Šaltuoju metu laiku norisi kuo greičiau pasislėpti šiltuose kambariuose. Tačiau sausas patalpų oras nėra teigiamas veiksnys. Dėl drėgmės trūkumo ore sausėja oda. „Kai norisi sudrėkinti džiūstančias lūpas, imame jas laižyti. Tai labai negerai, nes, jei mes jas nulaižysime ir dar išeisime į lauką, plona lūpų oda gali išsausėti ir net sutrūkinėti“, – perspėja Ieva Gaižiūnienė.
Mamos turėtų stebėti vaikus, nes jie mėgsta laižyti lūpas. O toks laižymas gali virsti stipriais paraudimais, įtrūkimais, pleiskanojimu ir net egzemomis. Sutrūkusios lūpos dažnai yra lūpų pūslelinės priežastis. Vyrai dažniausiai vaikšto pleiskanojančiomis ir trūkinėjančiomis lūpomis. Tad, jei nenorite, kad mylimasis jus bučiuodamas padovanotų dar ir herpes virusą, patepkite jo lūpas vazelinu.
Dažnai perkamas vienas vazelinas visiems šeimos nariams. Jeigu nors vienas šeimos narys serga pūsleline, jis gali užkrėsti herpes virusu. Geriausia, aišku, turėti kiekvienam savo vazelino. Juolab kad yra vazelinų vyrams (bekvapiai), vaikams (įvairių skonių), moterims (suteikiantys atspalvį) ir netgi saugančių nuo senėjimo.
„Jeigu negalite visiems nupirkti po atskirą vazeliną, tuomet galima įsigyti kremo konsistencijos priemonę. Bet kuris šeimos narys gali išsispausti ant piršto ir teptis. Tik reikia atminti, kad lūpas tepti reikia ne tiesiogiai, o iš pradžių išspausti vazelino ant piršto, tada juo tepti lūpas,“ – sakė kosmetikė.
Dar vienas lūpų apsaugos būdas – lūpdažis. Verta rinktis kokybiškesnius, nes juose bus drėkinamųjų medžiagų, UV filtrų ir vitaminų. „Jeigu lūpos jautrokos ir linkusios sausėti, patarčiau rinktis perlamutrinius lūpdažius. Juose būna lanolino, kuris puikiai saugo lūpų odą. Sausoms lūpoms rekomenduojamas riebesnės konsistencijos lūpdažis,“ – rekomendavo I. Gaižiūnienė.
Visi žinome, kad vasarą lūpoms reikalinga ypatinga apsauga. Būtini stiprūs UV filtrai. Ir žiemos metu kartais prireikia vasarinės lūpų apsaugos. Lietuviai pamėgo paįvairinti tamsųjį periodą atostogomis kalnuose ar šiltuose kraštuose. „Vasarą nepamirštame įsimesti į krepšius vazelino, tačiau žiemą, traukiant į Egiptą ar Kanarus, lūpų apsauga pamirštama. Beje, vienoje kelionėje man pačiai teko savo vazelinu dalintis su kelionės draugais, – juokiasi kosmetikė. – Kai paskui aerouoste pažiūrėjau į kitų grįžusių keliautojų veidus, mačiau daug pūslelinės pažeistų lūpų.“
Reikia nepamiršti, kad ne tik saulė, karštis neigiamai veikia lūpų odą, jai kenkia ir temperatūros kaita. Beje, skrendantieji lėktuvu turėtų ne tik gerti daug vandens, bet ir pasitepti lūpas drėkinamosiomis priemonės. Oras lėktuvuose yra sausas, jis džiovina veido odą ir lūpas.
Vieną kartą per mėnesį galite švelniai pamasažuoti lūpas dantų šepetėliu, pašalinsite negyvas odos ląsteles.
Reikia pažymėti, kad lūpų ir akių zonų oda labai panaši, ji tokia pat jautri. Jeigu neturime po ranka specialios priemonės lūpoms, galima pasinaudoti ir akių kremu. „Dabar nemažai gamintojų siūlo specialias kombinuotas priemones. Ta pačia priemone galima tepti ir lūpas, ir akis. Šiose priemonėse yra sudedamųjų dalių, kurios saugo nuo senėjimo procesų. Įvertinus tai, kad epidermis šiose srityse plonesnis, raukšlių atsiranda greičiau. Į šias priemones visada bus įdėta medžiagų, kurios lėtins odos senėjimo procesus,“ – sakė kosmetikė Ieva.
Liaudiškų metodų mėgėjoms siūloma lūpas teptis tuo, ką rasite šaldytuve: sviestu, alyvuogių aliejumi, medumi, grietine ir t.t.
Varškė, grietinėlė, medus, keli lašai alyvuogių aliejaus, šiek tiek burokėlių ir morkų sulčių. 10 min. užsitepus palaikyti, vėliau nuplauti vėsiu vandeniu.
• Taukmedžių sviestas
• Vitaminas E
• Titano dioksidas – saugo nuo UV
• Ramunėlių ekstraktas
• Lūpų epidermis yra plonesnis, todėl jos greičiau sausėja.
• Daug greičiau atsiranda įvairių problemų: raukšlių, šerpetojimo, sausumo, tempimo jausmas.
• Lūpos neturi melanino. Melaninas yra medžiaga, sauganti nuo UV spindulių, ji atsakinga už įdegį. Lūpos niekada neįdega.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę