){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Abstrakčiai apie gyvūnų įkandimus kalbėti neįmanoma. Kiekvienas atvejis būna gana skirtingas. Juk gyvūnas gali perkąsti audinius, apdraskyti ar tik įplėšti.
Medikas tvirtina, kad jei po įkandimo liko tik žymės ir neatsirado plačių žaizdų, tai reikėtų nuplauti tą vietą su muilu. Tačiau, esant didelėms žaizdoms, būtina dėti tvarstį. Visais atvejais patartina kreiptis į gydytoją ir pirmiausia ištirti, ar neužkrėsta pasiutlige. Juk užsikrėsti pasiutlige nereikia net gyvūno įkandimo, užtenka tik apseilėjimo. Tik gydytojas gali nuspręsti, ar reikalinga vakcinacija nuo pasiutligės, ar ne.
„Svarbu išsiaiškinti, ar kąsdamas gyvūnas į žmogaus organizmą įnešė infekciją. Taip pat būtina nustatyti, ar žmogų apkandžiojęs gyvūnas neserga pasiutlige ”, – sako centro vedėjas.
Kadangi gyvūnai ėda visokią mėsą, tai savo burnoje turi labai piktą infekciją. Ir jei gyvūnas kanda, dažnai užtenka tik suleisti dantis į audinius, ir infekcija žaibo greitumu perduodama žmogui, – taip prasideda uždegimas.
„Būna atvejų, kad net nėra būdų, kaip tą žaizdą išvalyti, tuomet reikia antibiotikų. Jei ima vystytis pūlingos komplikacijos, tenka ir operuoti žaizdą“, – sako P. Venckus.
Neretai pasitaiko, kai gyvūnas tiesiog iškanda dalį audinių ir žmogui lieka defektai toje vietoje. Dažnai lieka randai, jie daug prasčiau. Medikas aiškina, kad dažnai gyvūno įkandimo žaizdų negalima sutvarkyti paprastai. Žaizdos susiuvimas yra sudėtingesnis nei kosmetinis. „Reikalingas žaizdų drenavimas – nuolatinis sekreto iš žaizdos pašalinimas. O toks žaizdų gijimas neretai yra komplikuotas.
P. Venckus sako, kad rando gijimas priklauso nuo to, kurioje vietoje, kokio dydžio jis yra ir kaip labai yra pažeisti audiniai. „Aišku, jei įkandimas nedidelis, tai ir randas nebus didelis, bet jei yra dideli sudraskymai, tada jau sudėtingiau”, – sako Šiaulių apskrities ligoninės vaikų chirurgijos ortopedijos traumatologijos centro vedėjas .
Mediko teigimu, randų gijimas labai priklauso ir nuo žmogaus organizmo. „Vieniems randai būna labai dideli, kitiems ne ”, – sako medikas. Tačiau bet kokiu atveju, gyvūnų sudraskymai ir sukandžiojimai palieka savo žymę.
Randų gydymo trukmė priklauso nuo žaizdos vietos, dydžio ir tipo. Visame pasaulyje randų gydymas paliekamas pačiam pacientui. Užtenka tik mediko patarimo, kokią priemonę pasirinkti, ir tolesniu randų gydymu rūpinasi pats žmogus. Po tam tikro laiko jis pakartotinai ateina pas gydytoją gydymui įvertinti.
Naudodami randų gydymo arba patologinio randų išvešėjimo prevencijos priemones, galime pagreitinti rando subrendimą. Šiuolaikinės randų gydymo priemonės lygina, mažina ir švelnina randų paviršių, mažina perštėjimą, nemalonius pojūčius ir padeda jiems nykti.
Geriausių rezultatų pasiekiama, kai randai pradedami gydyti iš karto, kai tik sugyja oda – ankstyvu randėjimo periodu, kai jungiamasis audinys pildo odos ir poodžio defektą, formuojasi ir tvirtėja. Jeigu randas senas, gydyti jį gali būti sudėtingiau.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę