Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » GROŽIS  » Kitos sveikatos temos  » Kad nebūtų baisu lankytis pas odontologą

Kad nebūtų baisu lankytis pas odontologą

Visi žinome, jog tam, kad dantys būtų sveiki, juos reikia prižiūrėti – valyti du kartus per dieną, naudoti higieninį dantų siūlą ir kt. Tačiau, nors visa tai ir darome, dantys genda, kinta jų spalva, jautrumas. Kodėl taip yra? Kokių dalykų reiktų vengti, kad taip neatsitiktų? Šiais klausimais konsultuojamės su odontologijos klinikos „Processus“ burnos higieniste Sandra Girdžiūte.
 

Kada formuojasi ėduonis?


Kad susiformuotų ėduonis (kariesas), reikalingi trys pagrindiniai veiksniai: danties paviršius, substratas ir kariesogeninė flora. Kariesogeninė flora – tai mikroorganizmai, kurie, skaidydami angliavandenius, gamina rūgštį ir dėl to vyksta emalio demineralizacija. Substratas – tai angliavandeniai, kurie gaunami su maistu, kariesogeninei florai juos skaidant, kinta burnos pH ir, jei pH būna pakitusi ilgesnį laiką, vyksta emalio demineralizacija. Tai, kaip greitai formuosis ėduonis, priklauso nuo danties emalio struktūros – fluoro kiekio, danties kietųjų audinių sandaros bei kai kurių mikroelementų: seleno, geležies, molibdeno, kurie pasižymi didžiausiu karioziniu poveikiu.
 

Maži gyvenimo malonumai, kenkiantys dantims.


Rūkymas. Šis įprotis kenkia ne tik dantims, bet ir minkštiesiems burnos audiniams. Nikotinas pasižymi sutraukia kraujagysles, dėl šios priežasties rūkantiems žmonėms daug vėliau pastebimi dantenų, burnos gleivinės uždegimo požymiai. Todėl jie pradedami gydyti daug vėliau, o tai nėra gerai. Dar vienas neigiamas rūkymo poveikis – dantų spalvos pakitimas, dantys tampa tamsesni, įgauna rusvą atspalvį.
Kava. Ji nepažeidžia danties, tačiau keičia jo atspalvį, suteikia rusvą pigmentą, tačiau jis gali būti pašalinamas balinamosiomis dantų pastomis arba visiškai nuvalomas atliekant profesionalią burnos higieną.


Raudonasis vynas lygiai taip pat kaip kava ar tabakas dantims suteikia tamsesnį atspalvį.
Gazuoti ir saldinti vaisvandeniai. Gazuoti vaisvandeniai dantims kenkia dėl juose esančio didelio kiekio angliavandenių, kuriems skylant rūgštėja burnos terpė ir susidaro palankios sąlygos kariesui formuotis. Taip pat kai kurie gaivieji gėrimai ardo danties emalį, todėl dantys pasidaro jautresni ir greičiau genda. Vietoj saldintų vaisvandenių siūloma rinktis vaisių sultis, negazuotą ar silpnai gazuotą mineralinį vandenį.
 

Dažni užkandžiavimai kenkia dantims!


Nuolat užkandžiaujant, burnoje visą laiką lieka maisto likučių, o tai spartina dantų gedimą. Geriau vienu metu suvalgyti daugiau nei po truputį užkandžiauti, nes dažnai užkandžiaujant seilės nespėja neutralizuoti rūgščių, o nuolatinis burnos pH sumažėjimas skatina dantų gedimą.
 

Ne – temperatūros svyravimui


Dažnas iš mūsų negalime atsisakyti kavos su ledais ar ledų ir karšto obuolių pyrago. Tačiau tokie temperatūros skirtumai kenkia dantų emaliui. Juk visi žinome, kad karštis medžiagas plečia, o šaltis, atvirkščiai – sutraukia. Lygiai taip pat šie temperatūros svyravimai veikia ir dantis. Dėl šios priežasties dantų emalis gali įtrūkti, todėl dantys pradės greičiau gesti, pasidarys jautresni. Žinoma, retkarčiais galima pasimėgauti šiais skanumynais, tik jokiu būdu jais nepiktnaudžiaukite. Tačiau geriausia vienu metu valgyti tik šaltą arba tik karštą maistą, tuomet sumažės dantų skausmo ir jautrumo rizika.
 

Kaip prižiūrėti pažeistus dantis?


Jei pastebėjote kokių nors pokyčių, pavyzdžiui, atsirado dantų jautrumas ar skausmas, pirmiausia reikia kreiptis į dantų gydytoją. Apžiūrėjęs odontologas nuspręs, ar reikia papildomų fluoro preparatų, kurie stiprina dantis, tai dantų pastos, skalavimo skysčiai, kuriuose yra didesnis fluoro kiekis nei paprastai, galbūt gali prireikti dantis taisyti, jei atsirado gedimų. Jei padidėjo dantų jautrumas, rekomenduojama dantis valyti datų pastomis, kurios jį mažina (į tokių pastų sudėtį įeina amino fluoridas, natrio fluoridas ir kt. fluoridų junginiai). Net jei niekuo nesiskundžiate, vertėtų apsilankyti pas stomatologą bent jau katrą per pusmetį, kad įvertintų jūsų dantų būklę. Nepamirškite po valgio išsiskalauti burnos, jei tam yra tinkamos sąlygos, arba 10–15 minučių po valgio kramtykite becukrę kramtomąją gumą, kuri sumažins burnos rūgštingumą. Dantis valant tik šepetėliu, pašalinama apie 60 proc. visų apnašų, todėl naudokite ir dantų siūlą, kuriuo pašalinsite likusias apnašas.
 

Liežuvio valiklis. Ar jis reikalingas?


Liežuvio valiklis – tai mentelė, kurios vienas galas yra platesnis ir padengtas guma ar plastiku. Tačiau dabar vaistinėse ar parduotuvėse galite įsigyti ir dantų šepetėlių, kurių nugarėlė padengta guma ir skirta liežuviui bei skruostams valyti. Liežuvio valiklis yra reikalingas, nes bakterijos kaupiasi ne tik ant dantų, bet ir ant liežuvio bei vidinės skruostų pusės. Todėl valant tik dantis, dalis bakterijų lieka burnos ertmėje. Kad pasiektumėte gerų rezultatų išsivalę dantis, liežuvio valikliu perbraukite nuo liežuvio šaknies iki galiuko. Taip pašalinsite visus maisto likučius, o tai padės išsaugoti gražius ir sveikus dantis.

Populiariausi straipsniai

Rodyti daugiau

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2021. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS