){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Nuo kada reikia pradėti valyti dantis?[/klausimas]
Tik atsiradus pirmajam dantukui, vaiką jau reikia pratinti prie šepetėlio. Iš pradžių tai tik žaidimo forma - truputį pavalykite dantukus ir tuo pačiu pamasažuokite dantenas švelniu šepetėliu be pastos. Vėliau, kai vaikas paaugs ir bus išdygę visi pieniniai dantys, į šią procedūrą reikės įtraukti ir patį vaiką, tačiau valyti dantukus vis tiek turės tėvai (iki 8-9 metų). Taip pat tokiame amžiuje jau galima pratinti vaiką ir prie tarpdančių valymo siūlu bei liežuvio valymo. Tokiu būdu bus įdiegti geri pirmieji burnos higienos įpročiai. Pirmus dvejus metus dantis rekomenduojama valyti be pastos, nes paprastai vaikas ją praryja. Vėliau, kai vaikas jau yra sąmoningesnis, galima pradėti naudoti vaikišką pastą. Jos imama labai nedaug - vaiko nago dydžio gabalėlį. Neužmirškite, kad vaiko dantys turi būti tikrinami 3-4 kartus per metus, net jeigu tėvams atrodo, kad vaiko dantys geri. Tik stomatologas gali įvertinti ne tik dantų, bet ir lūpų bei liežuvio pasaitėlių ar žandikaulių būklę.
[klausimas]Kokia dantų priežiūra pradėjus klibėti pieniniams dantims?[/klausimas]
Pradėjus klibėti pieniniams dantims, nebijokite jų valyti, nes iškritus pieniniam dančiui, tuoj dygsta nuolatinis ir bus saugiau, jei jis dygs švarioje aplinkoje. Šiuo laikotarpiu, kuris trunka apie 5-6 metus, svarbu ypatingą dėmesį skirti naujai dygstantiems dantims, nes jie išdygsta su ne iki galo mineralizuotu emaliu ir sutvirtėja tik per kelerius metus, prisigėrę iš aplinkos jiems reikalingų medžiagų. Ypač svarbu lankytis pas stomatologą, kuris tokius naujus dantis padengs specialia plomba (silantais) - juos hermetizuos ir sumažins riziką sugesti.
[klausimas]Ar reikalinga ypatinga dantų priežiūra nėštumo metu?[/klausimas]
Moteris turi kas 2-3 mėnesius apsilankyti pas stomatologą. Tai tikrai nepakenks kūdikiui. Taip pat būtinas nėščiosios gydytojo ir stomatologo bendradarbiavimas, nes organizmas atiduoda daug mineralinių medžiagų vaisiui ir reikia skirti papildomų preparatų. Aišku, reikia nepamiršti ir pilnavertės bei subalansuotos mitybos.
[klausimas]Kokia dantų priežiūra vyresniame amžiuje?[/klausimas]
Vyresniame amžiuje reikia naudoti minkštus šepetėlius ir pastas, skirtas parodontui stiprinti, specialius skysčius burnai skalauti (atkreipkite dėmesį, ar skystis skirtas skalauti prieš, ar po dantų plovimo). Prasidėjus parodontozei, būtina kreiptis į specialistą parodontologą ar higienistą, kad jis pamokytų, kaip valytis dantis.
[klausimas]Kokie kiti dantų priežiūros ypatumai?[/klausimas]
Reikėtų paminėti dirbtinių dantų priežiūrą. Daugelis klaidingai mano, kad dirbtinių dantų nebūtina valyti, nes jie negali sugesti. Tačiau yra ir kitos dantų bei apydančio audinių ligos - ne tik kariesas. Taip pat reikia atminti, kad prie dirbtinio paviršiaus visos apnašos limpa greičiau nei prie natūralaus.
Atskira dantų priežiūra reikalinga ir nešiojant tiltus ar išimamuosius protezus. Tiltas neleidžia siūlui patekti į tarpdantį, o valant tik šepetėliu, tarpdančiai bei nišos po tiltais lieka neišvalyti. Tada reikėtų naudoti specialias adatėles, kuriomis praveriami siūlai, bei specialius tarpdančių šepetėlius. Su šiomis priemonėmis turėtų supažindinti ir išmokyti jomis naudotis pacientą protezavęs stomatologas.
Nuimamų protezų priežiūrai taip pat yra specialių priemonių. Jų galima nusipirkti vaistinėse, tik gaila, kad ne visi stomatologai jas rekomenduoja savo pacientams. Gal todėl ir gražių šypsenų gatvėje matome mažai...
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę