){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kad susiformuotų ėduonis (kariesas), reikalingi trys pagrindiniai veiksniai: danties paviršius, substratas ir kariesogeninė flora. Kariesogeninė flora – tai mikroorganizmai, kurie, skaidydami angliavandenius, gamina rūgštį ir dėl to vyksta emalio demineralizacija. Substratas – tai angliavandeniai, kurie gaunami su maistu, kariesogeninei florai juos skaidant, kinta burnos pH ir, jei pH būna pakitusi ilgesnį laiką, vyksta emalio demineralizacija. Tai, kaip greitai formuosis ėduonis, priklauso nuo danties emalio struktūros – fluoro kiekio, danties kietųjų audinių sandaros bei kai kurių mikroelementų: seleno, geležies, molibdeno, kurie pasižymi didžiausiu karioziniu poveikiu.
Rūkymas. Šis įprotis kenkia ne tik dantims, bet ir minkštiesiems burnos audiniams. Nikotinas pasižymi sutraukia kraujagysles, dėl šios priežasties rūkantiems žmonėms daug vėliau pastebimi dantenų, burnos gleivinės uždegimo požymiai. Todėl jie pradedami gydyti daug vėliau, o tai nėra gerai. Dar vienas neigiamas rūkymo poveikis – dantų spalvos pakitimas, dantys tampa tamsesni, įgauna rusvą atspalvį.
Kava. Ji nepažeidžia danties, tačiau keičia jo atspalvį, suteikia rusvą pigmentą, tačiau jis gali būti pašalinamas balinamosiomis dantų pastomis arba visiškai nuvalomas atliekant profesionalią burnos higieną.
Raudonasis vynas lygiai taip pat kaip kava ar tabakas dantims suteikia tamsesnį atspalvį.
Gazuoti ir saldinti vaisvandeniai. Gazuoti vaisvandeniai dantims kenkia dėl juose esančio didelio kiekio angliavandenių, kuriems skylant rūgštėja burnos terpė ir susidaro palankios sąlygos kariesui formuotis. Taip pat kai kurie gaivieji gėrimai ardo danties emalį, todėl dantys pasidaro jautresni ir greičiau genda. Vietoj saldintų vaisvandenių siūloma rinktis vaisių sultis, negazuotą ar silpnai gazuotą mineralinį vandenį.
Nuolat užkandžiaujant, burnoje visą laiką lieka maisto likučių, o tai spartina dantų gedimą. Geriau vienu metu suvalgyti daugiau nei po truputį užkandžiauti, nes dažnai užkandžiaujant seilės nespėja neutralizuoti rūgščių, o nuolatinis burnos pH sumažėjimas skatina dantų gedimą.
Dažnas iš mūsų negalime atsisakyti kavos su ledais ar ledų ir karšto obuolių pyrago. Tačiau tokie temperatūros skirtumai kenkia dantų emaliui. Juk visi žinome, kad karštis medžiagas plečia, o šaltis, atvirkščiai – sutraukia. Lygiai taip pat šie temperatūros svyravimai veikia ir dantis. Dėl šios priežasties dantų emalis gali įtrūkti, todėl dantys pradės greičiau gesti, pasidarys jautresni. Žinoma, retkarčiais galima pasimėgauti šiais skanumynais, tik jokiu būdu jais nepiktnaudžiaukite. Tačiau geriausia vienu metu valgyti tik šaltą arba tik karštą maistą, tuomet sumažės dantų skausmo ir jautrumo rizika.
Jei pastebėjote kokių nors pokyčių, pavyzdžiui, atsirado dantų jautrumas ar skausmas, pirmiausia reikia kreiptis į dantų gydytoją. Apžiūrėjęs odontologas nuspręs, ar reikia papildomų fluoro preparatų, kurie stiprina dantis, tai dantų pastos, skalavimo skysčiai, kuriuose yra didesnis fluoro kiekis nei paprastai, galbūt gali prireikti dantis taisyti, jei atsirado gedimų. Jei padidėjo dantų jautrumas, rekomenduojama dantis valyti datų pastomis, kurios jį mažina (į tokių pastų sudėtį įeina amino fluoridas, natrio fluoridas ir kt. fluoridų junginiai). Net jei niekuo nesiskundžiate, vertėtų apsilankyti pas stomatologą bent jau katrą per pusmetį, kad įvertintų jūsų dantų būklę. Nepamirškite po valgio išsiskalauti burnos, jei tam yra tinkamos sąlygos, arba 10–15 minučių po valgio kramtykite becukrę kramtomąją gumą, kuri sumažins burnos rūgštingumą. Dantis valant tik šepetėliu, pašalinama apie 60 proc. visų apnašų, todėl naudokite ir dantų siūlą, kuriuo pašalinsite likusias apnašas.
Liežuvio valiklis – tai mentelė, kurios vienas galas yra platesnis ir padengtas guma ar plastiku. Tačiau dabar vaistinėse ar parduotuvėse galite įsigyti ir dantų šepetėlių, kurių nugarėlė padengta guma ir skirta liežuviui bei skruostams valyti. Liežuvio valiklis yra reikalingas, nes bakterijos kaupiasi ne tik ant dantų, bet ir ant liežuvio bei vidinės skruostų pusės. Todėl valant tik dantis, dalis bakterijų lieka burnos ertmėje. Kad pasiektumėte gerų rezultatų išsivalę dantis, liežuvio valikliu perbraukite nuo liežuvio šaknies iki galiuko. Taip pašalinsite visus maisto likučius, o tai padės išsaugoti gražius ir sveikus dantis.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę