){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Praktiškai daugiau nei pusė visų žmonių yra kokių nors žandikaulio ar dantų patologijų.
Turbūt daugelis atsimena vaikystę, kai reikėdavo nešioti tą nemėgstamą ir nuolat pametamą ar sulaužomą dantų plokštelę. Nors tėvai kartodavo, kad tai mūsų pačių labui, jų žodžiai nelabai guosdavo... Dabar yra daug tobulesnių ir modernesnių odontologinių priemonių.
Labai dažnai pacientams kyla klausimas, kiek ilgai reikės nešioti breketus. Jeigu nėra sąkandžio patologijos, vidutiniškai 12–14 mėnesių. Bet paskui, kad būtų stabili situacija, reikia nešioti specialų fiksuojamąjį aparatą. Jei yra sąkandžio patologija – tuomet tai labai individualu, tą gali nuspręsti tik gydytojas, stebėdamas jūsų gydymą.
Breketai veiksmingiausi formuojantis žandikauliams, t. y. mergaitėms – 10–12 metų, berniukams – 11–13 metų. Tačiau ir vėliau galima koreguoti netaisyklingą sąkandį, taisyti dantų padėtį.
Dantis dabar galima protezuoti įvairiomis medžiagomis: pavieniais metalo keramikos, metalo plastikos, helioplastikos ar bemetalės keramikos vainikėliais ir tilteliais. Medžiagos, naudojamos dantų protezams gaminti, paprastai nesukelia alerginių reakcijų. Kai kurie metalai, naudojami protezams gaminti, yra iš tauriųjų metalų lydinių. Iš šiuolaikinių medžiagų galima pagaminti dantų protezą, kuris savo fizinėmis, mechaninėmis bei estetinėmis savybėmis beveik prilygsta natūraliam dančiui.
Dantų protezavimas būtinas netekus danties, kai jį labai pažeidžia ėduonis, kai jis nudyla ar nukenčia dėl traumos ar ligos, ir jo nebeįmanoma atkurti plombuojant. Visi šiuolaikiniai protezai gaminami naudojant tikslias technologijas, jie puikiai pritaikyti ir ilgai tarnauja.
Pirmiausia, abeji – ir breketai, ir protezai – reikalauja ypatingos burnos higienos. Galbūt ne visiems būna lengva ją išlaikyti, tačiau, jei dantys nebus kruopščiai išvalyti nuo apnašų ir maisto likučių, skaudės dantenas, gali gesti dantys.
Nuolatinis dantų tempimas nešiojant breketus kelia nemalonių jausmų: veržia, tempia, erzina. Tai ypač pasireiškia per adaptacijos periodą, kuris trunka nuo kelių dienų iki savaitės. Vėliau žmogui tampa lengviau.
Prisitaikymas prie išimamų protezų taip pat įvyksta per kelias savaites, kai sumažėja burnos gleivinės receptorių dirglumas, išnyksta pykinimas, normalizuojasi seilėtekis. Todėl, pradėjus nešioti išimamuosius protezus, gali atsirasti skaudžių nuospaudų. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytoją, kad atliktų protezo korekciją. Kartais ją tenka pakartoti kelis kartus. Kiekvieną kartą, prieš atliekant korekciją, protezą jums būtina panaudoti (kramtant) bent 4–6 val. iki procedūros, kad būtų galima aiškiai nustatyti nuospaudų vietą ir koreguoti protezą. Prie neišimamų (fiksuotų) protezų irgi reikia įprasti, iš pradžių gali būti panašių nemalonių pojūčių, kaip išimamų protezų atveju, tik dažniausiai šie pojūčiai būna ne tokie ryškūs.
Pacientams, nešiojantiems breketus ar protezus, yra didesnė tikimybė susirgti gingivitu, periodontitu, išvešėti dantenoms, taip pat šie svetimkūniai burnoje gali sukelti ir mechaninius gleivinės pažeidimus, kuriuos tenka gydyti. Erozijų, opų, trauminių pažeidimų žandų, lūpų gleivinėje gali atsirasti, jei breketų kraštai būna aštrūs, pakilę nuo dantų, taip pat dėl nekokybiškų protezų. Jei breketai ar protezai sukelia mechaninius burnos gleivinės pažeidimus ar išprovokuoja gingivitą, galima panaudoti Kamistad N Gel`į. Jo sudėtyje yra ramunėlių žiedų ekstrakto bei nuskausminamosios medžiagos – lidokaino. Gelis pasižymi nuskausminamuoju, audinių atsinaujinimą skatinančiu ir uždegimą slopinančiu poveikiu. Kamistad N gel yra be cukraus, todėl nekenkia dantims. Vartojimo patogumui tūbelė turi metalinį antgalį. Dantenoms gydyti ar dantų protezų sukeltam diskomfortui mažinti reikia skaudamą ar pažeistą sritį patepti 0,5 cm ilgio gelio juostelę 3 kartus per parą ir švelniai įtrinti. Gelis tinka ir kitoms nesunkioms dantenų ir burnos gleivinės infekcinėms ligoms gydyti.
Pažeistą burnos gleivinę ar dantenas rekomenduojama papildomai skalauti Kamistad burnos skalavimo skysčiu. Tai švelnus apelsinų skonio paruoštas naudoti chlorheksidino tirpalas (0,005%) burnai prižiūrėti. Chlorheksidinas pasižymi antimikrobiniu poveikiu gramteigiamoms ir gramneigiamoms bakterijoms, todėl slopina uždegimą. Kamistad skysčiu tinka skalauti burną ir kiekvieną dieną profilaktiškai. Po valgio ir prieš eidami miegoti kruopščiai išskalaukite burną su maždaug 20 ml skysčio. Po 2 min. skalavimo skystį išspjaukite. Po to burnos skalauti vandeniu nebereikia.
Kaip ir prižiūrint natūralius dantis, žmonėms, nešiojantiems breketus ar protezus, būtina laikytis burnos higienos principų:
• valyti dantis mažiausiai du kartus per dieną: ryte ir einant miegoti. Dantis valyti ne trumpiau kaip 2 min., šepetėliu lengvai masažuojant ir dantenas;
• po kiekvieno valgio skalauti burną higieniniais skysčiais arba vandeniu, suvalgius angliavandenių, pakramtyti kramtomosios gumos – ji šiek tiek neutralizuoja rūgščią burnos pH;
• naudoti liežuvio gramdiklį (ypač ši procedūra rekomenduojama rytą);
• laikytis odontologo ir burnos higienos specialisto rekomendacijų ir pasirūpinti profesionalia burnos higiena.
Dantų sveikata – jūsų rankose!
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę