){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirmiausia vaikus nuo mažens reikia mokyti rūpintis dantukais ir juos saugoti. Taip pat ne mažiau svarbus geras mamos ir tėčio pavyzdys.
Norint suprasti profilaktiką, reikia žinoti ėduonies susidarymo schemą. Yra labai paprastas ir populiarus ėduonies susidarymo modelis pagal Keis (Keyes): dantų apnašų mikroorganizmai + cukrus → rūgštys → emalio demineralizacija → ėduonis.
Taigi pagrindinės ėduonies susidarymo priežastys yra:
• Dantų apnašos
• Angliavandeniai
• Žmogaus emalio nepilnavertiškumas (imlumas kariesui)
Profilaktikos tikslas – šias priežastis pašalinti. Ką gali padaryti tėvai? Labai svarbūs trys dalykai:
1. higiena
2. mityba
3. odontologas
Higienos tikslas – iš burnos pašalinti maisto likučius, dantų apnašas, gerinti burnos audinių kraujo apytaką. Valymas atlieka ir apsauginę funkciją: dantų pastos turi fluoro junginį, o šis saugo emalį nuo ėduonies.
Nors seniau žmonės dantų taip kruopščiai nevalė, dantys jiems vis tiek ne taip gesdavo, kaip dabar. Kodėl? Atsakymas paprastas – ėduonies susidarymui įtakos turi maisto apdorojimas. Seniau žmonės valgė rupesnį maistą, jį energingai kramtė. Tai valo dantis, neleidžia kauptis maisto likučiams. Dabar maistas minkštas, gausus rafinuotų angliavandenių. Nebereikia daug kramtyti, todėl nėra savaiminio apsivalymo – maisto likučiai ir apnašos gausiai kaupiasi vagelėse, tarpdančiuose. Todėl tinkama higiena yra labai svarbu.
Pradėti rūpintis dantų švara reikia jau nuo pirmojo dantuko. Pirmieji dantys, kol jų paviršius lygus, valomi minkštu drėgnu audeklu po pusryčių ir vakare prieš einant miegoti. Kai išdygsta pirmieji krūminiai dantukai (maždaug 1–1,5 m.), reikia pradėti naudoti šepetėlį. Kol vaikas nemoka skalauti – naudoti pastas be fluoro, kai išmoksta skalauti – pastas su fluoru, kad stiprintų emalį (iki 3 metų pastose turi būti ne daugiau kaip 500 ppm fluoro; 5 – 7 m. apie 500 – 750 ppm; vyresniems 7 metų gali būti apie 1000 ppm fluoro).
Tėvai vaikams dantis valyti turi iki tol, kol šiems sueis 7–8 metai. Šepetėliai turi būti minkšti, pastos nepasenusios (žiūrėti galiojimo laiką). Dantis valyti 2 kartus per dieną – ryte ir vakare. Po vakarinio valymo nevalgyti ir negerti, nebent vandens.
Taip pat vaikus reikia mokyti skalauti dantis vandeniu po kiekvieno valgio ir saldumynų. Tarpdančius valyti siūlais rekomenduojama vyresniems vaikams (5–6 m.). Labai svarbu, kad tėvai valytų dantis 5–7 metų vaikams, nes tokiu metu šiems išdygsta pirmieji nuolatiniai krūminiai dantys, vaikai patys nesugeba jų išsivalyti, todėl šie dantukai greitai sugenda.
Kramtomoji guma neatstoja dantų valymo, tačiau po valgio skatina seilių išsiskyrimą, o tai yra naudinga. Tinka tik becukrės kramtomosios gumos. Svarbu atkreipti dėmesį į gumų cheminę sudėtį – su ksilitoliu turi prieškariozinį poveikį, slopina bakterijas, sukeliančias ėduonį.
Labai svarbu, kad vaikų mityba būtų visavertė. Jei vaikas valgo daug pieno produktų, mėsos, žuvies, daržovių, kiaušinių ir t.t., papildomai kalcio skirti nereikia. Svarbiausia – mažinti cukraus kiekį mitybos racione. Ne taip svarbu, kiek per vieną kartą gaunama angliavandenių, o svarbu, kaip dažnai per dieną jie vartojami.
Suvalgius saldaus maisto, padidėjusi cukraus koncentracija seilėse išsilaiko 20–40 min. Dėl to saldumynų prieš naktį nevalgyti. Vaikams kenkia, kai cukrus įvairiu pavidalu valgomas 7–8 kartus per dieną. Tai – dažni užkandžiavimai saldumynais, vaisių, košelių, blynelių barstymas cukrumi ir pan. Nedėti vaikams saldumynų į darželius, mokyklas, nepratinti kramsnoti kelionės metu automobiliuose.
Pasmaližiavus burną išskalauti vandeniu. Labai gerai būtų vaikams įdiegti, kad valgyti reikia reguliariai, 4–5 kartus per dieną ir vengti užkandžiavimų tarp valgių.
Taip pat tėvai turėtų keisti šeimos tradicijas – nenešti vaikams į svečius daug saldumynų. Geriau sukurti naują tradiciją – saldumynus valgyti vieną dieną per savaitę. Vaikas visą savaitę kaupia saldumynus ir suvalgo juos, pvz., sekmadienį. Tai yra daug geriau nei juos valgyti kasdien.
Tokius produktus, kaip traškučiai, gazuoti gėrimai, reikia visai pašalinti iš vaiko raciono. Mažam vaikui taip pat kenkia gausus sulčių vartojimas, ypač per šiaudelį.
Maisto konsistencija augančiam vaikui yra ne mažiau svarbi. Valgymo racione turi būti daug skaidulinio, rupaus maisto, morkų, obuolių. Toks maistas gerina burnos apsivalymą, skatina normalų žandikaulių vystymąsi.
Vaikui, kuriam dantukai jau išdygę, ilgas žindymas ar maitinimas naktį iš buteliuko gali pakenkti – išsivysto „buteliuko kariesas“. Tai tokia ėduonies forma, kuri pažeidžia viršutinius kandžius tik jiems išdygus, o vėliau ir kitus dantis. Taip atsitinka dėl to, kad, vaikui miegant, sumažėja seilėtekis, rijimas, dantukai mirksta piene ar kitame angliavandenių turinčiame skystyje. Norint to išvengti, reikėtų stengtis nemaitinti kūdikio naktį, neduoti jam saldžių gėrimų iš buteliuko, gerai drėgna marle nuvalyti dantukus, ypač po maitinimo. Nuo 1 metų pratinti vaiką gerti iš puodelio.
Tėvai turėtų iš anksto pasirinkti odontologą ir reguliariai, nuo 3 metų, pas jį vesti vaiką. Specialistas suteiks tėvams informaciją apie vaiko burnos sveikatą, sudarys individualų gydymo, priežiūros bei profilaktikos priemonių planą. Profesionali profilaktika – tai priemonės, skirtos danties emalio atsparumui didinti bei stiprinti. Priemones parenka ir taiko odontologas.
Silantai yra viena efektyviausių krūminių dantų kramtomųjų paviršių apsauga. Naujai išdygusių dantų vagelės būna minkštos, mažai mineralizuotos, sunkiai išvalomos, todėl greitai genda. Silantai hermetiškai uždaro tas vageles. Taip pat silantuose yra fluoro, kuris stiprina emalį. Silantai išsilaiko kelis metus ir saugo dantį nuo išorės poveikio. Tai neskausminga procedūra. Silantais padengiamos nuolatinių dantų vagelės. Retais atvejais gali būti dengiamos ir pieninių dantų vagelės – kai jos gilios ir vaikas yra ramus.
Profilaktinis fluoro poveikis danties audiniams neabejotinas – fluoras didina emalio atsparumą rūgščių poveikiui. Odontologas parenka fluoro preparatus pagal ėduonies aktyvumą ir kitus kriterijus. Naudojamas fluoro lakas, aplikacijos fluoro geliu. Naujiena Lietuvoje – Fluorinex.
Tai naujas ir efektyvus metodas ilgalaikiam dantų emalio fluoravimui. Fluoro gelis įsiskverbia į emalį jonoforezės būdu ir sudaro stiprų apsauginį mineralinį sluoksnį. Užtenka vienos procedūros per metus.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę