problema. Ji gali pradėti badyti žandus, liežuvį ar dantenas. Pabandykite trintuku pieštuko gale nustumti vielutę į patogesnę vietą. Jei tai nepadeda, užtepkite ortodontinio vaško ant vielos galo. Jokiu būdu vielos nenukirpkite. Tai gali padaryti tik odontologas. Jei vielutė prakirto žaizdą, išsiskalaukite burną su vandens bei druskos tirpalu ar antiseptiniu skysčiu.
Jei planuojate kelionę, dėl galimų nelaimių rekomenduojama apsidrausti medicinos paslaugų draudimu. Jį įsigijus, atostogaujant užsienyje galima drąsiai kreiptis į gydytoją odontologą.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę