Lūpos ir gomurio formavimuisi svarbiausios yra pirmosios 12 nėštumo savaičių. Deja vienas iš 700–800 naujagimių Lietuvoje (panašus dažnis ir visame pasaulyje) gimsta turėdami šį defektą. Apytikriai 70 procentų naujagimių būna tik lūpos ir/ar gomurio nesuaugimo defektas, likusiems 30 procentų kartu su šiuo sklaidos sutrikimu būna ir kitų defektų, pavyzdžiui, neišsivystęs inkstas ir pan. Viduramžiais šį apsigimimą turintys žmonės buvo laikomi panašesniais į gyvūnus nei į žmones, jų buvo šalinamasi, jie keliaudavo su cirkais ant ratų, kadangi tokia priemonė buvo viena iš nedaugelio galimybių uždirbti pragyvenimui. Genas, atsakingas už „vilko gomurio“ defektą, atrastas tik 1991 metais.
Tai, kad esminę įtaką turi paveldėjimas – niekas neabejoja. Tačiau yra daugybė veiksnių, dėl kurių „užvedamas“ šių apsigimimų vystymosi mechanizmas. Jų yra begalė, tačiau akivaizdžiai pastebima priklausomybė tarp nėščiosios surūkomų cigarečių kiekio, potraukio alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms ir šių apsigimimų tikimybės. Į rizikos grupę patenka ir vėlyvieji nėštumai (kai mama vyresnė kaip 35 metų amžiaus). Tačiau įtakos turi ir kiti nepalankūs veiksniai, tokie kaip virusinės ligos, kai pakyla aukšta temperatūra, darbas kenksmingomis sąlygomis ir t.t.
Svarbiausia, ką turi žinoti tėveliai, – kūdikio maitinimo ypatumai. Šį defektą turintį mažylį reikia žindyti ne gulintį (kaip kitus naujagimius), bet statesnėje padėtyje. Antraip mažylis gali springti. Pieneliui patenkant į kvėpavimo takus, labai padidėja plaučių uždegimo rizika, tai, be abejonės, itin nepageidaujama.
Esant didesniam gomurio nesuaugimui, mažylis nesugeba žįsti, jo kvėpavimas pasunkėja, šie vaikai blogiau vystosi. Tokiems kūdikėliams maitinti sukurti buteliukai su specialiu šaukšteliu.
Beje, mažyliams rekomenduojama neduoti žinduko, kadangi jis gali patekti į defekto plyšį ir dar labiau jį padidinti. Be to, žinduko jokiu būdu negalima duoti po operacijos.
Šį defektą turintys mažyliai gali dažniau sirgti ausies uždegimu, kuris padidina klausos sutrikimų riziką. Dėl šios priežasties būtina numatyta tvarka tikrinti vaiko klausą. Jiems dažniau nei kitiems vaikams tenka lankytis pas odontologą, tai susiję ne tik su dažniau pasireiškiančiu ėduonimi, bet ir su tikimybe, kad vaikui išdygs ne visi dantys. Susiklosčius tokiai būklei, dažniausiai neišdygsta šoniniai kandžiai.
Vaikams, kuriems yra lūpų ir ypač gomurio nesuaugimo defektas, sunku sakyti kai kuriuos garsus. Dėl to guguoti mažyliai gali pradėti vėliau nei sveikieji. Kad ir kaip būtų, kalbėtis su vaikeliu būtina, nes tai esminis dalykas, padedantis vystytis kūdikio kalbai. Koregavus defektą, problemų dėl kalbos paprastai neturėtų kilti. Tiesa, būkite pasiruošę, nes maždaug pusei tokių vaikų prireikia logopedo pagalbos. Bet juk vaikams, kuriems ir nebuvo tokio defekto, logopedo pagalbos taip pat prireikia. Specialistai teigia, kad didžioji dauguma vaikų iki 5 metų amžiaus kalba taip pat kaip ir sveiki bendraamžiai.
Specialistų nuomonės gydymo klausimais, t.y. dėl to, kada reikia operuoti, skiriasi. Vieni pataria operuoti 3–6 mėnesių amžiaus kūdikius, kiti – kiek vyresnius vaikus. Tiesa, gali būti tokių situacijų, kai vaikelis operuojamas tuoj po gimimo. Bet kokiu atveju operacijos neretai atliekamos keliais etapais. Tačiau gydymas turi baigtis iki 6 metų amžiaus, kad vaikas galėtų lankyti prastą mokyklą ir nekęstų bendraamžių patyčių.
Iki operacijos vaiku rūpinamasi taip pat, kaip ir sveikais naujagimiais, ligoniukai būna namuose. Stengiamasi daugiau laiko būti gryname ore, būtina rachito profilaktika (vartoti tinkamą kiekį vitamino D), vaikas turi būti saugomas nuo infekcinių ligų, kitais žodžiais tariant, vaikelis turi maksimaliai sustiprėti. Kai kurie tėveliai, gėdydamiesi tokio vaiko, į lauką eina tik vakarais, sutemus, kai sumažėja tikimybė sutikti pažįstamus. Tačiau atkreipsiu jūsų dėmesį, kad, saulei nusileidus, vaikelis negauna taip reikalingų ultravioletinių spindulių (jiems veikiant gaminasi vitaminas D).
Tai normalu. Naujai susiformavę randai neretai būna raudonos spalvos, tvirti, tačiau laikui bėgant randai plokštėja, blykšta ir suminkštėja, kol galiausiai įgauna baltos juostelės pavidalą. Tačiau taip įvyksta ne visuomet. Nepalikite randų likimo valiai. Kuo anksčiau pradėsite randų profilaktiką, tuo mažesni ir minkštesni jie susiformuos.
Daug kas tiki, kad rando tepimas vitamino E preparatais, alijošiaus sultimis ar kokoso aliejumi turi teigiamos įtakos, tačiau moksliškai tai nėra pagrįsta. Specialistai visame pasaulyje, kaip itin veiksmingą priemonę, rekomenduoja naudoti silikono gelį ar pleistrą. Silikono priemonių efektyvumas yra moksliškai pagrįstas.
Jei randas veide, tuomet labai patogu naudoti silikono gelį, pvz., Lietuvoje yra registruotas Dermatix Ultra.
Apie pagalbos teikimą jūs būsite informuoti dar gimdymo namuose. Tačiau anksčiau ar vėliau visi keliai atveda ten, kur šiuo metu teikiama pagalba vaikams su nesuaugimais, t.y. į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką, esančią Vilniuje, Žalgirio g. 117/115.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Aciu is anksto uz atsakima. Su pagarba dekojame.
Pristatome visoje Lietuvoje.
inceptum.jonava@gmail.com arba 8-614-64811
www.inceptum.lt