Iš tiesų jautrūs yra ne dantys, bet dentinas. Tai medžiaga, sudaranti danties pagrindą. Dentinas padengtas kiečiausiu organizmo audiniu – emaliu, o danties viduje esanti ertmė yra užpildyta iš kraujagyslių ir nervų sudarytu danties minkštimu (pulpa), kuris yra labai jautrus cheminiam ar fiziniam poveikiui. Pagrindinė danties minkštimo funkcija – reguliuoti danties apykaitos procesus.
Dentine yra daugybė kanalėlių nervinėmis galūnėmis, einančių nuo pulpos iki emalio paviršiaus. Kai emalis pažeidžiamas, kanalėliai apsinuogina, ir nerviniai receptoriai pradeda jautriau reaguoti į bet kokį dirgiklį.
Padidėjus jautrumui, kanalėlių atsiranda daugiau, didėja jų skersmuo. Jais judantis skystis dirgina pulpos ir dentino sąlytyje esančias nervų galūnes. Todėl visa tai, kas pagreitina skysčių judėjimą, kartu padidina ir danties jautrumą.
Skausmas, atsiradęs prisilietus prie dantų, valgant karštą ar šaltą maistą, įkvėpus šalto oro, reiškia, kad dantys tapo jautrūs.
Paprastai staigus, aštrus skausmas yra gerai pažįstamas rūgščių obuolių, citrusinių vaisių, saldainių, ledų, ypač kartu su kava, mėgėjams, rūkantiems ar pernelyg uoliai dantis valantiems asmenims. Tačiau dažniausiai jis dantis perveria vos kelioms akimirkoms, todėl nesureikšminamas. Susirūpinama tik tada, kai skausmo priepuoliai kartojasi pernelyg dažnai arba kamuoja ilgesnį laiką.
Tačiau ar tai danties jautrumas, ar liga, tiksliai nustatyti gali tik gydytojas, todėl visuomet pravartu apsilankyti odontologijos kabinete.
Dantų jautrumas gali padidėti dėl daugybės priežasčių – terminių, fizinių ar cheminių. Paprastai jautresni būna priekiniai – tiek viršutiniai, tiek apatiniai dantys. Jų jautrumas, kaip daugelis klaidingai mano, nėra liga. Tai daugiau tam tikrų požymių kompleksas.
• Emalio pažeidimas, nusidėvėjimas. Taip atsitinka tuomet, kai žmogus netaisyklingai valo dantis, naudoja dantų šepetėlį pernelyg kietais šereliais, dantis nuolat valo balinamąja dantų pasta arba juos gražina kitomis balinimo priemonėmis. Laikui bėgant, nekeičiant valymo technikos ar šepetėlio, emalis nusitrina, atsidengia dentinas. Taip pat gali atsitraukti ir dantenos. Jei dantų šepetėlis valantis dantis yra smarkiai spaudžiamas, danties emalio sluoksnis (jis yra labai plonas) yra nutrinamas arba dantenos atstumiamos žemyn, ir taip apsinuogina dantų šaknys. Tokiais atvejais į išorę atsiveria mikroskopinės poros, kurios į danties nervą praleidžia šalčio, karščio ir kitokių dirgiklių signalus kaip skausmą.
• Ilgalaikis dantų skalavimo skysčio naudojimas. Kai kurių skalavimo skysčių sudėtyje yra rūgščių, kurios skatina dantų jautrumą, ypač jei dentinas jau yra atsidengęs.
• Įprotis griežti dantimis. Bruksizmo kamuojami žmonės, kai dėl ko nors labai nerimauja, miegodami nevalingai griežia dantimis.
• Periodontitas. Tai uždegimas, pažeidžiantis dantį supančius audinius.
• Gingivitas – uždegimas, galintis sukelti jautrumą, nes jo metu susidaro „kišenės“ tarp dantenų ir šaknies, dėl to dirgikliai gali pasiekti jautrias vietas.
• Įskilę dantys. Per danties įtrūkimus ar nulūžusius kraštus, bakterijos iš apnašų patenka į pulpą ir sukelia uždegimą.
• Rūgštus maistas. Dažnas tokio maisto (citrusinių vaisių, pomidorų, marinuotų daržovių) vartojimas gali paskatinti emalio eroziją.
• Neseniai atliktos odontologinės procedūros. Jautrumas gali atsirasti dėl vainikėlių uždėjimo ar pakeitimo, profesionalios burnos higienos ar pan. Tačiau toks jautrumas yra trumpalaikis ir išnyksta per 4 ar 6 savaites.
• Nėštumas. Besilaukiančios moterys pirmaisiais nėštumo mėnesiais gali skųstis atsiradusiu dantų jautrumu.
Nesvarbu, kas sukėlė padidėjusį dantų jautrumą – rimta liga ar smaguriavimas ledais, apie tai vis tiek reikėtų pasikalbėti su odontologu, nes bet koks skausmas yra signalas, verčiantis sunerimti.
Apsilankius odontologijos kabinete, gydytojas odontologas, naudodamas fluoro laką ir medžiagas, uždarančias dentino kanalėlius, gali atlikti specialias dantų jautrumą mažinančias procedūras bei aplikacijas.
Dantų jautrumą galima gydyti ir lazeriu, o, nustačius struktūrinius danties pakitimus, dantys yra paprasčiausiai plombuojami.
• Palaikykite reguliarias dantų higienos procedūras. Naudokite šepetėlį minkštais šereliais. Labai svarbus taisyklingas dantų valymas. Jautrius dantis valyti reikia švelniai, nespaudžiant, lengvais šluojamaisiais judesiais. Ypač svarbu kruopščiai išvalyti danties kaklelį, nes jis yra jautriausias. Ties dantenomis valykite labai atsargiai ir švelniai.
• Naudokite jautrumą mažinančias dantų pastas, kurių sudėtyje yra kalio citrato ar fluoro. Turėtumėte išbandyti keletą tokių pastų, kad įsitikintumėte, kuri jums labiausiai tinka ir yra efektyviausia.
• Naudokite skalavimo skystį, skirtą dantų jautrumui mažinti.
• Venkite rūgščių maisto produktų, nes jis ne tik didina dantų jautrumą, bet ir slopina jautrumą mažinančių dantų pastų poveikį.
• Jei naktį griežiate dantimis, naudokite dantų apsaugas.
• Jei dantų jautrumas neišnyksta, kreipkitės į savo odontologą.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę