Kodėl arbūzus turėtumėte valgyti dažniau?

Mitas, kad arbūzas tėra vanduo ir cukrus, vis dar labai gajus. Tačiau taip galvoti nereikėtų – tai kur kas naudingesnis vaisius, tiksliau, uoga, kuria verta pasimėgauti dažniau. Kodėl?

 

Tikrasis arbūzas priklauso moliūginių šeimai ir daugelio nuostabai tai yra uoga

 

Tikrasis arbūzas (lot. Citrullus vulgaris) – tai augalas, priklausantis moliūginių šeimai. Jam būdingas ilgas, net kelių metrų ilgio (ar net ilgesnis) šliaužiantis ir išsišakojantis stiebas, užauginantis gigantiško dydžio vaisius. Arbūzo vaisius yra didelė netikra uoga, kuri kartais gali užaugti ir iki rekordiško dydžio. Uogai būdinga rutuliška arba pailga forma, lygus paviršius. Arbūzo žievė būna nuo kelių mm iki kelių cm storio, o vaisiaus minkštimas gali būti raudonos, rausvos, geltonos, gelsvos ar net baltos spalvos (priklausomai nuo augalo veislės). Minkštimui būdingas saldus ir malonus skonis bei didelis sultingumas, traškumas. Arbūzai tinkami alergiškiems žmonėms, nes alergijas jie sukelia gana retai. Vis dėlto šiam vaisiui būdingas gana aukštas glikemijos indeksas, todėl juo mėgautis atsargiai turėtų cukriniu diabetu sergantys ir nutukę asmenys.

 

Sudėtis kur kas naudingesnė, nei manoma ir tai ne tik vanduo ir cukrus

 

100 gramų arbūzo yra apie 30 kcal, todėl jis priskiriamas gana nekaloringiems desertams. Arbūzo uogos minkštime randama nuo 5 iki 11 procentų įvairių angliavandenių, kurių pagrindinę dalį sudaro  sacharozė, fruktozė, gliukozė, tirpi ir netirpi ląsteliena. Didžiausią arbūzo dalį sudaro vanduo (net apie 91-93 proc.), tačiau jame yra ir įvairių mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, fosforo, magnio, geležies, kalcio, cinko, natrio ir kt. Dėl didelio vandens ir elektrolitų bei cukrų kiekio jis gali padėti greitai atgauti skysčių balansą. Arbūzo minkštime taip pat yra  šiek tiek baltymų, krakmolo, įvairių organinių rūgščių ir aminorūgščių (pavyzdžiui, arginino), vitamino C, B grupės vitaminų (pavyzdžiui, folio rūgšties). Taip pat randama karotino ir ypač naudingo bei galingo natūralaus antioksidanto likopeno. Būtent dėl šios pigmentinės medžiagos arbūzas įgauna būdingą raudoną arba rausvą spalvą. Arbūzas iš visų raudonų vaisių ir daržovių išsiskiria didesniu jo kiekiu – tarkime, likopeno arbūzuose daugiau nei vienu svarbiausių jo šaltinių - pomidoruose. Klinikiniais tyrimais jau įrodyta, kad likopenas padeda apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų ir kai kurių rūšių vėžio; saugo odą nuo žalingo UV poveikio. Aminorūgštys svarbios įvairioms gyvybinėms funkcijoms, o arbūzų skaidulos padeda pagerinti virškinimo funkciją. Suvalgius 500 gramų arbūzo galima gauti visą vitamino A paros normą, vis dėlto geriau apsiriboti keliais šimtais gramų arbūzo.

 

Arbūzai – ne tik skanus ir šviežias desertas, kurį ypač mėgsta vaikai

 

Patys skaniausi – švieži ir gerai prinokę arbūzai. Tai puikus desertas, kurį mėgsta ir vaikai, ir suaugusieji. Arbūzus galima supjaustyti žaismingais trikampiais, galima išskobti rutuliukų ar supjaustyti minkštimą kubeliais. Dabar išvesta įvairiausių arbūzų veislių – galima rinktis ir itin saldžius, ir šiek tiek rūgštesnius, ir be sėklų, ir geltonos spalvos minkštimo arbūzus ir t.t.

Arbūzai itin gerai malšina troškulį. Kai kuriuose šalyse arbūzai sūdomi arba iš jų gaminamos sultys, kurios gali būti konservuojamos. Kai kur gaminamas ir arbūzų medus, o iš sėklų spaudžiamas aliejus. Žievelės tinkamos cukatų gamybai, todėl tose šalyse, kur arbūzai auginami ypač plačiai, išradingai ir įvairiai panaudojamos įvairios šios netikros uogos dalys. Iš arbūzų taip pat gali būti gaminama želė, ledai, salotos, šalta sriuba ir kt.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai