){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Randas – tai natūralus organizmo atsakas į trauminį odos pažeidimą. O koks jis bus, pasak plastinės chirurgijos specialisto, priklauso nuo daugelio veiksnių – odos spalvos, traumos pobūdžio (ar tai operacinis pjūvis, ar nudegimas, nubrozdinimas ir pan.), paveldimumo, buvusios infekcijos gijimo metu, medikamentų vartojimo, kitų ligų, rūkymo, lokalizacijos.
Nemaža problema yra rūkymas. Rūkančiajam žaizdos gyja lėčiau, nes blogesnė kraujotaka. Viena surūkyta cigaretė spazmuoja kraujagysles valandai. „Pagalvokite, jei žmogus per dieną surūko dešimt cigarečių, žaizdos gis trečdaliu lėčiau, – teigia specialistas. – Dėl to mes prašome, kad nors porą savaičių iki operacijos žmogus nerūkytų. Būna, kad po jos meta rūkyti visiškai. Nors tuo galime padėti žmogui“..
Randas būna mažiau ar daugiau matomas. Jei pjūvis pataikomas į natūralias odos raukšles, randas bus matomas mažiau. Rando matomumui reikšmės turi ir daug kitų veiksnių, pvz., žmogaus amžius. Jei operacija atliekama vaikučiui iki 2 metų, tai audiniai yra plastiški, jie greitai atsikuria, ir randai būna švelnesni. Jei operuojamas vyresnis nei 60 metų žmogus, audiniai jau yra senstelėję, organizmo atsakas į traumą stipresnis, taigi ir randai bus matomesni. Dar rando matomumas priklauso nuo jo vietos. Sakykime, veidas atrodo tokia matoma randams vieta, tačiau chirurginiu atžvilgiu tai yra vieta, kur randus galima paslėpti.
„Dažnai susiduriu su nudegimais. Žmonės prašo panaikinti nudegimų randus. Deja, tai neįmanoma, juo labiau kai randai įsisenėję. Žmonėms belieka tik susitaikyti“, – sako gydytojas.
Randai paprastai skirstomi į hipertrofinius, keloidinius bei atrofinius.
Hipertrofinis randas – išvešėjęs iškilus randas, neperžengiantis pirminio odos pažeidimo (žaizdos) ribų.
Keloidinis randas – išvešėjęs, iškilus, dažnai jautrus randas, peržengiantis pirminio pažeidimo ribas, išplitęs į sveiką odą.
Akcentuotina, kad hipertrofinis randas, laikui bėgant, linkęs regresuoti, to negalime pasakyti apie keloidinį.
Atrofinis randas – įdubęs ir išsiplėtęs.
Pirmuosius mums žinomus keloidinių randų aprašymus randame Smito papiruse (2000 m. prieš Kristų). XIX a. pradžioje Apibert pirmasis įvedė terminą „cheloide“, graikiškai chele reiškia „krabo žnyplės“.
Keloidiniai ir hipertrofiniai randai gali susiformuoti bet kurios rasės atstovams, tačiau dažnesni tamsesnės odos žmonėms. Didelio skirtumo tarp lyčių randų susidarymo požiūriu nėra. Nemažą reikšmę turi ir paveldimumas. Pasak specialisto, jei jūsų tėvams po operacijų ar traumų buvo keloidinių randų, tai tikrai didelė tikimybė, kad ir jums jie gali formuotis. „Todėl tikrai rekomenduočiau po operacijų, nudegimų ar kitų traumų naudoti randų profilaktikos priemones,“ – teigia G.Karalevičius. Pavojingiausias amžius formuotis randams – tai laikotarpis tarp 10–30 metų.
Yra kelios kūno sritys, kuriose keloidiniai ar hipertrofiniai randai susiformuoja dažniausiai: tai krūtinkaulis, viršutinė nugaros dalis, pečiai, apatinė veido ir kaklo dalis.
Pastaruoju metu atsiranda vis naujų randų gydymo priemonių, tačiau pagrindiniai lieka tradiciniai – kortikosteroidų injekcijos, silikono pleistrai ir chirurginis gydymas.
Į randą galima suleisti hormoninių vaistų – tai, anot gydytojo, efektyviausias gydymas, aišku, vaistų neperdozuojant. „Kad pasiekčiau kosmetiškai gerų rezultatų, geriau kelis kartus pakartoju, kad iš karto nepersistengčiau“, – teigia vedėjas. Chirurgas pažymi, kad kortikosteroidų injekcijas turi atlikti patyręs gydytojas, nes gali būti įvairių komplikacijų: poodžio audinių atrofija, hipopigmentacija, telangiektazijų.
Chirurginė rando korekcija pasižymi gerais pirminiais rezultatais, literatūros duomenimis, jos efektyvumas siekia 50–100 procentų. Paminėtini ir kiti gydymo metodai: krioterapija (lieka pigmentiniai pakitimai), spindulinė terapija (galimas supiktybėjimas, pigmentacijos sutrikimai), lazerio terapija.
Vienas iš naujų metodų – į raumenis po randu yra suleidžiama botulino toksino. Jis susilpnina raumenų susitraukimą, todėl mažiau tampomas randas ir geresni gydymo rezultatai. „Tai ypač efektyvu veido srityje. Kita procedūra, kurią aš atlieku – tai riebalų injekcijos po randu, kad išvengtumėme recidyvų po randų plastikos“, – teigia specialistas.
Randams gydyti yra tepalų, specialių pleistrų, kompresinė terapija (rando spaudimas). Gali būti kompleksinis gydymas, randų šlifavimas. Šiuo metu bandoma randus gydyti įvairiais lazeriais, tačiau jų poveikis, anot specialisto, kaip ir šalutiniai poveikiai, skirtingi. Pavyzdžiui, CO2,Nd:YAG efektyvumas yra 60–70 procentų, tačiau dažni recidyvai (53–100 procentų); pulsinio dažų lazerio efektyvumas – 57–83 proc., tačiau gali likti ilgalaikis paraudimas.
Patogu yra ir kompresinė terapija. Jos pagrindinis veikimas – randus spaudžia specialūs įtvarai ar rūbai. Naudojami ir poliuretano pleistrai, preparatai su svogūnų ekstraktu, tepalai su A ir E vitaminais.
Efektyvus, paprasčiausias ir patogiausias gydymo būdas – silikoniniai pleistrai ar silikono gelis. Pasak gydytojo, šis būdas praktiškai neturi šalutinio poveikio. Kartais gali būti nedidelis odos paraudimas, niežėjimas.
Silikonas randams gydyti naudojamas nuo 1983 metų. Nors jo efektyvumas randams naikinti neginčijamas, tačiau tikslus veikimo mechanizmas nenustatytas. Pats silikonas pro odą nesirezorbuoja. Manoma, kad jis gali sukurti elektrostatinius krūvius, dėl kurių poveikio vyksta rando regresija. „Aš savo praktikoje silikoninius pleistrus ar gelį skiriu profilaktiškai po daugumos procedūrų, jei yra nors mažiausia galimybė hipertrofiniam ar keloidiniam randui susidaryti. Šį gydymo metodą naudoju nuo 1996 metų,“ – sako G.Karalevičius.
Susiformavęs naujas randas, gydomas silikono pleistru ar geliu, tampa minkštesnis, lygesnis, mažiau niežti ir plyšinėja.
Silikono terapiją gydytojas rekomenduoja pradėti praėjus savaitei po operacijos ar sužeidimo ir naudoti apie aštuonias savaites, po to reikia spręsti dėl tolimesnio gydymo. Anot gydytojo, šiuo metu praktiškai geriausias randams gydyti ir profilaktikai yra gelis Dermatix
Silikono terapija neretai skiriama ir kompleksiniam gydymui; pvz., derinant su kortikosteroidų injekcijomis. Šie gydymo būdai kartu puikiai sustiprina vienas kitą.
Chirurginiu būdu randai koreguojami, jei jie yra sąnarių srityse ir riboja jų funkciją, plyšinėja. Įprastai rando plastika atliekama ne anksčiau kaip po šešių mėnesių po susiformavimo.
Specialistas jau dešimt metų atlieka nelygių (dažniausiai po nudegimų) randų lyginimo radiochirurginiu būdu procedūras. Jų metu pašalinamas randinis audinys ir leidžiama iš naujo epitelizuoti.
„Pacientai į mane kreipiasi ne tik dėl keloidų hipertrofinių randų, bet ir dėl nepageidaujamos randų formos,“ – sako plastikos chirurgas. Jei randas eina skersai odos raukšlės, jis bus ypač pastebimas. Plastinės operacijos metu galima keisti rando formą, kryptį – taip paslepiant randą.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
galite atsiusti rando foto i mano el.pasta
geriausia gydymo buda parinks gydytojas
Gal senam randui netinka sis vaistas?