){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pirties poveikis priklauso nuo karščio ir oro drėgmės. Oras gali būti sausas (santykinis drėgnumas 5-15 proc.), vidutiniško ar didelio drėgnumo (daugiau kaip 80 proc.).
Pirčių būna įvairių.
Sauna (suomiška pirtis) – šiais laikais suprantama kaip sauso oro pirtis, kurioje temperatūra pakyla net iki 70-110C, nors tradicinė suomiška pirtis yra garinė, kaip ir kitų šaltųjų kraštų tautų.
Garinė pirtis – ne tokia karšta, bet santykinis drėgnumas čia itin didelis – 90-100 proc.
Rusiška pirtis – garinė ir neįsivaizduojama be pėrimosi vantomis, maudynių užšalusiame ežere ar sniege po pirties.
Turkiška turi dar kitokias tradicijas, čia neapsieinama be masažų.
Japoniška pirtis – „lepinimasis“ medinėje statinėje – ofuro (būtina gera sveikata), pripildytoje karšto vandens (iki 45 C), arba viešojoje pirtyje – karšto vandens baseinėlyje.
• Dėl didelio temperatūros skirtumo pirtyje ir išėjus į dušą, tvenkinį ar pan. pirtis treniruoja kraujotaką ir termoreguliaciją. Taip padeda atsispirti peršalimo ligoms, o, dažnai lankantis, ir užgrūdina organizmą. Skirtingų tipų pirtys šilumos apykaitą veikia skirtingai. Saunoje, kur aukšta aplinkos temperatūra, bet mažas drėgnumas, labai suintensyvėja prakaitavimas, todėl organizmas lengviau ir kiek ilgiau palaiko normalią kūno temperatūrą. Garinėje pirtyje dėl didelio santykinio drėgnumo prakaituojant šilumos atiduodama nedaug, tad normalią kūno temperatūrą čia išlaikyti sunkiau.
• Pirtis naudinga odos grožiui. Prakaituojant gerėja poodinio sluoksnio medžiagų apykaita, oda tampa elastingesnė, taigi mažėja raukšlių, celiulitas.
• Kai kurie žmonės eina į pirtį tikėdamiesi suliesėti. Viena iš priežasčių – pirtis medžiagų apykaitą aktyvina. Tačiau didžioji dalis svorio numetama dėl skysčių netekimo. O netektą skysčių bei elektrolitų kiekį būtina susigrąžinti. Jei norite, pirtis gali būti pagalbinė priemonė siekiant suliesėti, bet reikia taikyti ir masažą, pertis vantomis.
• Pirtis treniruoja vegetacinę nervų sistemą, padeda atsipalaiduoti po patirto streso. Jei žmogus nėra pervargęs, pirtis netgi aktyvina mąstymą. Tačiau, jei kankina nemiga, pirtyje geriau būti neilgai.
• Karštis ir vanojimasis mažina sąnarių, raiščių, nervų skausmą, skatina gijimą. Tačiau esant ūminiam uždegimui, pirties geriau vengti.
• Nuo karščio aktyvėja poodinė kraujotaka, dažnėja širdies plakimas, tai lyg ir atstoja treniruotę sveikam žmogui. Po pirties apsipylus šaltu vandeniu, padidėja kraujospūdis, todėl, jei esate hipotonikas, po pirties pasijusite puikiai.
Dėl poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai silpnesnės sveikatos žmonėms pirtyje patartina gulėti, tačiau svarbu nepamiršti, kad pavojinga staigiai keltis. Be to, nereikia pervertinti savo jėgų ir užsibūti pirtyje per ilgai.
Į pirtį negalima eiti po infarkto, sergant vaskulitais, krūtinės angina, sunkia hipertonija, lėtiniu širdies nepakankamumu.
• Intensyviai prakaituojant pirtyje daug nereikalingų medžiagų pašalinama pro odą (ketonai, šlapalas, šlapimo rūgštis ir pan.), teigiama, kad taip lyg ir leidžiama inkstams pailsėti. Tačiau, esant inkstų nepakankamumui, pirčių geriau vengti.
• Pirtyje padažnėja ir kvėpavimas, atpalaiduojami kvėpavimo takai. Taigi, apsilankę pirtyje, atliekame kvėpavimo takų ligų profilaktiką. Šiuo atveju tinkamesnės garinės pirtys negu saunos.
Pirtis treniruoja organizmą, tačiau, gausiai prisivalgius, išgėrus alkoholio, pavargus, prieš miegą nauda mažėja, o rizikuojama greičiau sulaukti šilumos smūgio. Be to, svarbiausia, norint, kad pirtis būtų į sveikatą, gerti pakankamai skysčių.
Ši pirtis, kitokia negu tradicinė lietuviška, gera tuo, kad tinka ir nelabai tvirtos sveikatos žmonėms.
Infraraudonieji spinduliai – tai tokie patys, tik ilgesnės bangos negu mūsų akiai matomi spinduliai, todėl mes juos tik jaučiame kaip šilumą. Žmogus, kaip ir gyvūnai, taip pat juos spinduliuoja.
Tradicinėse pirtyse šiluma perduodama kūno paviršiui karštu oru. Infraraudonieji spinduliai prasiskverbia pro odą į gilesnius sluoksnius (net iki 4 cm.). Todėl, nors čia aplinkos temperatūra tik 50-65 C ir santykinis drėgnumas nedidelis, prakaituojama intensyviau negu saunoje.
Infraraudonųjų spindulių pirtys veikia taip pat sveikatinančiai kaip ir kitos, tačiau jas ištverti daug lengviau, patiriamas didesnis komfortas, tai ypač svarbu, jei žmogus nėra stiprios sveikatos. Be to, kadangi daugiau prakaituojama, šiose pirtyse išskiriama daugiau toksinių medžiagų. Puikiai tinka įvairių odos ligų atvejais. Kadangi kūnas įkaista pamažu, o šiluma prasiskverbia giliai, naudingos esant sąnarių, raumenų, nervų skausmams, uždegimui. Rekomenduojama vartoti prieš varžybas traumų profilaktikai.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę