){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Protezuotus dantis prižiūrėti reikia taip pat kaip natūralius ir visiškai nesvarbu, koks tai protezas: pavieniai vainikėliai, tiltiniai ar išimami protezai (lanko atraminiai ir plokštelės) ar protezai ant implantų. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kad apnašos ant protezų linkusios kauptis daugiau nei ant natūralių dantų, todėl burnos higieną juos nešiojant reiktų atlikti ypač kruopščiai. Tik taip protezai tarnaus ir bus kokybiški kuo ilgesnį laiką. Jei apnašos nenuvalomos laiku, jos virsta akmenimis ir susikaupusios ant protezų gali sukelti gleivinės ir kitų periodonto audinių uždegimą.
Protezai būna išimamieji ir neišimamieji. Išimamieji – tai dantų plokštelės ir lanko atraminiai protezai. Pastarieji pritaikomi tada, kai dar esama natūralių dantų. Dantų plokštelės laikosi ant dantenų, o atramą sudaro kaulas.
Neišimamieji dantų protezai – tai tilteliai ir vainikėliai. Tilteliais protezuojami keli gretimi dantys, o vainikėliais – pavieniai dantys.
Asmeninei burnos higienai yra naudojamos įvairios priežiūros priemonės. Tarp jų:
· įvairių formų vidutinio kietumo arba minkšti dantų šepetėliai;
· tarpdančiams valyti skirtos priemonės: įvairių dydžių tarpdančių šepetėliai ir įvairūs tarpdančių siūlai.
· Vieno danties šepetėliai
· Įvairūs burnos skalavimo skysčiai (turintys dezinfekuojamąjį, antibakterinį, nuskausminamąjį ir uždegimą slopinantį poveikį)
· Įvairios pastos
· Liežuvio grandikliai
· Hidromasažo aparatai
Protezuotus dantis, kaip ir natūralius, reiktų valyti mažiausiai du kartus per dieną. Jei žmogus nešioja išimamus protezus, juos reiktų valyti išėmus, naudojant paprastą dantų šepetėlį arba specialų šepetėlį ilgesniais šereliais. Svarbu pastebėti, kad dantų pastoje neturėtų būti daug abrazyvinių dalelių, kadangi jos gali pakenkti protezo plastmasinėms dalims. Išvalius išimamąjį protezą, jį reikia pamerkti į specialų tirpalą, pagamintą ištirpinus tam skirtas tabletes, ir jame laikyti 10–15 min. Tirpalo sudėtyje yra veikliųjų medžiagų, kurios suputoja ir taip išvalo protezo plastmasę bei naikina mikroorganizmus, galinčius sukelti gleivinės ligas.
Jei žmogus visiškai neturi savo dantų, burnos ertmę reiktų išsiskalauti burnos skalavimo skysčiais, o liežuvį nuvalyti liežuvio grandikliu. Dantų pastas bei skalavimo skysčius žmogus pasirinkti turėtų pasirinkti pagal savo individualius poreikius bei patarus odontologui.
Kartais dėl netinkamos fiksacijos protezai juda, todėl šiais atvejais rekomenduojama naudoti specialius klijus, kurių būna miltelių arba pastos pavidalo. Svarbu atsiminti tai, kad klijus po naudojimo taip pat reikia išvalyti.
Daugelį neramina klausimas – kaip gi valyti protezuotus dantis? Ar jiems įprastinė rutina nepakenks? O gal reikia žinoti kokius nors specifinius valymo būdus? Visa tai priklauso nuo to, kokius protezus žmogus nešioja. Jei burnoje yra likę atraminių dantų, juos reiktų kruopščiai nuvalyti dantų šepetėliu ar vieno danties šepetėliu, o tarpdančius išvalyti su tarpdančių šepetėliu ar siūlu. Jei tai pavieniai vainikėliai ar tiltiniai, t.y. neišimami, protezai, juos valyti reiktų vidutinio kietumo ar minkštu šepetėliu, vieno danties šepetėliu ir jokiu būdu nepamiršti naudoti tarpdančiams valyti skirtų priemonių, kadangi apnašos ypač gausiai kaupiasi būtent po tiltinių protezų tarpinėmis dalimis. Tarpdančiams valyti puikiai tinka nedidelio dydžio tarpdančių šepetėliai ar specialūs tarpdančių siūlai kietu galiuku.
Ypač kruopščiai reiktų prižiūrėti protezus ant implantų, kadangi, tinkamai nenuvalius apnašų, aplink implantą gali atsirasti uždegimas, kuriam išplitus į gilesnius audinius išsivysto periimplantitas, o jis gali lemti implanto netekimą.
Pamėgusieji elektrinius dantų šepetėlius, deja, jų turėtų atsisakyti, kadangi jais valyti protezų nerekomenduojama – galima pažeisti dantenas.
Viena itin svarbi protezuotų dantų priežiūros rutinos dalis, kurią atsiminti turi kiekvienas juos nešiojantis, yra tai, kad pas burnos higienistą rekomenduojama lankytis mažiausiai du kartus per metus. Tai galioja ir turintiems išimamus protezus, kadangi higienistas nuvalys ant jų susikaupusius akmenis, nupoliruos, kad ant jų mažiau kauptųsi apnašos ir pacientui būtų lengvesnė priežiūra. Šių procedūrų pats žmogus atlikti negali.
Taip pat, jeigu žmogui buvo atliktas periochirurginis gydymas, pas burnos higienistą jis lankytis turėtų 3–4 kartus per metus.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę