Tinkamiausias laikas atvesti vaiką pas ortodontą yra ankstyvojo mišriojo sąkandžio laikotarpis, prasidedantis išdygus pirmajam nuolatiniam dančiui. Maždaug aštuntaisiais gyvenimo metais paprastai jau būna išdygę visi keturi viršutiniai nuolatiniai kandžiai. Burnoje jau esant ir pieniniams, ir nuolatiniams dantims, per trumpą laiką vyksta dideli dantų lankų bei pačių žandikaulių pokyčiai. Šiuo laikotarpiu didelę įtaką idealiam nuolatinių dantų sąkandžio formavimuisi turi nuolatinių dantų dygimo eiliškumas ir laikas, todėl kartais, taikant ir paprastas priemones, galima pasiekti gerų rezultatų.
Dažniausiai pasitaikančios ortodontinės problemos yra dantų padėties anomalijos – t.y. kreivi, susigrūdę dantys dėl vietos stokos dantų lanke, taip pat sąkandžio anomalijos, atsirandančios dėl netaisyklingo žandikaulių augimo ar žalingų burnos įpročių, trukdančių vaiko veidui ir dantims vystytis. Pirminės ortodontinių anomalijų priežastys yra įprotis kvėpuoti pro burną, neteisinga liežuvio padėtis, neteisingas rijimo tipas ar padidėjęs smakro (lūpų) raumenų aktyvumas. Šie įpročiai sukelia žandikaulių vystymosi ir dantų padėties pakitimus. Išdygus visiems nuolatiniams dantims, neteisingą žandikaulių ir veido augimą koreguoti yra sunkiau.
Paprastai gydymą yra geriau pradėti anksčiau, koreguojant priežastis, sukėlusias problemą. Ortodontiniam gydymui skirti aparatai būna nuimami (įvairios konstrukcijos ortodontinės plokštelės) arba nenuimami (įvairios breketų sistemos). Gydymo metu, atsižvelgiant įkeliamus tikslus, ortodontinių aparatų konstrukcijos derinamos tarpusavyje, taip pat dažnai reikalingas įvairių sričių odontologijos specialistų glaudus bendradarbiavimas optimaliam gydymo rezultatui pasiekti.
Populiariausia ir dažniausiai vaikams taikoma gydymo priemonė – ortodontinė plokštelė. Gydymo sėkmę daugiausia lemia vaiko ir gydytojo bendradarbiavimas. Tačiau ortodontinėmis plokštelėmis galima koreguoti tik nedidelio laipsnio dantų padėties ir sąkandžio nukrypimus. Gydant sąkandžio ar dantų padėties anomalijas breketų sistema, svarbu labai gerai valyti dantis, nepatartina kąsti kieto maisto, kad kandant ar kramtant breketai ar jų sistemos dalys neišlinktų ir neatšoktų nuo dantų.
Bendras gydymo kursas gali trukti nuo 1 iki 2,5 metų ir ilgiau. Tai priklauso nuo ortodontinės anomalijos sunkumo bei paciento amžiaus. Gydymo būdo pasirinkimą lemia ne paciento amžius, o klinikinė būklė. Amžius turi įtakos tik gydymo rezultato stabilumui ir retencinio laikotarpio trukmei.
Tėveliai turėtų rūpintis, kad vaikas laikytųsi gydytojo nurodymų ir naudotųsi plokštele, nepraleistų apsilankymų pas gydytoją, ypač tada, kai dar pats nesuvokia ortodontinio gydymo reikšmės. Uždėjus breketų sistemą ar kitą ortodontinį aparatą, keletą dienų gali skaudėti dantis, gali būti sunku atkąsti ir kramtyti, todėl patartina valgyti minkštą maistą. Skausmas praeina savaime po keleto dienų. Gydymo pradžioje breketų sistemos dalys gali trinti lūpų ar skruostų gleivinę. Tuomet trinančią dalį galima aplipinti specialiu vašku. Po kelių dienų, trynimas išnyks ir gleivinė užgis. Jei breketų sistemos dalis atsipalaiduoja nuo danties, reikia kreiptis į gydytoją ir atsinešti atsipalaidavusią dalį.
Būtina reguliariai, kas 1–1,5 mėnesio ar kitu gydytojo nurodytu periodiškumu, lankytis pas gydytoją ortodontą, ortodontiniam aparatui koreguoti bei aktyvuoti.
Nuėmus ortodontinį aparatą nuo dantų, dar kurį laiką reikia nešioti retencinius aparatus, kad kai kurie dantys ar sąkandis negrįžtų į buvusią netaisyklingą padėtį. Retencija – tai dantų išlaikymas jų optimalioje estetinėje ir funkcinėje padėtyje. Šiuo laikotarpiu labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų, o tai, reikia pripažinti, pacientams ne visada pavyksta.
Ortodontinis gydymas yra ilgas, todėl labai svarbi paciento vidinė motyvacija. Mokyklinio amžiaus vaikų emocijoms didelę įtaką turi bendraamžiai, išauga grupės lyderio įtaka. Tėveliai, siekdami paskatinti vaiką nešioti ortodontinį aparatą, turi iškelti konkrečius, vaikui suvokiamus ir įgyvendinamus, tarpinius tikslus. Tik nuoširdus bendravimas ir tarpusavio pasitikėjimas padeda pasiekti gerų gydymo rezultatų.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę