Lietuvos kurortai – atgaivos ir poilsio užtaisai

Nacionalinės kurortų asociacijos administracijos direktorė Jurgita KAZLAUSKIENĖ sako, kad kiekvienas vietą reabilitacijai ir atgaivai renkasi pagal poreikius.
Lietuvos kurortų svečiai skirstomi į kelis tipus. Pirmiausia svečiai, susimokantys už gydymą. „Manyčiau, kad klientas, rinkdamasis atsižvelgia į kurorto specifiką. Norintieji ramybės ir jaukumo dažniau renkasi Birštoną ir Neringą. Norintieji daugiau teikiamų paslaugų, įvairovės, koncertų, naktinio gyvenimo renkasi Palangą ar Druskininkus. Komercinio paciento pasirinkimą dažnai lemia draugų pažįstamų rekomendacijos bei teikiamų paslaugų – gydomųjų paketų kaina, įvairovė bei patrauklumas“, – sako Jurgita Kazlauskienė.
Kiti pacientai atvyksta į kurortinio gydymo įstaigas reabilitacijai. Šių pacientų gydymas yra apmokamas teritorinių ligonių kasų. Yra ir dar viena kategorija klientų, kurie į sanatorijas suvažiuoja savaitgaliui. Beveik visos Lietuvoje veikiančios sanatorijos teikia Savaitgalio kompleksų pasiūlymus, kurie yra daugiau atpalaiduojamojo pobūdžio. „Klientai, neradę sau tinkamo procedūrų komplekso, visuomet turi galimybę susitikti su sanatorijoje esančiu gydytoju, aptarti savo sveikatos problemų, išsakyti nusiskundimus, ir gydytojas sudaro specifinį, tik tam klientui tinkamą procedūrų kompleksą”, – sako Jurgita Kazlauskienė
 

Birštonas – ramybės ir sveikatos oazė

Nemuno vingiuose įsikūręs nedidelis jaukus Birštono miestelis – vienintelis šalies kurortas, įsikūręs pačioje šalies širdyje. Vienas seniausių balneologijos kurortų Lietuvoje šiandien siūlo įvairias gydymo programas, kurių istorija siekia XIX a., kada vietiniai Birštono mineraliniai vandenys ir gydomosios durpės pradėtos naudoti žmonėms gydyti.
Mineralinis vanduo, trykštantis iš žemės gelmių, yra svarbiausias kurorto gyvavimo bei augimo skatintojas. Būtent dėl mineralinio vandens sudėties ir ypatingo švelnaus, fitoncidais ir lengvaisiais neigiamais jonais įsodrinto oro, kuris veikia organizmą lyg didžiulis inhaliatorius, Birštonas nuo seno pelnė vieno geriausiųjų Lietuvos kurortų titulą. Jau po kelių dienų, praleistų Birštone, dauguma lankytojų atgauna dvasinę pusiausvyrą, ramybę, gerą nuotaiką. Miesto mikroklimatas ir mineraliniai vandenys puikiai veikia nervų sistemą, tinka bendrai reabilitacijai ir poilsiui. Ūksmingų miškų masyvų supamas Nemunas sukūrė įspūdingų peizažų ir nepakartojamą aplinką žmonių atgaivai.
Birštone esantys mineraliniai vandenys naudojami ir gerti, ir gydomosioms vonioms. Vertingos ir gydomosios durpės, kurių kompresais gydomos įvairios uždegiminės ir degeneracinės ligos. Kompresai gerina periferinę kraujotaką, audinių mitybą, spartina lėtinių uždegiminių židinių nykimą, desensibilizuoja organizmą, todėl gydomųjų durpių kompresai gerai padeda gydant sąnarių, ginekologines, periferines nervų sistemos ir kitas ligas.

Birštone labiausiai patartina gydyti endokrinologines, neurologines, traumatologines-ortopedines, astrologines, gastroenterologinės, nefrologinės, kraujotakos, kvėpavimo, virškinimo, sąnarių, ginekologines, psichosomatines, inkstų ligas; nervinę įtampą, judėjimo ir atramos sistemos, onkologinius susirgimus, intelektinį, emocinį bei fizinį pervargimą, jonizuojamosios spinduliuotės poveikio ligas.
 

Druskininkai – pušynų vilionės

„Lietuva prasideda nuo Druskininkų“ – šiuo šūkiu bene tiksliausiai nusakoma didžiausio šalies pietuose esančio kurorto geografinė padėtis. Kurortas nuo senų laikų garsėjo giliomis sanatorinio gydymo tradicijomis, nuostabia gamta.
Švelnus kontinentinis klimatas, nedideli temperatūros svyravimai – veiksniai, palankūs rekreacijai ir turizmui. Kurorte yra įvairios mineralizacijos kalcio ir natrio chloridiniai vandenys, turintys didesnį magnio ir bromo kiekį, savo chemine sudėtimi panašūs į žinomus Europos mineralinius vandenis, naudojamus gydymo tikslu.
Mineralinių šaltinių vandenys veiksmingai gydo skrandžio, žarnyno, raumenų, sąnarių, stuburo, periferinės nervų sistemos, širdies ir kraujagyslių, ginekologines, odos, endokrininės sistemos ligas.
Kas negirdėjo apie „stebuklus darantį“ Druskininkų purvą? Kurorte yra daug gydomojo durpinio purvo telkinių. Durpinio purvo procedūros pasižymi šiluminiu, mechaniniu ir cheminiu poveikiu.
Gydomasis purvas naudojamas jungiamojo audinio ir skeleto raumenų, virškinimo organų, sąnarių, nervų, urogenitalinės ir kvėpavimo sistemų ligoms gydyti.
Švelnus klimatas, jonizuotas oras – dar vienas kurorto gydomasis faktorius. Dėl Druskininkus supančių pušynų, daugybės vandens telkinių oras čia labai švarus, o jame vyraujantys neigiami (lengvieji) jonai – esminis oro švarumo požymis.
 

Neringa – kūno ir sielos atgaivos šaltinis

Neringos kurortas yra vienas populiariausių Lietuvoje. Neringą geriausiu Lietuvos kurortu laiko daugiau nei pusė (51,7 proc.) apklaustų didmiesčių gyventojų. Poilsį šiame pajūrio kurorte pasirinks tie, kuriems nesvetima išskirtinė laisvės, ramybės ir atsipalaidavimo atmosfera. Neringa yra išskirtinė poilsio vieta su unikalia gamta ir savita kultūra. Šis kraštas – tikra atgaiva nuo kasdienybės ir miesto triukšmo pavargusiam žmogui.
Tipiškas Neringos lankytojas – šeimos su vaikais, vyresni ir turintys daugiau patirties, pasiturintys žmonės, dažniausiai ieškantys ramybės.
Neringa – prestižinis tarptautinis pajūrio kurortas, esantis Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Čia plėtojamas pažintinis turizmas, racionaliai naudojami gamtiniai ir kultūriniai ištekliai. Kurorte esantys gamtiniai gydomieji ištekliai naudojami pagal Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius ir UNESCO rekomendacijas. Pagal klimato pobūdį Neringos kurortas yra jūrinis, pagal gydomuosius išteklius – klimatinis. Neringa išsiskiria iš kitų Lietuvos kurortų pakrante ir gamta, įtraukta į UNESCO paveldo objektų sąrašą.
Neringoje praktikuojama kurortinės medicinos kryptis – sveikatos stiprinimas ir ligų prevencija. Neringos kurortas – puiki vieta širdies ir kraujagyslių sistemos ligų prevencijai ir gydymui. Neringos kurorte taip pat vykdoma judėjimo-atramos aparato pažeidimų, nervų sistemos, psichologijos, kvėpavimo ligos ir jų prevencija.
 

Jūra ir saule viliojanti Palanga

Palanga – sveikatingumą skatinantis Lietuvos kurortas, į kurį poilsiautojus traukia noras atitrūkti nuo kasdieniškos urbanizuotos aplinkos ir pasisemti jėgų iš natūralių sveikatos šaltinių – saulės spindulių, jūros vandens bei švaraus ir gaivaus pajūrio bei pušynų oro.
Didžiausias Palangos turtas – smulkaus, švelnaus smėlio paplūdimiai su kopomis ir juos juosiantys pušynai. Žalumoje paskendęs kurortas su jūron įbridusiu tiltu, kuriuo kas vakarą palydėti besileidžiančios saulės traukia poilsiautojai, vilioja ne tik ilsėtis, bet ir gydytis.
Palanga, žinomu kurortu tapusi tik XX a. pradžioje, šiuo metu yra vienas didžiausių Lietuvos kurortų ir turizmo centrų, jau įpusėjęs antrą rekreacinės veiklos šimtmetį.
Palanga – didžiausias sveikatingumą skatinantis Lietuvos kurortas, į kurį poilsiautojus traukia noras atitrūkti nuo kasdieniškos urbanizuotos aplinkos ir pasisemti jėgų iš natūralių sveikatos šaltinių – saulės spindulių, jūros vandens bei švaraus ir gaivaus pajūrio bei pušynų oro.
Saulės vonios aktyvina medžiagų apykaitą, gerina savijautą, kelia nuotaiką. Maudymasis jūroje yra puikus būdas grūdinti organizmą. Šiltas ir sausas pušynų oras – geriausia priemonė kvėpavimo takų ligoms gydyti ir profilaktikai, sergantiesiems bronchų astma, lėtiniu bronchitu ar astenine neuroze. Peloido terapija – vienas svarbiausių sanatorinio gydymo ir fizioterapijos būdų.
Taip pat sėkmingai gydomos lėtinės kvėpavimo organų ligos: lėtiniai bronchitai ir plaučių uždegimai, bronchinė astma. Gydomasis purvas padeda įveikti ir virškinamojo trakto ligas: opaligę, kolitą, tulžies pūslės akmenligę ir kt., taip pat naudojamas ginekologinėms ir urologinėms ligoms, odos trofinėms opoms, randams, sąaugoms gydyti.
 

Anykščiai – geriausias vaistas ištroškusiems poilsio

Anykščių kraštas viliote vilioja turistus, poilsiautojus ne tiktai iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Lietuvoje nėra kito tokio rajono, patraukiančio gausiu lankytinų vietų, muziejų ir gamtos paminklų pasirinkimu. Šie mūsų krašto turtai ir minėti privalumai buvo pagrindas 2007 metais suteikiant miestui kurortinės teritorijos statusą. Anykščių miestas ir jo apylinkės įeina į Anykščių regioninio parko teritoriją, kurio centrinė ašis – Šventosios upė ir jos pakrantės. Trečdalį parko teritorijos užima miškai. Vaikščiodami jų takeliais ir gėrėdamiesi nuostabiais peizažais keliautojai pailsina akis, pasisemia naujų jėgų, atgauna dvasinę pusiausvyrą. Juk ne veltui sakoma: poilsis – geriausias vaistas.
Anykščių šilelio pušys padeda plaučiams bei kraujotakos sistemai, lapuočiai raminamai veikia centrinę nervų sistemą. Anykščiuose teikiamos sveikatos grąžinamojo, palaikomosios ir ambulatorinės reabilitacijos gydymo paslaugos, orientuotos į nervų sistemos ligas, judamojo – atramos aparato pažeidimų atstatymą, virškinamosios sistemos ligas. Mieste taip pat galima pasimėgauti masažų teikiamais malonumais, užsisakyti kosmetines veido priežiūros paslaugas.
 

Ignalina – pirmieji žingsniai kurorto link

Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės gyvenamosios vietovės turi kurortinės teritorijos statusą. Tikimasi, kad toliau sėkmingai kuriant infrastruktūrą, plečiant paslaugų tinklą, Lietuvoje atsiras ir dar vienas kurortas. Kurortinės teritorijos statusas suteiktas atsižvelgus į minėtų vietovių turimas išskirtines Lietuvos mastu gamtos ir klimato sąlygas, tinkamas kurortiniam poilsiui organizuoti tiek žiemą, tiek vasarą. Čia taip pat yra galimybių inicijuoti ir plėsti sanatorinio gydymo sritį, turizmo, pramogų ir sveikatingumo paslaugų verslą. Siekiant kurortinės teritorijos statuso, įgyvendinta ir tęsiama specialios miesto infrastruktūros plėtra – tai atlikti gydomųjų savybių turinčių gamtinių išteklių (gydomojo purvo ir mineralinio vandens) tyrimai ir siekimas jų panaudojimo sveikatinimo reikmėms, taip pat stovyklaviečių, dviračių takų ir sporto aikštelių įrengimas, paplūdimių ir jų maudyklų tvarkymas, kitų poilsio ir turizmo paslaugų tobulinimas ir plėtra. Ignalina nuteikia poilsiui ir ramybei. Tai ežerų ir miškų kraštas. Nuostabaus grožio vietovės patrauklios tiems, kuriuos vilioja natūrali gamta, žvejyba, vandens pramogos, turistiniai žygiai valtimis, dviračiais, žiemos sportas, skraidyba ar ramus poilsis kaimo sodyboje.